- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-96-382-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ketveriems metams laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš A. Z. priteisti 679,47 litai turtinės ir 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo D. J. bei 6155 litai Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 25-osios naktį, apie 1 val., prie Klaipėdos miesto I. Simonaitytės gatvės 5-ojo namo tarpusavio konflikto metu tyčia dūrė peiliu D. J. į pilvą taip padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė. Teigia, kad vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, nes netikrino ar atpažinimai atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Teigia, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis atpažino jį iš jam kriminalinės policijos pareigūnų pateiktų kelių nuotraukų, tačiau šis veiksmas protokole nebuvo užfiksuotas. Vėliau tai padaryta oficialiai, tačiau įstatymo nustatyta tvarka jis atpažinti nukentėjusiajam nebuvo parodytas. Liudytojos E. J. ir I. Z. pateiktose kartotekose jo neatpažino, tačiau atpažino kai jis buvo parodytas su kitais asmenimis. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių atliktų atpažinimų patikimumu.
Odorologinio tyrimo išvada taip pat nepatikima, nes ji yra tikėtina. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme odorologinį tyrimą atlikę specialistai nebuvo apklausti. Ant įvykio vietoje rasto plastikinio alaus butelio buvo rasti rankų pėdsakai, tačiau minėti pėdsakai ne jo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo atlikta DNR ekspertizė. Ji būtų pašalinusi visas abejones, nes ant butelio kakliuko turėjo likti alų gėrusio asmens seilių. Tiriant bylą nebuvo ieškomas ir nerastas nusikaltimo įrankis. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų N. Z. ir N. Š. parodymus apie tai, kad įvykio metu jis buvo namuose, motyvuodamas tuo, kad minėti liudytojai yra jam artimi. Liudytojos E. J. ir I. Z. yra artimos nukentėjusiajam, tačiau teismas jų parodymus vertino kaip patikimus.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar jie laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas įrodymus šioje byloje, minėtų BPK nuostatų nepažeidė. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojoms buvo rodomos kartotekos su nusikalsti linkusių asmenų nuotraukomis. Šis veiksmas buvo įformintas protokolais (t. 1, b. l. 63 – 64, 147 – 148, 156 – 157). Iš minėtų protokolų matyti, kad apelianto nuotraukos šiose kartotekose nebuvo, nes nei nukentėjusysis, nei liudytojos neparodė, kad minėtoje kartotekoje yra apelianto nuotrauka. Nukentėjusysis A. Z. atpažino iš nuotraukų, o liudytojos E. J. ir I. Z. atpažino jį parodymo atpažinti metu. Šie proceso veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, todėl BPK 20 str. prasme teismas pagrįstai pripažino juos įrodymais. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė dalyvauti A. Z. parodymo atpažinti procedūroje ir nurodė šio atsisakymo motyvus. Teisme jis kategoriškai nurodė A. Z. kaip nusikaltimą padariusį asmenį. Esant nurodytoms aplinkybėms abejoti, kad įvykio vietoje buvo A. Z., nėra jokio pagrindo. Odorologinis tyrimas taip pat atliktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl šio tyrimo išvados nepripažinti įrodymu taip pat nėra pagrindo. Ji byloje įvertinta kartu su kitais įrodymais. Tai, kad minėta išvada yra tikėtina, natūralu, nes tyrimas atliktas panaudojus biodetektorius. Tyrimą atlikęs specialistas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme apklausiamas tada, kai kyla abejonių tyrimo metodikų taikymo kausimais, kai išvada būna nepakankama, prieštaringa. Šiuo atveju apklausti tyrimą atlikusius specialistus nebuvo pagrindo. Tokio prašymo pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai (ir apeliantas) nereiškė.
Iš byloje esančios specialisto išvados (t. 1, b. l. 39-42) matyti, kad ant įvykio vietoje rasto plastikinio alaus butelio nebuvo rasti A. Z. rankų pėdsakai, tačiau tai dar nereiškia, kad butelį įvykio vietoje numetė ne apeliantas. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad keli pirštų pėdsakai, paimti nuo minėto butelio, asmeniui identifikuoti netinkami. Atsižvelgus į tai, kad butelį įvykio vietoje paėmė ne specialistai (tai padarė patrulinės tarnybos pareigūnai), visiškai tikėtina, kad ant butelio buvę pirštų pėdsakai buvo atsitiktinai neišsaugoti. Tiek nukentėjusysis, tiek įvykio vietoje buvusios liudytojos nuosekliai parodo, kad bėgdamas iš įvykio vietos nusikaltimą padaręs asmuo numetė plastikinį alaus butelį. Pagrįstas apelianto skundo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus DNR tyrimą galbūt būtų buvę nustatyti konkretaus asmens biologiniai pėdsakai, tačiau tai yra tik tikėtina, nes minėtas tyrimas efektyvus, kai įvykio vietoje tinkamai paimami ir tinkamai supakuojami daiktai, ant kurių gali būti tam tikrų pėdsakų. Anksčiau jau minėta, kad plastikinis butelis įvykio vietoje buvo paimtas nesilaikant atitinkamų reikalavimų. Dėl minėtų priežasčių, paskyrus tokį tyrimą tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, būtų nepagrįstai vilkinamas bylos nagrinėjimas, nes, kaip minta anksčiau, toks tyrimas šiuo metu nebūtų efektyvus.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojos N. Z. ir liudytojo N. Š. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su minėtu vertinimu, nes N. Z. parodymai nenuoseklūs, parodymų keitimo teisme motyvai neįtikinantys. Liudytojas N. Š. procese atsirado praėjus metams po įvykio ir teismas pagrįstai suabejojo jo parodymų tikrumu. Apeliantas nurodo, kad jis labai rūpinosi savo neįgalia sugyventine ir iš buto niekur neišeidavo, tačiau tokius jo parodymus paneigia įrašai greitosios pagalbos kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 190), kurioje bylos baigtimi nesuinteresuota gydytoja, iškviesta pas A. Z. sugyventinę įvykio dieną, įrašė, kad ligonė skundžiasi, jog vyras girtauja ir ligone nesirūpina. Ligonė pageidauja, kad greitoji medicinos pagalba nuvežtų ją gyventi į globos namus.
Apeliantas pagrįstai skunde nurodo, kad jo namuose nebuvo ieškomas nusikaltimo įrankis- peilis. Šiuo metu tokius ikiteisminio tyrimo trūkumus ištaisyti nėra galimybės, tačiau vien tas faktas, kad nerastas nusikaltimo įrankis, nedaro teismo nuosprendžio niekinio.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas, byloje surinkti įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų ir naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą atmesti.