Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Nurodo, kad atsakovas Departamentas Sprendimu patvirtino Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2024 m. vasario 2 d. patikrinimo aktą Nr. PA-255 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjai už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 35 548 EUR. Atsakovas Sprendimu 35 548 EUR dydžio mokestį pareiškėjai apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu (toliau - Įstatymas). Atsakovo Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius surašė Patikrinimo aktą ir informavo, kad pareiškėja per 30 dienų nuo Patikrinimo akto įteikimo dienos turi teisę pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Skundžiamame Sprendime yra nurodyta, kad pastabos nepateiktos. Pareiškėja nurodo, kad pastabų nepateikė dėl to, kad Patikrinimo aktas buvo įteiktas ne jai, o jos motinai D. Ž.. Be to, atsakovui buvo žinomas pareiškėjos el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), nes būtent juo ji kontaktavo su mokesčių administratoriaus atstovu P. D.. Tačiau šiuo el. pašto adresu pareiškėja Patikrinimo akto negavo, o ir negalėjo gauti, nes Patikrinimo akte yra nurodytas neteisingas pareiškėjos el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), todėl jeigu atsakovas juo ir siuntė pareiškėjai Patikrinimo aktą, tai pareiškėja jo negavo ir negalėjo gauti. Skaičiuojant, kad Patikrinimo aktas pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. vasario 26 d., 30 dienų terminas rašytinių pastabų pateikimui turėjo pasibaigti 2024 m. kovo 27 d. Todėl pareiškėja 2024 m. kovo 14 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate ir iki 2024 m. kovo 27 d. ketino pateikti rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, tačiau iki šio termino, t. y. 2024 m. kovo 16 d. pareiškėja gavo atsakovo Sprendimą, kuriuo yra patvirtintas Patikrinimo aktas. Taigi pareiškėja neteko galimybės pateikti pastabas dėl Patikrinimo akto. Pareiškėja skunde nurodo, kad gruntą žemės sklypuose kasė teisėtai, t. y. 2021 m. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parengto Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projekto pagrindu, kurio užsakovė – G. P. (toliau – Projektas). Projekte numatytas iškasos plotas – 5 580 m², vandens telkinio iškasos tūris – 13 330 m³. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengtas Panevėžio rajono Panevėžio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Projektas 2021 m. kovo 16 d. buvo suderintas su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriumi. Projekto aiškinamojo rašto 1 punkte numatyta, kad vandens telkinys projektuojamas žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo atlikti lauko matavimai parodė, kad iškastas grunto tūris yra artimas projektiniam kiekiui; projektinis – 13 330 m³, išmatuotas – 13 027,53 m³. Tačiau išmatuotas paskleisto grunto kiekis yra tik 776,24 m³, o grunto kiekis, kurio trūksta vandens telkinio kasimo teritorijoje – 12 251,29 m³, todėl atsakovas padarė išvadą, kad toks grunto kiekis buvo neteisėtai išvežtas iš kasybos sklypo. Pareiškėja nesutinka su šia Sprendime padaryta išvada. Kaip matyti iš Sprendime pateiktos formuluotės, atsakovas pareiškėjai priskaičiavo 35 548 EUR mokestį už be leidimo išgautą grunto kiekį, kurio dydį Patikrinimo akte apskaičiavo išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį 12 251 m³ padaugindamas iš 0,26 Eur/m³ išgautų išteklių tarifo, taikydamas indeksavimo koeficientą. Atsakovas be leidimo išgautą 12 251,29 m³ grunto kiekį laiko grunto kiekiu, kurio trūksta vandens telkinio kasimo teritorijoje ir kuris buvo neteisėtai išvežtas iš kasybos sklypo. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengtą Projektą, vandens telkinys buvo projektuotas iškasti pareiškėjos žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas galėtų būti laikoma kasybos sklypais ir vandens telkinio kasimo teritorija. Faktiškai vandens telkinys yra iškastas laikantis Projekto reikalavimų. Tačiau Projekto 2 punktas numato, kad iškasos gruntas paskleidžiamas šalia vandens telkinio sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau Projekto aiškinamojo rašto 2 punkte yra nurodyta, kad iškasos gruntas gali būti išvežtas į kitus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Derlingas dirvožemis sandėliuojamas šalia paskleisto iškasos grunto. Projekto brėžinyje esančiose pastabose nurodyta, kad: 3) derlingasis dirvožemis sandėliuojamas prie vandens telkinio; 4) derlingasis dirvožemis bus naudojamas savininkės žemės sklypų derlingojo dirvožemio sluoksnio gausinimui bei atstatymui; 5) iškasos gruntas gali būti išvežtas į kitus savininkei priklausančius žemės sklypus. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad vandens telkinys yra projektuojamas vadovaujantis Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymais Nr. D1-590/3D-583 patvirtinto „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašu (toliau – Aprašas), kurio 13 punktas numato, kad dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. Taigi, Projektas atitinka Aprašo 13 punktą. Pareiškėja, faktiškai iškasusi iš vandens telkinio leidžiamą ir Projektą atitinkantį grunto kiekį, jo negalėjo viso paskleisti žemės sklype, kuriame įrengtas vandens telkinys, nes iškasto grunto kiekis buvo per didelis tokiam sklypo formavimui, todėl laikydamasi Projekto aiškinamojo rašto 2 punkto ir Aprašo 13 punkto reikalavimų, iškasto grunto kiekį panaudojo reljefui aplink vandens telkinį formuoti bei paskleidė šį gruntą visuose kituose pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose pagal buvusį poreikį (išlyginant žemės sklypų reljefą, užpilant buvusias duobes, sutvarkant kelius ir kt.). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus, pareiškėjai G. P. nuosavybės teise priklauso 5 žemės sklypai, esantys vienas greta kito tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio sen., Panevėžio r. sav.: žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,6197 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (1,6 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (2,7450 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (1,4459 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (4,7760 ha). Vadinasi, atsakovas Sprendime nepagrįstai vertino, kad pareiškėja grunto kiekį privalėjo paskleisti tik vandens telkinio kasimo teritorijoje ir kasybos sklypuose, kas apimtų tik du žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir tik tą jų teritoriją, kuri išimtinai ribojasi su vandens telkinio kasimo teritorija, apimančią teritoriją ar ruožą aplink patį vandens telkinį. Atsakovas nepagrįstai susiaurino iškasto grunto paskleidimo teritoriją ir toks Sprendimas prieštarauja Projekto aiškinamojo rašto 2 punktui bei Aprašo 13 punktui. Pareiškėja nesutinka su atsakovo atliktais iškasto ir paskleisto grunto tūrio matavimais, jų atlikimo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių (pareiškėjai paskaičiuotas 35 548 EUR dydžio mokestis už 12 251,29 m³ be leidimo išgautą grunto kiekį). Atsakovas nurodo, kad matavimai atlikti naudojantis GNSS imtuvu Trimble R12i LKS-94 koordinačių sistemoje, lauko matavimo duomenis apdorojus AutoCad Civil 3D programine įranga pamatuotas paskleisto iškasos grunto tūris, tačiau atsakovas, atlikdamas lauko matavimus, matavo ne visą pareiškėjai priklausančių žemės sklypų, įskaitant Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotą, kuriame pareiškėja ir paskleidė iškasos gruntą. Atsakovas savo nuožiūra susiaurino matavimo plotą iki to, kad paskleistą iškasos grunto tūrį matavo išimtinai aplink iškasto vandens telkinio perimetrą, o tai patvirtina Matavimo ataskaitos 7, 8 ir 9 lapuose nurodytas iškasto grunto matavimo taškinio žymėjimo vietos. Tokį atsakovo elgesį patvirtina ir Patikrinimo akto 4 punkte esantis teiginys, kad grunto kiekis, kurio trūksta vandens telkinio kasimo teritorijoje, yra 12 251,29 m³. Taip pernelyg siaurai apibrėždamas teritoriją, kurioje apskaičiuojamas iškasto ir paskleisto grunto kiekis, atsakovas pažeidė Projekto 2 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, kad iškasos gruntas gali būti paskleidžiamas ne tik šalia vandens telkinio sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir išvežtas į kitus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Matavimų ataskaita turi trūkumų ir dėl to, kad joje nepateikti jokie skaičiavimai, kurių pagrindu nustatyta, kad išmatuotas paskleisto grunto kiekis yra tik 776,24 m3, o trūkstamas kiekis yra 12 251,29 m³, t. y. Matavimo ataskaitoje yra pateikti tik galutiniai lauko matavimų rezultatai. Iš matavimo ataskaitos turinio matyti, jog joje buvo nustatinėjamas tik vienas matmuo – paskleisto grunto kiekis, taškiniu būdu pavaizduojant ir papildomai pastabose nurodant, kad programine įranga AutoCAD Civil 3D pagalba buvo pamatuotas žemės darbų plotas, kuriame teritorija užpilta galimai iš kūdros iškastu gruntu, nurodant, kad grunto tūris yra 776,24 m³. Tuo tarpu Matavimo ataskaitoje nėra jokių duomenų apie iškasto grunto kiekio skaičiavimą. Prie Matavimų ataskaitos nepridėti dokumentai, patvirtinantys, ar atsakovas turi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes ir ar matavimus atlikę atsakovo darbuotojai turi kartu geodezininko ir geologo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja teisės aktai. Lietuvos geologijos tarnybos 2003 m. sausio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1-01 patvirtintos Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja markšeiderinių planų rengimą, atnaujinimą ir teikimą bei išgautų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų kiekio apskaičiavimą. Taisyklės taip pat taikomos kitų produktų, sukauptų žemės paviršiuje tūrių apskaičiavimui. Markšeiderinius darbus turi teisę atlikti fiziniai asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti kietųjų naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą, ir turintys geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą, ir juridiniai asmenys, turintys leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti kietųjų naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgybą, kuriuose dirba asmenys, turintys geodezininko kvalifikacinį pažymėjimą. Siekdama paneigti Sprendime nurodytus atsakovo atliktus iškasto ir paskleisto grunto tūrio matavimus, nurodytus ir atsakovo fiksuotus 2022 m. gruodžio 7 d. Matavimų ataskaitoje, pareiškėja kreipėsi į specialistus, kurie 2024 m. balandžio 2 d. atliko pareiškėjos žemės sklypų apžiūrą, lauko matavimus ir parengė Iškasto dirbtinio tvenkinio ir paskleistų gruntų tūrio Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kaime žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), markšeiderinių apmatavimų ataskaitą (toliau – Markšeiderinių apmatavimų ataskaita). Markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje nustatyta, kad pagal atliktus skaičiavimus, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paviršiaus grynasis paaukštėjimas yra 3 162 m², žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paviršiaus grynasis paaukštėjimas yra 4 791 m³, o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paviršiaus grynasis paaukštėjimas yra 1 965 m³. Skaičiavimai rodo, kad visuose trijuose matuotuose žemės sklypuose (be kūdros ploto) žemės paviršius paaukštėjo 9 918 m³, vandens telkinio vietoje yra iškasta 12 326 m³ mineralinio inertinio grunto, todėl apmatuotoje teritorijoje neaptikta 2 408 m³ inertinio mineralinio grunto. Pareiškėjos pasitelkti specialistai Markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje apskaičiavo, kad atmetus dirvožemio tūrį, apmatuotoje žemės sklypų teritorijoje neaptikto inertinio mineralinio grunto kiekis sudaro 2 408 m³. Tačiau pareiškėjos vertinimu, ir šis nustatytas grunto kiekis nereiškia, kad pareiškėja jį be leidimo išgavo, išvežė iš savo žemės sklypų ir neteisėtai realizavo. Kaip yra nurodyta Markšeiderinių apmatavimų ataskaitos 2 grafiniame priede, dalis grunto panaudota 309 ir 308 žemės sklypuose einančio kelio tvarkymui. Tačiau iš pačios Markšeiderinių apmatavimų ataskaitos ir 2 grafinio priedo matyti, jog grunto paskirstymas žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra vertintas, o tai padaryti buvo neįmanoma, nes gruntą naudojant kelio tvarkymui yra siekiama taip kelio dangą sutrombuoti, kad žemės paviršius toje kelio vietoje nepaaukštėtų. Vadinasi, nesant žemės paviršiaus grynojo paaukštėjimo tvarkyto kelio vietoje, nebuvo galima nustatyti grunto panaudojimo fakto kelio tvarkymui taikant Markšeiderinių apmatavimų ataskaitoje nurodytą žemės paviršiaus modelį. Tiek Projektas, tiek Aprašo 13 punktas leido pareiškėjai naudoti iškastą gruntą jai priklausančiuose žemės sklypuose, taigi ir tvarkant kelią, esantį jai priklausančiuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra kaltas dėl to, kad šiuo metu negalima nustatyti ir pareiškėjai įrodyti, jog visas iškastas grunto kiekis buvo panaudotas visuose penkiuose pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose, įskaitant ir juose esančio kelio tvarkymui. Skundžiamame Sprendime yra nurodyta, kad atsakovas lauko matavimus atliko 2022 m. gegužės 4 d., o jais remtis atsakovas nusprendė tik 2024 m. vasario 2 d. Patikrinimo akte, kas yra beveik po dviejų metų nuo minėtų lauko matavimų atlikimo. Vandens telkinio kasimo darbai ir iškasto grunto paskirstymo darbai buvo atlikti 2021 metais. Lyginant atsakovo parengtą Matavimų ataskaitą su pareiškėjos specialistų parengta Markšeiderinių apmatavimų ataskaita, matyti, jog esminis jų skirtumas yra tas, kad atsakovas, apskaičiuodamas iškasto ir paskleisto grunto kiekį, vertino tik aplink vandens telkinio perimetrą paskleistą grunto kiekį, nes nepagrįstai laikė, kad gruntas gali būti paskleistas vandens telkinio kasimo teritorijoje arba kasybos sklype, o tuo tarpu pareiškėjos pasitelkti specialistai vertino visus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus visa jų apimtimi ir nustatė, kad pareiškėja iškastą gruntą paskleidė visuose trijuose žemės sklypuose per visą jų plotą. Todėl atsakovas nepagrįstai Matavimų ataskaitoje nustatė, kad vandens telkinio kasimo teritorijoje trūkstamo grunto kiekis yra 12 251,29 m³. Sprendime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, gruntą leidžiama naudoti Aplinkos ministro nustatyta tvarka. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas grunto išteklių naudojimo projektas yra leidimas naudoti gruntą. Toliau nurodoma, kad pareiškėja neturėjo suderinto grunto naudojimo projekto, kuris turėjo būti parengtas vadovaujantis Aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D-451 patvirtintu Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašu, prieš iškasant ir išvežant gruntą iš sklypo. Tačiau pareiškėja nesutinka su šiais motyvais, nes atsakovas Sprendime taiko netinkamą teisės aktą. Šio ginčo atveju Aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D-451 patvirtintas „Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašas“ netaikomas, nes jo 6 punkte yra numatyta išimtis, kad tvarkos aprašo nuostatos netaikomos žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurie mažaisiais karjerais išgaunamą gruntą naudoja savo reikmėms pagal Naudingųjų iškasenų mažųjų karjerų, esančių žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų sklypuose, įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarką, patvirtintą Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 393/285 (Žin., 2002, Nr. 80-3473). Tačiau šis nurodytas teisės aktas neteko galios nuo 2008 m. kovo 23 d. ir grunto išteklių naudojimo tvarka kasant vandens išteklius buvo reglamentuota Aprašu. Būtent šiuo Aprašu vadovaujantis ir buvo parengtas pareiškėjos vandens telkinio projektas, kurį parengė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei Projektą suderino su Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Pareiškėja neprivalėjo gauti suderinto grunto išteklių naudojimo projekto ar kito leidimo, nes tokio reikalavimo nekelia minėtos Aprašo nuostatos. Vandens telkinio įrengimas, grunto kasimas, jo paskleidimas ir pervežimas į pareiškėjos valdomus žemės sklypus atitiko Projekto sąlygas ir Aprašo 13 punkto reikalavimus. Sprendime padaryta išvada, jog gruntas buvo išgautas be leidimo ir panaudotas ne pagal Projektą, yra nepagrįsta ir neteisėta. Sprendime pastebima logikos klaida, nes jame nurodyta, kad 12 251,29 m³ grunto yra išgauta neturint leidimo, kas reiškia, jog atsakovas laiko, kad likęs išgautas grunto kiekis 776,24 m³ yra išgautas turint leidimą, nors Sprendime absoliučiai viso išgauto grunto kiekio, atitinkančio projektinį kiekį atžvilgiu yra kategoriškai teigiama, kad pareiškėja apskritai neturėjo suderinto grunto išteklių naudojimo projekto, kuris yra leidimas naudoti gruntą. Jeigu atsakovas laiko, kad pareiškėja 776,24 m³ grunto kiekį išgavo teisėtai, nors suderinto grunto išteklių naudojimo projekto neturi, tai vadinasi, atsakovas pripažįsta, kad ginčo atveju grunto išteklių naudojimo projektas, reglamentuojamas Aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D-451 patvirtintas „Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos apraše“, nereikalingas, nes šis teisės aktas šiuo ginčo atveju netaikomas. Šiuo atveju grunto iškasimo ir jo panaudojimo teisėtumą patvirtina suderintas Projektas, o teisėto panaudoto grunto kiekį patvirtina pareiškėjos pasitelktų specialistų atlikta Markšeiderinių apmatavimų ataskaita ir joje nurodyta aplinkybė, kad gruntą pareiškėja paskleidė sau priklausančiuose trijuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per visą jų plotą, o dalį grunto panaudojo žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) einančio kelio tvarkymui. Dėl nurodytų motyvų atsakovas nepagrįstai pareiškėjai apskaičiavo 35 548 EUR mokestį už be leidimo išgautą 12 251,29 m³ grunto kiekį.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.