Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. J. dėl prievolės pripažinimo iš dalies įvykdyta,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad ji įvykdė dalį prievolės pagal 2007-10-04 paskolos sutartį ir grąžino atsakovui 58 435,88 Lt skolos dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-27 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės D. B. atsakovui A. J. 2 407,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad prievolės dalykas lemia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytoje paskolos sutartyje neaptartas ieškovės prievolės – grąžinti pinigus, atsakovui įvykdymo būdas. Todėl spręstina ar ieškovė yra įvykdžiusi prievolę atsakovui įstatymu aptartu būdu. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė įvykdė prievolę atsakovui sutartyje ar įstatyme nustatytu būdu. Teisinis reglamentavimas pripažįsta, kad šalys dėl prievolės įvykdymo būdo turėjo pareigą susitarti raštu, o nesant tokio susitarimo raštu, ieškovei teigiant, esant jos nurodytą susitarimą tarp šalių, ji turi pareigą jį įrodyti, remiantis kitais nei liudytojų parodymais, leistinais įrodymais. Ieškovės nuomone, aplinkybės, jog jai išdavus vekselį, buvo padaromas įrašas apie sutarties pratęsimą, pagrindžia, jog tarp šalių jos nurodytas susitarimas buvo. Ieškovė pripažino, kad įrodymų byloje, pagrindžiančių aplinkybę, apie jos ir atsakovo susitarimą, kad vekselių išdavimas ir apmokėjimas pagal juos, yra dalies paskolos grąžinimas, tai yra tą teisinį santykį, kas buvo pagrindas vekseliams išduoti, nėra (tomas 2, b. l. 30). Teismo nuomone pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent teisinis santykis (šalių susitarimas) buvo pagrindas atsirasti prievolėms pagal vekselius, nėra, įrašai apie paskolos pratęsimą ir vekselių išdavimas tuo laikotarpiu, nesudaro pagrindo tokiai išvadai padaryti. Ieškovė neįrodė, jog buvo pagrindas vekseliams išduoti (šalių susitarimas), todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas buvo nesąžiningas. Bylos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė neturėjo galimybių mokėti palūkanų, todėl išdavė vekselius. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, jog buvo atsakovo sutikimas, kad ieškovė įvykdytų prievolę pagal paskolos sutartį kitu, tai yra jos nurodytu būdu. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovė išduodama vekselius, juos apmokėdama 58 435,88 Lt sumai, įvykdė prievolę atsakovui dalyje pagal šalių 2007-10-04 sudarytą paskolos sutartį 58 435,88 Lt sumai, nes nenustatyta, jog buvo atsakovo sutikimas priimti prievolės įvykdymą kitu būdu, o prievolė nebuvo įvykdyta sutartyje ar įstatyme aptartu būdu (CK 6.39 straipsnis). Ieškovės elgesys – išduoti vekselius pakankamai didelėmis sumomis, niekada anksčiau vekselių neišdavus, nepasikonsultavusi su teisininku, neatitinka protingo, apdairaus asmens kriterijų.

Ieškovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog neįrodytas šalių susitarimas dėl prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo dalimis. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat nenustatyta faktinių duomenų, kad atsakovą ir ieškovę be 2007-10-04 paskolos sutarties, būtų sieję kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovei atsirastų prievolė sumokėti pinigus atsakovui. Nors rašytinės formos susitarimų dėl paskolos sutarties įvykdymo pakeitimo nėra, tačiau kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, negalima neįvertinti faktų visumos, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykius tarp šalių pobūdį. Šioje byloje ištyrus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinis santykis egzistavimas tarp ginčo šalių, o paneigus kitokių teisinių santykių, kurie lemia ir prievolių tarp šių santykių šalių pobūdį, buvimą, ieškovės pateikti įrodymai – paprastieji vekseliai, pagal kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovui 58 435,88 Lt, patvirtina paskolos sutartinių santykių atsiradusių prievolių įvykdymą. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad ieškovė neturėjo galimybių mokėti palūkanų, todėl išdavė vekselius. Nagrinėjant ginčą byloje nebuvo tiriamos aplinkybės dėl galimos palūkanų skolos atsakovui ir tokios palūkanų skolos mokėjimo ieškovei išduodant vekseliu. Paskolos sutartyje buvo nustatyta, kad palūkanos už paskolą nemokamos. Atsakovas neigė palūkanų mokėjimą už paskolą. Ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad už visą paskolos sumą kreditoriams buvo mokama, kas mėnesį po 2250 Lt. Nustatyta, kad kiekvieną kartą sumokant palūkanas buvo pratęsiamas ir paskolos sutarties terminas vienam mėnesiui. Įvertinant tai, kad įrašus apie paskolos sutarties pratęsimą, atsakovas padarydavo tik tada, kai gaudavo palūkanas už paskolą, nėra jokio faktinio, o kartu ir protingo pagrindo manyti, jog kreditoriams ieškovė buvo skolinga palūkanas už teismo nurodytą laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2010-02-04 ir nuo 2010-02-04 iki 2011-11-04. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė buvo įsipareigojusi iki teismo sprendime nurodytos datos 2011-11-04 sumokėti palūkanas atsakovui. Akivaizdu, jog tokio įsipareigojimo ieškovei netgi būtų buvę neprotinga prisiimti, nes delspinigių suma, kurią ieškovė buvo įsipareigojusi mokėti atsakovui pagal paskolos sutartį, buvo žymiai mažesnė nei teisme nurodytos palūkanos. Vertinant tokią situaciją protingo ir racionalaus asmens elgesio kriterijais, mažai tikėtina, jog asmuo be jokių svarbių priežasčių pasirinktų įsipareigoti atsakyti didesne pinigų suma nei realiai reikalinga pagal egzistuojantį šalių raštišką susitarimą. Ieškovės paaiškinimų, jog vekseliai buvo išduoti užtikrinant paskolos prievolių dalių grąžinimą, atmetimas remiantis vekselio abstraktumo savybe ir vekselių susiejimas su ieškovės palūkanų skola leidžia tvirtinti, kad teismas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl susitarimo grąžinti paskolą dalimis tinkamai neanalizavo. Apeliantė teigia, kad atsakovas neįrodė, jog gauti pinigai (58 435,88 Lt) yra dėl kitos nei paskolos sutartis prievolės vykdymo. Atsakovas sutiko priimti prievolės įvykdymą tokiu būdu, kokį įvykdymą ieškovė pateikė (CK 6.39 str. 2 d.). Apylinkės teismas tinkamai neaiškino tikrųjų šalių ketinimų dėl ieškovės sumokėtų pinigų pagal vekselius, nevertino ir neanalizavo faktinių šalių santykių. Byloje nenustatyta, kad šalys siejo kiti teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovės sumokėti pinigai (58 435,88 Lt) galėtų būti laikomi kitos prievolės įvykdymu ar pinigai perduoti kitokiu pagrindu. Ieškovė pažymi, kad jos reikalavimas yra labiau pagrįstas, nes jos pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei nebuvimo tikimybę, nei atsakovo pateikta versija.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-21 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso tesiės normų. Nurodo, kad ieškovės nurodyti paskolos sutartyje padaryti įrašai įvardijami kaip sutarties pratęsimas negali būti laikomi paskolos dalyko grąžinimo termino pratęsimu, kadangi neatitinka šalių paskolos sutartimi sulygtos sąlygos dėl sutarties pakeitimų. Paskolos sutartyje nėra aptartas ieškovės prievolės – grąžinti paskolos dalyką atsakovui įvykdymo būdas. Pagal paskolos sutartį gautų pinigų grąžinimo, jo įforminimo tvarkai esant nenumatytai, taikytinas įstatyme numatytas prievolės įvykdymo būdas (CK 6.873 str. 5 d.). Byloje nesant pakvitavimo ar įrašo paskolos sutartyje apie dalinį skolos grąžinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskolos dalis yra grąžinta ir prievolės dalis tinkamai įvykdyta.

Dėl ieškovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji mano, kad skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl to netenkinamas ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2007-10-04 tarp ieškovės ir paskolos davėjų J. Š. ir atsakovo A. J. buvo sudaryta ir patvirtinta notarine tvarka paskolos sutartis, pagal kurią paskolos davėjai suteikė ieškovei 163 000 Lt paskolą – J. Š. – 98 000 Lt, atsakovas – 65 000 Lt. Sutarties 2.2, 2.3 punktais šalys sutarė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas 2007-11-04, ieškovei suteikiamos teisės grąžinti gautą paskolą ar jos dalį anksčiau numatyto termino. Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Taikos pr. 4-48, Klaipėdoje, hipoteka. Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai galioja tik juos patvirtinus notariškai (tomas 1, b. l. 8-9). 2007-10-07 pakvitavimais ieškovė patvirtino iš atsakovo gavusi 65 000 Lt, iš J. Š. 98 000 Lt. 2007-10-09 įregistruota sutartinė hipoteka, nurodant, kad skolininkas – ieškovė, kreditorių – atsakovo A. J., J. Š., naudai įkeičia butą, esantį Taikos pr. 4-48, Klaipėdoje, įkeičiamų daiktų įkainojimas 163 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2007-11-04. Paskolos sutartyje atsakovas nurodė, kad paskolos sutartis pratęsiama iki 2010-02-04, iki 2010-08-04, iki 2010-11-04, nurodyti prierašai pasirašyti atsakovo (tomas 1, b. l. 10). 2009-12-21 ieškovė pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010-02-21 sumokėti atsakovui 20 000 Lt. 2010-02-23 vekselyje padarytas įrašas, kad ieškovei atsakovui grąžino skolą (tomas 1, b. l. 26). 2010-05-25 ieškovė pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010-08-28 sumokėti atsakovui 15 300 Lt. 2010-08-25 vekselyje padarytas įrašas, kad ieškovei atsakovui grąžino skolą (tomas 1, b. l. 27). 2010-11-03 paskolos davėjai Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikė pareiškimą areštuoti įkeistą daiktą, nes skolininkas (ieškovė) negrąžino skolos pagal 2007-10-04 paskolos sutartį. Pareiškime nurodytas skolos dydis – 163 000 Lt negrąžinta paskola, 14 670 Lt delspinigių, 132,70 Lt žyminio mokesčio, viso 177 802,70 Lt (tomas 1, b. l. 13). 2010-11-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 496-1N/2010 nutarta areštuoti įkeistą daiktą, įspėti ieškovę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių (tomas 1, b. l. 14-15). 2011-05-09 paskolos davėjai Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2011-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-8112-144/2011, nutarta išieškoti kreditorių naudai iš skolininkės 163 000 Lt negrąžintos paskolos, 14 670 Lt delspinigių, 133,70 Lt žyminio mokesčio, viso 177 802,70 Lt nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą (tomas 1, b. l. 17-18). Ieškovė atskiraisiais skundais skundė 2010-11-08 ir 2011-05-27 nutartis. 2011-11-28 patvarkymu antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje buvo priimta nutartis Nr. 2-8112-144 dėl priverstinio pardavimo iš varžytinių (tomas 1, b. l. 23-24). 2012-01-10 raštu ieškovė informuota apie pirmąsias varžytines 2010-02-21, 10.00 val., pradinė varžytinių turto kaina 130 400 Lt. 2012-04-10 patvarkymu antstolė netenkino ieškovės skundo, kuriuo buvo prašoma pripažinti antstolės paskelbimą apie turto pardavimą iš antrųjų varžytinių neteisėtu. 2011-04-28 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo nurodyta, kad antstolė Vida Daugirdienė įvykdė Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010-11-10 vykdomąjį įrašą Nr. GB -6439 dėl 23 135,88 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš ieškovės, atsakovui (tomas 1, b. l. 28). Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės tinkamo įsipareigojimų vykdymo pagal šalių sudarytą 2007-10-04 paskolos sutartį. Ieškovė įrodinėjo, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog jai apmokėjus pagal jos išduotus vekselius, bus laikoma, kad dalis prievolės pagal paskolos sutartį yra įvykdyta, atitinkamai pagal vekselius jos sumokėtai sumai.

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt, o rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ( CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalys). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties vykdymo tvarka paprastai būna aiški iš sutarties sąlygų turinio. Šalių sudaryta 2007-10-04 paskolos sutartis buvo patvirtinta notariškai. Sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai galioja tik juos patvirtinus notariškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog laikantis 2007-10-04 paskolos sutarties 7.1 punkto reikalavimu, paskolos sutarties sąlygos buvo pakeistos ar papildytos. Ieškovės nurodyti padaryti įrašai dėl paskolos sutarties pratęsimo (tomas 1, b. l. 10) negali būti laikomi 2007-10-04 paskolos grąžinimo termino pratęsimu, kadangi neatitinka šalių paskolos sutartimi sulygtos sąlygos (sutarties 7.1 punktas) dėl sutarties pakeitimų (ar) papildymų.

Civiliniame procese yra įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kurio laikantis kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Konstatuotina, kad, skirtingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pateikti ir surinkti byloje įrodymai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad ieškovės prisiimta prievolė pagal šalių sudarytą 2007-10-04 paskolos sutartį tinkamai neįvykdyta, tai yra ieškovė išduodama vekselius ir juos apmokėdama 58 435,88 Lt sumai, prievolės atsakovui dalyje pagal sudarytą paskolos sutartį neįvykdė.

CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu, taip pat tuo atveju, kai kreditorius vietoje numatyto įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Ši nuostata reiškia, kad įvykdymo priėmimu kreditorius užbaigia teisinį santykį, nes toks veiksmas priklauso nuo kreditoriaus valios. Nors CK 6.39 ir 6.123 straipsniuose nenumatyta, kokia forma kreditorius išreiškia sutikimą keisti prievolės įvykdymo būdą, tačiau visais atvejais prievolės įvykdymas turi būti priimtas ir, priklausomai nuo prievolės įvykdymo būdo, atitinkamai įformintas. Paprastai prievolės įvykdymo priėmimas patvirtinamas pakvitavimu arba aktu. Apeliantė nepateikė pakvitavimo ar mokėjimo pavedimo, patvirtinančio, kad prievolės dalis pagal 2007-10-04 paskolos sutartį įvykdyta, todėl ieškovės argumentus dėl prievolės įvykdymo kitokiu būdu (išduodant ir apmokant vekselius), kai nepateikta įrodymų apie įvykdymo priėmimą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kaip neįrodytus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, nepatvirtina šalių susitarimo 2007-10-04 paskolos sutarties įvykdymą priimti apmokėtais vekseliais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vekselis, kaip vertybinis popierius, negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Kaip minėta, ieškovė teigia, jog vekselio išrašymais ir apmokėjimas buvo siekiama užtikrinti įsipareigojimų pagal tarp šalių sudarytos 2007-10-04 paskolos sutartį įvykdymą. Ši ieškovės pozicija sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė 2009-12-21, 2010-05-25, 2010-08-25 vekselius sutapatina su prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Tačiau vekselis, kaip vertybinis popierius, negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Tokiu vertybiniu popieriumi įtvirtinama nauja prievolė, kuri dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselis negali būti laikomas nei laidavimu, nei garantija, o imti vekselį kaip įmoką draudžia CK 6.890 straipsnis. Kitų rašytinės formos susitarimų dėl paskolos sutarties įvykdymo pakeitimo byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad 2009-12-21, 2010-05-25, 2010-08-25 vekselių pagrindu atsakovui grąžintos pinigų sumos nėra tarp šalių 2007-10-04 sudarytos paskolos sutarties dalyko dalinis grąžinimas.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kuriuose ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vekselių išdavimą ir apmokėjimą susiejo su ieškovės palūkanų skola. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad vekselio 20 000 Lt suma iš esmės atitinka ieškovės nurodytų palūkanų sumai už laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2010-02-04 po 2 250 Lt kiekvieną mėnesį. 2010-08-25 vekselio, kuris kaip nurodo atsakovas, faktiškai buvo išduotas perrašant 2010-05-25 vekselį 15 300 Lt sumai ir pridedant 7 000 Lt sumą, 23 000 Lt suma atitinka palūkanų sumai už laikotarpį nuo 2010-02-04 iki 2010-11-04 po 2250 Lt kiekvieną mėnesį. Byloje esantys įrodymai (kiti ieškovės skoliniai įsipareigojimai ir vykdomi išieškojimai) patvirtina, kad ieškovei pinigai buvo reikalingi apmokėti kitas skolas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vekselių išdavimą ir apmokėjimus susiejo su 2007-10-04 paskolos sutartimi dėl ieškovės palūkanų skolos, todėl kreditoriai sutiko kelis kartus pratęsti paskolos terminus, nes kito intereso trejiems metams pratęsti paskolos grąžinimo terminą byloje nenustatyta. Atmesti ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo, kadangi ieškovė pati savo valia pasirinko paskolos sutarties pratęsimo būdą ir tokie argumentai šioje byloje vertintini kaip vengimas grąžinti skolą. Jeigu šalys ir būtų susitarę nepanaudoti vekselių ir juose nurodytų sumų grąžinimą užskaityti kaip paskolos grąžinimą, tai toks susitarimas turėjo būti atitinkamai įformintas. Ieškovė yra verslininkė, todėl ji gerai išmano rinkos dėsnius ir sugeba pagal juos veikti, geba atrasti, įvertinti pasiūlą ir paklausą bei sujungti poreikių turinčius ir juos tenkinančius subjektus, turėjo būti suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, todėl atmestinas argumentas apie tai, kad nenumatė ar nesuprato vekselių išdavimo pasekmių (CK 1.5, 6.39, 6.200 str., 6.223 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteisiamos jo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovas A. J. advokatei Giedrei Striaukienei sumokėjo 1 050 Lt, todėl ši suma priteistina iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės D. B. atsakovui A. J. priteisti 1 050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.