Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės L. J. atstovas ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės palaiko, prašo teismo ieškovės nepilnamečio sūnaus G. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, vaiko motiną paskiriant vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes: J., J. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2006-11-23. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios atsakovas buvo agresyvus, mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, nesistengė dirbti darbo, už kurį gautų pastovų atlyginimą, agresyviai elgdavosi ieškovės ir vaikų atžvilgiu, ypač vyresniojo sūnaus D. atžvilgiu, kurio tėvas buvo ne jis. Atsakovas dažnai ieškovę žemindavo vaikų akivaizdoje, naudojo psichologinį smurtą, ieškovei neapsikentus, norint užtikrinti savo ir vaikų saugumą išsikrausčius gyventi kitur, atsakovas pradėjo grasinti susidorojimu. Atsakovas su sūnumi pradėjo nebendrauti, jo nerėmė. Už nusikaltimus atsakovas 2010 m. sulaikytas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovės atstovo teigimu dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas, kuris savo atsiliepime į ieškinį to ir neginčija. Atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme daugiau nei metams, prieš ieškovę jos vaikų akivaizdoje naudojo tiek psichologinį tiek fizinį smurtą, grasino peiliu, piktnaudžiaudavo alkoholiu, pinigų šeimai neskirdavo, juos pralošdavo. Kadangi atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo jis neturi teisė reikalauti, kad ieškovė po skyrybų nepasiliktų santuokinės pavardės, be to, šalys turi bendrą vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2006-11-23 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota L. J. ir A. J. santuoka (8 b.l.). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. J. (10 b.l.). Ieškovė taip pat turi dar vieną nepilnametį sūnų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas G. D., šio asmens ieškovės atstovas neprašė traukti į bylą trečiuoju asmeniu (11 b.l.). Ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat bendrų kreditorių neturi (12-17 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šalys gyvena atskirai nuo 2009 m., noro susitaikyti nerodė, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Iš Teismų duomenų bazės LITEKO matyti, kad atsakovas A. J. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-19, 2011-03-10 ir 2012-04-19 nuosprendžiais nuteistas už tyčinius nusikaltimus (vagystes, plėšimą, pasikėsinimą išžaginti, nesunkų sveikatos sutrikdymą) bausmėmis, už kurias numatytos bausmės, didesnės nei vieneri metai laisvės atėmimo, šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nuosprendžiai įsiteisėję. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, be to, tą pavirtino liudytoja D. Š. (ieškovės motina), kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę jos nepilnamečių vaikų akivaizdoje, piktnaudžiavo alhoholiu, nevengdavo azartinių lošimų. Iš nuosprendžių, ieškovės ieškinyje išdėstytų paaiškinimų, liudytojos parodymų matyti, kad atsakovas yra agresyvus ieškovės ir jos vaikų atžvilgiu, prieš ieškovę smurtauja tiek fiziškai tiek naudoja psichologinį smurtą. Ieškovė su sutuoktiniu negyvena, atsakovas sūnumi nesirūpina, gautas pajamas naudoja savo poreikiams, be to, nuo 2009 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes šis nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, smurtavo prieš sutuoktinę, be to, yra nuteistas už tyčinius smurtinius ir turtinio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos jam numatyta laisvės atėmimo bausmė, taip pat naudojo psichologinį ir fizinį murtą prieš ieškovę, smurtavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, šeima nesirūpino, neprižiūrėjo ir neišlaikė savo vaiko, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., taip pat tėvo pareigas nepilnamečiam sūnui. Todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir santuoka nutrauktina dėl jo kaltės, šalims paliekant santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178, 185 str.). Pažymėtina, kad kadangi santuoka iširo dėl atsakovo, o ne dėl ieškovės kaltės, be to, ieškovė ir atsakovas turi bendrą vaiką, atsakovas neturi teisės reikalauti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo nebūtų palikta santuokinė pavardė (CK 3.69 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus G. J., gim. 2003 m. kovo 24 d., gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Kad šio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir pats atsakovas bei Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jie neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Atsakovas nei ieškove nei jų sūnumi nesirūpina, smurtavo prieš sutuoktinę nepilnamečių vaikų akivaizdoje, grasino ieškovei peiliu. Atsakovas baustas administracine ir baudžiamąja tvarka.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų nepilnametį sūnų, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, teismas sūnaus G. J. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jo motina – ieškove L. J. (CK 3.169 str.).

Kadangi byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.). Apie tai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti nebūtina.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 1000 Lt.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo po 300 Lt periodinių išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui vaikui, ieškinyje nurodo vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų suvestinę, kiek faktiškai vaikui kas mėnesį reikia išlaikymo, t.y. vidutiniškai apie 2200 Lt (4 b.l.). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, iš jo prašo mažesnės sumos nei rekomenduojami priteisti dydžiai, ketindama pati prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne suma. Nepaisant to, kad atsakovas šiuo metu nedirba dėl objektyvių priežasčių, yra įkalinimo įstaigoje, neturi nekilnojamo ir kilnojamo turto, tačiau jo sūnaus išlaikymo pareiga negali būti perkelta tik vaiko motinai, kadangi abiejų tėvų pareiga yra materialai išlaikyti vaiką. Be to, nenustatyta, kad atsakovas turėtų daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, taip pat kad turėtų rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų uždirbti pakankamai lėšų ne tik savo, bet ir vaiko poreikiams, jis yra darbingo amžiaus. Ieškovės, su kuria lieka nepilnametis vaikas, pajamos yra nedidelės (apie 1700 Lt darbo užmokestis ir pašalpos už vaikus apie 1000 Lt per savaitę), ji neturi nekilnojamo ir kilnojamo turto. Būtent dėl sunkios materialinės padėties ieškovė su vaikais išvyko uždarbiauti į užsienį. Ieškovė viena augina ne tik jos ir atsakovo sūnų, tačiau su ja taip pat gyvena ir kitas jos nepilnametis sūnus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikus reikia aprūpinti ne tik būstu ir mokėti mokesčius už jį, bet vaikus reikia aprūpinti ir maistu, drabužiais, avalyne, mokslo, higienos ir kitomis prekėmis, be to, ieškovė turi išlaidų ir jų sveikatai, laisvalaikiui, būreliams.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Duomenų apie tai, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti savo ir ieškovės vaikui ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo, byloje nėra, vaiko išlaikymui prašoma priteisti iš atsakovo suma yra protinga, atitinkanti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, todėl ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo vaikui tenkintinas, priteisiant vaikui išlaikymą iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-19) iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą (CPK 178, 185 str., 376 str., CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau neprašo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo buvo atleista išlaikymo (už šį reikalavimą mokėtina 108 Lt žyminio mokesčio), už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus reikalavimus ieškovė sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio, ieškovė taip pat turėjo 2200,00 Lt atstovavimo išlaidų ir 170,00 Lt už procesinių dokumentų vertimą, viso 2514,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 83 str., 85 str.). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2514,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 108,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 14,88 Lt už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. J. (ikisantuokinė pavardė Š.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2006 m. lapkričio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. J. kaltės, paliekant santuokines pavardes – J., J.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina L. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-19) iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo A. J. 2514,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. J. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. J. 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio bei 14,88 Lt (keturiolika litų 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.