- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- N-261-4604-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00967-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. spalio 7 d., apie 14.16 val., būdamas neblaivus (1,053 prom.) vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, sustabdytas pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu A. S. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė už tai 20 parų administracinį areštą be vairuotos transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi minėtą nutarimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 22 d. nutarimu A. S. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė už tai 20 parų administracinį areštą su vairuoto automobilio „Toyota Yaris“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad automobilis A. S. buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, o šios transporto priemonės savininkas ir valdytojas privalėjo rūpintis jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone. Nurodė, jog tiek uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Leokada“ direktorius G. S., tiek ir šios įmonės vienintelė savininkė ir akcininkė L. S., kuriuos su A. S. sieja šeimyniniai santykiai, žinodami, jog automobiliu „Toyota Yaris“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo padarytas šiurkštus pažeidimas, siekdami išsaugoti konfiskuotiną transporto priemonę, 2011 m. vasario 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, minėtą automobilį pardavė L. S., savo parašais patvirtindami, jog ši transporto priemonė nėra teisinio ginčo objektas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis ne kartą baustas už KET pažeidimus.
II.
Apeliaciniu skundu A. S. prašo sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimo dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo vykdymą. Nurodo, kad teismas, konfiskuodamas automobilį, nustatė atsakomybę automobilio savininkui be kaltės. Pažymi, kad automobiliu pasinaudojo niekam nežinant, bendrovės patalpose suradęs antrus automobilio raktus. Teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nustatęs tas pačias aplinkybes, 2010 m. gruodžio 17 d. ir 2011 m. liepos 22 d. nutarimais taikė skirtingas sankcijas. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatoms, dėl to negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme priimtas Lazdijų rajono apylinkės teismo prašymas ištirti ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies konstitucingumą. Mano, kad dėl to Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimo dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo vykdymas turėtų būti sustabdytas iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priims nutarimą šiuo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su automobilio „Toyota Yaris“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimą, be to, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimo dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo vykdymą sustabdyti iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priims nutarimą dėl ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
ATPK 130² straipsnyje inter alia nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytus pažeidimus, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymėtina, kad ATPK 130² straipsnyje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinis areštas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-3241/2011 (b. l. 52-54) konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas A. S. nepagrįstai neskyrė vairuotos transporto priemonės konfiskavimo. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog automobilio naudotojas pagal lizingo sutartį UAB „Leokada“ būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, o automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininko valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai, kas neleidžia skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumo ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi tos pačios nuomonės, o apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti priešingai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamu nutarimu pagrįstai pažeidėjui skyrė jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju konstatavus ATPK 30¹ nuostatų taikymo A. S. atžvilgiu negalimumą, pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimo dalies dėl transporto priemonės konfiskavimo vykdymą iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priims nutarimą dėl ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra.
Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.