Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-457-791/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
1-457-791/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14302-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
D. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-457-791/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14302-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 13 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14302-18 medžiagą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, neįgali (nustatytas 55 proc. nedarbingumo lygis), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji D. S. 2018 m. kovo 27 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinį D. N., t. y. peiliu įpjovė jam į dešinės rankos pirštą, tuo padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pjautinės žaizdelės dešinės plaštakos II piršto srityje.

Kaltinamoji D. S., pareiškus jai įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklausta įtariamąja parodė, kad D. N. yra jos sugyventinis, su juo gyvena septyniolika metų, turi bendrą 14 metų amžiaus vaiką. Jie gyvena sugyventinio bute (duomenys neskelbtini). D. jau kuris laikas turi kitą moterį ir ji dėl sugyventinio neištikimybės tampa nevaldoma. 2018 m. kovo 27 d. su kaimyne išgėrė alaus. D. į namus grįžo apie 23 val., jis buvo neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jo turimos draugės. Konflikto metu kaltinamoji iš kažkur paėmė peilį ir, norėdama pagrasinti D., juo mojavo. Jie apsistumdė ir tuo metu galėjo D. turėtu rankoje peiliu įpjauti. Ji dėl patirto šoko visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, negali nurodyti, kokiu peiliu ji galėjo sužaloti D.. D. iš karto skambino policijai, o ji išėjo iš namų pas kaimynę. Į namus sugrįžo tik ryte. Dėl to, kad sužalojo savo sugyventinį, nuoširdžiai gailisi (b. l. 40–41).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis D. N. parodė, kad D. S. yra jo sugyventinė, jie gyvena jo bute (duomenys neskelbtini), turi bendrą vaiką. Sugyventinė nedirba, jis išlaiko ją ir vaiką, moka mokesčius už butą. Jau kuris laikas jis turi kitą moterį, D. apie tai žino. Paskutiniu metu ji piktnaudžiauja alkoholiu. 2018 m. kovo 27 d. jis į namus grįžo vakare, D. buvo neblaivi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis turi kitą moterį. Konflikto metu D. iš kažkur paėmė peilį ir juo švaistėsi, norėdama jam pagrasinti. Taip užkabino peiliu jo striukę ir ją įpjovė, po to, jam besiginant, peiliu įpjovė jam į pirštą. Viskas įvyko grumtynių metu. D. neleido jam paskambinti policijos pareigūnams, bet jis vis tiek paskambino, nes norėjo, kad atvykę policijos pareigūnai nuramintų D. ir tarp jų nekiltų dar didesnis konfliktas. Jam iškvietus policijos pareigūnus, D. kažkur išėjo ir tą vakarą negrįžo. Nurodyti peilio, kuriuo jam D. įpjovė į pirštą, negali, nes buvo neblaivus ir tiksliai visko neprisimena. Įpjovimas nebuvo didelis, greitai užgijo. D. jo atsiprašė ir nukentėjusysis jai atleido, jokių pretenzijų sugyventinei neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 27–29).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio K. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. kovo 27 d. apie 23.49 val. gavo policijos budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prieš pranešėją smurtauja sugyventinė; nuvykus nurodytu adresu, buvo rastas D. N., kuris paaiškino, kad jo sugyventinė D. S., žodinio konflikto metu pasiėmusi peilį, perpjovė jam striukę ir įpjovė į dešinės rankos pirštą, taip sukeldama jam fizinį skausmą; D. N. nustatytas 2,59 promilių girtumas (b. l. 1–4).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota nusikalstamos veikos padarymo vietos Alytuje, Kalniškės g. 7-904, apžiūra; nurodoma, kad grumtynių pėdsakų nerasta (b. l. 13–19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 281/2018 (06) nurodyta, kad D. N. nustatyta pjautinė žaizdelė dešinės plaštakos II piršto srityje, galėjo būti padaryta aštraus pjaunančio daikto poveikiu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 33).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios D. S. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. N., t. y. peiliu įpjovė jam į dešinės rankos pirštą, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu (BK 248 straipsnio 2 dalis), tokie kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teisiama pirmą kartą (b. l. 45), bausta administracine tvarka (b. l. 46–48), į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašyta (b. l. 52). Nedirba, neįgali, turi nepilnametį vaiką (b. l. 44). Kaltinamoji sutiko, kad būtų nuteista teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ji sutiko su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (b. l. 55–57). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji prisipažino esanti kalta, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42–43) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vilma Dapkevičienė