Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4094-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
A15.-4094-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03322-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
R. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4094-1058/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03322-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Indrei Venckūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D. (R. D.),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2019-06-30 apie 23.27 val. Kauno g. – Mindaugo g. sankryžoje vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, atsitrenkė į sankryža važiuojantį automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius sugadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių teismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jo draugas L. paprašė pavairuoti mašiną, kuria naudojosi, nes pats buvo neblaivas. Jis, bijodamas, kad L. nevairuotų girtas ir nieko sau nepasidarytų, sutiko jam padėti ir dėl to vairavo L. mašiną, nors pats teisės vairuoti neturi ir niekada nebuvo įgijęs. Įvažiuodamas į sankryžą jis nepastebėjo degančio raudono šviesoforo signalo, todėl atsitrenkė į kitą automobilį. Patyrė šoką, labai išsigando, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Prašė skirti kuo mažesnę baudą, kadangi jo pajamos mažos. Gyvena iš neįgaliojo pašalpos, dėl nepritekliaus net eina vogti iš parduotuvių, dėl to yra gavęs daug baudų, kurias išieško antstoliai. Planuoja ateityje įsidarbinti ir keisti gyvenimo būdą, transporto priemonių nebevairuos.

Tyrimo metu R. D. savo kaltę taip pat pripažino, nurodė, kad jo pažįstamas asmuo L. paprašė jo, kad jis sėstų už automobilio „Audi“ (juodos spalvos) vairo ir nuvežtų jį (L.) iki Naujininkų. Važiavo Kauno g. iš stoties pusės ir nepamatė raudonos šviesos signalo. Į jį rėžėsi iš dešinės pusės važiavęs automobilis. Jis pasišalino iš įvykio vietos, nes išsigando. L. buvo kartu su juo. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Įvykio metu truputį susižalojo kaktą (b. l. 115).

Iš R. D. anketinių duomenų matyti, kad jis teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs (b. l. 116).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio M. M. 2019-06-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-06-30, apie 23.27 val., patruliuojant kartu su kursantu D. J. gavo pranešimą, kad Mindaugo g. – Kauno g. sankirtoje susidūrė du automobiliai. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo ten jau buvusį policijos ekipažą V9029, į juos kreipėsi G. M., kuri paaiškino, kad vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo reguliuojama sankryža iš Mindaugo g., ketindama važiuoti tiesiai per leidžiamą žalią šviesoforo signalą. Įvažiuodama į sankryžą iš kairės pusės kliudė atvažiuojantį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas išlipo iš mašinos ir pasišalino. Eismo įvykis buvo nufilmuotas ir įkeltas į PRĮR. Kadangi automobilio vairuotojas „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, automobiliu niekas nepasirūpino, stovėjo vidury sankryžos, todėl buvo priverstinai išvežtas į aikštelę, adresu Minsko pl. 21 (b. l. 103).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 2 kuopos vyr. patrulio V. R. 2019-06-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-06-30 patruliuojant su vyr. patruliu D. V., apie 23.27 val., gavo pranešimą, kad Mindaugo g. – Kauno g. sankirtoje susidūrė du automobiliai: „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vieno automobilio tekėjo tepalai. Atvykus minėtu adresu, apie 23.30 val., rado „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją G. M., o kito automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas liudininkų duomenimis, pasišalino Kauno gatve link Algirdo gatvės. Minėtame automobilyje liko tik keleivis L. L.. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo (b. l. 104).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 105).

Fotolentelė, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi Q7“, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 119).

Šalies argumentai

L. L. 2019-06-30 paaiškinime nurodyta, kad apie 23.30 val., Vilniaus mieste važiuojant nuo traukinių stoties į Naujininkų rajoną, automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo jo pažįstamas, padarė avariją sankryžoje (b. l. 107).

D. M. paaiškinime nurodyta, kad 2019-06-30, apie 23.00 val., Kauno ir Mindaugo gatvių sankirtoje matė įvykusią avariją. Jis važiavo Mindaugo gatve nuo Mindaugo „Maximos“ parduotuvės iki Kauno gatvės, už automobilio „Audi Q7“. Jis važiavo lėtai link sankryžos, kai jam užsidegė žalios šviesos šviesoforo signalas, mašina prieš jį važiavo per sankryžą atrodė, kad iš niekur nieko ji sustojo šonu. Geriau įsižiūrėjęs pamatė automobilį „Audi A4“ juodos spalvos. Išlipęs iš automobilio nuėjo prie „Audi A4“ mašinos ir pamatė joje sėdinčius du žmones. Jis jų paklausė, ar jie sveiki, ar netirpsta rankos ar kojos, jie neigė, kad kažkas būtų atsitikę. Jis matė ant vairuotojo kaktos sumušimą, dėl to pagalvojo, kad reikės pasiklausti dar kartą, kai šiek tiek viskas nurims. „Audi A4“ vairuotojo negalėtų atpažinti, nes neįsižiūrėjo į jį, tačiau pamena, kad jis buvo apie 1,85 cm, vidutinio sudėjimo, trumpo kirpimo plaukais, apsirengęs baltais marškinėliais. Nuėjęs nuo „Audi A4“ mašinos, priėjo prie „Audi Q7“ vairuotojos, kuri buvo šiek tiek išsigandusi, nuramino ją ir paklausė ar jai netirpsta rankos ar kojos, ji tai neigė. Maždaug po 10 minučių nuėjo atgal prie „Audi A4“ mašinos, prie kurios stovėjo tik keleivis, paklausė ar netirpsta rankos ar kojos, jis neigė. Paklausė, kur vairuotojas, šis atsakė, kad dingo. Pasakė, kad paskambintų vairuotojui ir pakviestų jį atgal, nes kitaip bus tik daugiau problemų, tačiau keleivis pasakė, kad vairuotojas paliko telefoną mašinoje. Neužilgo atvažiavo policijos ekipažas, jis pasakė kaip viskas įvyko, paliko savo duomenis ir išvažiavo. „Audi A4“ mašina važiavo Kauno gatve nuo stoties į Naujamiesčio pusę (b. l. 110).

G. M. paaiškinimo duomenimis, ji apie 23.10 val., važiavo Kauno g.- Mindaugo g. sankirtoje. Jai važiuojant tiesiai, toliau į Mindaugo gatvę, juoda „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kairės pusės važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Mašinos nesustabdė, vairuotojas iš karto po įvykio pasišalino (b. l. 111).

R. Ž. elektroniniame laiške policijos pareigūnei nurodyta, kad jis yra „Audi A4“ savininkas ir būdamas Danijoje sužinojo apie eismo įvykį, mašiną buvo patikėjęs L. L., kad parvažiuotų su draugais į Lietuvą. Kas nutiko toliau jis nežino, kas vairavo mašiną įvykio metu, nežino taip pat (b. l. 109).

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai (R. D. parodymai, jo anketiniai duomenys, D. M., G. M. bei L. L. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema ir prie jos esanti fotolentelė) leidžia daryti išvadą, kad R. D. vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Vairuodamas automobilį nebuvo pakankamai atidus, įvažiavo į sankryžą degant raudonos šviesos šviesoforo signalui ir atsitrenkė į ja važiuojantį kitą automobilį, kas nulėmė abiejų automobilių apgadinimą. Tokie R. D. veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

KET 219 punktas numato su eismo įvykiu susijusiems vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams pareigas, kurių jie privalo laikytis kilus eismo įvykiui. KET 219.1 punktas numato, kad vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą nustatyta tvarka. KET 219.2. punktas numato pareigą pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintų pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, yra numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. D., būdamas atsakingas už eismo įvykį, nevertino savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš įvykio. Be pačio asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn prisipažino, kad pasišalino iš įvykio vietos, tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: D. M., G. M. liudytojų parodymai bei tarnybinio pranešimo duomenys. Iš byloje esančios sąmatos matyti, kad automobilio remonto darbai yra įvertinti 18 363,49 EUR, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl R. D. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

KET 73.11. punkte yra įtvirtinta, kad esant raudonam signalui arba du pakaitom mirksinčiam raudonam signalui yra draudžiamas eismas. Administracinė atsakomybė už šio reikalavimo pažeidimą yra numatyta ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. D. įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Dėl skirtinos nuobaudos.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė baudą vairuotojams nuo 1 100 EUR iki 2 000 EUR ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 000 EUR iki 2 600 EUR. Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta bauda nuo 300 EUR iki 560 EUR, už ANK 417 straipsnio 4 dalyje – nuo 60 EUR iki 90 EUR.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai transporto srityje) jų padarymo aplinkybes, į tai, kad siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia bandė kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos, teisei priešingais veiksmais buvo sukelti realūs padariniai ir nesilaikė KET. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. D. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalis), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama R. D. asmenybė - anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, už analogiškų nusižengimų padarymą baustas nebuvo (b. l. 2-101). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. D. paskyrus baudas artimas ANK 417 straipsnio 4 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų minimumui. Paskirtosios nuobaudos bendrintos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trijų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. R. D. padarė tris administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, jis šiurkščiai pažeidė KET ir savo veiksmais sukėlė realią žalą, t. y. apgadino du automobilius, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės iš įvykio vietos pasišalino. Praeityje R. D. daug kartų yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už KET pažeidimus. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviejų metų laikotarpiui.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pažeidėjas priklauso R. Ž., t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad R. D. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tokios aplinkybės buvo žinomos automobilio valdytojui. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 417 straipsnio 4 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 60 EUR dydžio baudą.

R. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 EUR dydžio baudą.

R. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 000 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. D. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 000 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paskirtos baudos pirmą įmoką turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį. Įmokos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19102964087 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Giedrė Telksnienė