- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- II-1688-95/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. vardu pateiktą advokato A. M. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūno 2009 m. spalio 7 d. nutarimu R. M. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 2 dalį paskirta 550 litų bauda. Nuobauda jam paskirta už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kuri su kroviniu yra didžiagabaritė, priklausančią UAB „Baltijos mylia“, vykstančią maršrutu Suomija-Lietuva, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, tuo pažeidė Kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus. 2009 m. rugsėjo 24 d. Matavimo aktas Nr. 82372 patvirtino, kad R. M. vairuotos transporto priemonės aukštis viršijo leistiną 0,16 m.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimu R. M. skundą patenkino, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūno 2009 m. spalio 7 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. R. M. prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nepatenkintas.
Teismas konstatavo, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalyje išdėstyta teisės norma yra blanketinė, ją taikant, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais važiavimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, tvarką. Teismas vadovavosi Kelių įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3, 19 punktais. Padaryta išvada, kad asmenys (vairuotojai) administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį gali būti traukiami tik tada, kai leidimas važiuoti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, iš viso nėra išduotas, t. y. kai atitinkami subjektai teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka nesikreipia dėl tokio leidimo išdavimo ir/ar institucija atsisako išduoti tokį leidimą. Pažymėta, jog įstatymų leidėjas minėtose teisės normose nėra imperatyviai nustatęs, kad patikrinimo metu vairuotojas privalo turėti tik leidimo originalą. Iš pateikto leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiuo atveju leidimas UAB „Baltijos mylia“ priklausančiai transporto priemonei buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 10), o administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas praėjus vienai dienai po minėto leidimo išdavimo. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. Š. parodė, kad R. M. patikrinimo metu pateikė leidimo kopiją, kuri jam buvo atsiųsta faksu. Pateikta leidimo kopija jam nesukėlė jokių abejonių dėl jos tikrumo. Nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino tiek institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas, tiek apklaustas liudytojas. Teismas pastebėjo, kad nutarimą priėmė ir leidimą išdavė Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Vadovaudamasis ATPK 9, 250 straipsniais, įvertinęs įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad R. M. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, todėl bylos teiseną nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nenurodė, kokio prietaiso pagalba jis išmatavo R. M. vairuotos transporto priemonės matmenis, ar tas prietaisas turėjo galiojantį patikros liudijimą. Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo pateiktas patikros sertifikatas Nr. 0423675, išduotas teleskopinei matavimo ruletei „Stabila“, teismo nuomone, neįrodo, kad būtent šiuo prietaisu buvo atlikti matavimai, nes nei protokole, nei matavimo akte nenurodyta, koks prietaisas buvo naudojamas. Teismas pažymėjo, kad atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas.
III.
R. M. vardu pateiktame advokato A. M. apeliaciniame skunde prašoma pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti, patenkinant R. M. prašymą dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – priteisiant jam iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 1000 litų. Apeliantas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalimi, mano, kad turėjo būti vadovaujamasi minėtu įstatymu, jo 44 straipsnio 1, 6 dalimis.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria inspekcijos 2009 m. spalio 7 d. nutarimas panaikintas ir byla nutraukta, panaikinti, minėtą nutarimą paliekant galioti, o teismo nutarimo dalį dėl prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas netenkinimo palikti nepakeistą. Apeliantas pažymi, jog Aprašas nenurodo, kad galima tik gauti leidimą ir, nepateikus jo kontroliuojantiems pareigūnams, laikyti, jog vykstama turint leidimą. Priešingu atveju, sistemiškai aiškinant Aprašą, 19 punktas netenka prasmės. Aprašas neišskiria važiavimo visai neturint leidimo ir važiavimo esant išduotam leidimui, tačiau neturint jo originalo transporto priemonėje. ATPK 145 straipsnis taip pat neišskiria važiavimo, kai leidimas neišduotas, ir važiavimo neturint leidimo išdavimą patvirtinančio dokumento (tai patvirtina ATPK 148 str. 1 ir 5 dalys). Apeliantas pažymi, kad Apraše visur naudojama sąvoka „leidimas“ ir nėra minima leidimo kopija. Nurodo, kad buvo atlikta dokumentų paėmimo procedūra vadovaujantis Uždraudimo transporto priemonei važiuoti toliau ir kelių transporto priemonės dokumentų paėmimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2008 m. lapkričio 14 d. inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-446 (toliau - Uždraudimo aprašas). Uždraudimo aprašo 5.2. punkte nurodyta, kad transporto priemonės registracijos dokumentai paimami, jei nepateiktas leidimo originalas (Uždraudimo aprašo 3 punkte pateikta leidimo sąvoka apima ir leidimus, taikomus didžiagabaritėms transporto priemonėms). Apeliantas pastebi, kad teisės aktų leidėjai, nurodydami būtinumą pateikti atitinkamą dokumentą, nedetalizuoja, ar tai originalas ar kopija, tuo atveju, kai kalbama apie originalo pateikimą, ir visada nurodo, jei yra galimybė pateikti dokumento kopiją. Priešingu atveju būtų galimybė nepateikti vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės, asmens tapatybės ar kitų dokumentų originalų, pateikti tik jų kopijas. Apeliantas pažymi, kad leidimo originalo pateikimas yra labai svarbi kontrolės dalis, kadangi didžiagabaričių transporto priemonių kontrolę pagal Aprašo 24 punktą atlieka ne tik inspekcijos, bet ir policijos, muitinės pareigūnai, nesant leidimo originalo, būtų sunku įsitikinti dokumento autentiškumu ir būtų apsunkintas kontrolės atlikimas. Apeliantas paaiškina, kad viršijus leidime nurodytus dydžius pagal Aprašo 26 punktą gali būti ribojamos atitinkamos asmenų teisės (pvz. įvažiavimo į Lietuvos teritoriją), tokių teisių apribojimas remiantis leidimo kopija, o ne originalu būtų nepagrįstas. Apeliantas nurodo, jog Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad inspekcijos pareigūnai turi teisę tikrinti kroviniams vežti privalomus dokumentus, o leidimo kopija nėra dokumentas, jei teisės aktai aiškiai nenumato, kad atitinkamai patvirtintos kopijos pateikimas prilyginamas dokumento pateikimui. Kadangi nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad vietoj leidimo didžiagabaritei transporto priemonei gali būti pateikta leidimo kopija, apelianto manymu, kopijos pateikimas negali būti prilygintas leidimo pateikimui. Pabrėžiama, jog vairuotojas atitinkamą leidimą turėjo turėti jau įvažiuodamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vairuotojas, įvažiuodamas į Lietuvos Respublikos teritoriją be leidimo ir gaudamas jį Kalvių pasienio punkte, prisiima atsakomybę dėl galimo patikrinimo pasekmių. Apelianto teigimu, transporto priemonės matmenys buvo išmatuoti su teisės aktų reikalavimus atitinkančia matavimo priemone, kurios metrologinės patikros sertifikato kopija buvo pateikta teismo posėdyje.
Atsiliepimas
R. M. atsiliepime į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjui taikytos atsakomybės pagrindas yra ne tariamas Aprašo 19 punkto pažeidimas, o Kelių įstatymo 20 straipsnio ir Aprašo 3 punkto pažeidimas, t. y. atsakomybės priemonės jam taikytos ne dėl to, jog patikrinimo metu nebuvo pateiktas leidimo originalas (vairuotojas turėjo tik kopiją), o dėl to, jog neva nebuvo išduotas leidimas, važiuota be leidimo. R. M. nurodo, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalis aiškiai kalba apie leidimą kaip valios aktą, o ne kaip nustatytos formos dokumentą, kuriame užfiksuota atitinkama valia. ATPK nuostatų aiškinimas plečiamąja prasme atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nekorektiškas ir teisiškai nereikšmingas, visos abejonės aiškintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. ATPK 145 straipsnio 2 dalis nenumato atsakomybės už Apraše įtvirtintos tvarkos pažeidimus. Pagal ATPK 9 straipsnį administracinę atsakomybę numato tik įstatymai, o ne juos lydintieji teisės aktai. Be to, net paties Aprašo sisteminis aiškinimas neleidžia daryti kitokios išvados - ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tik už Kelių įstatymo 20 straipsnio ir Aprašo 3 punkto, kuris atitinka Kelių įstatymo 20 straipsnį, pažeidimą. R. M. pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose atsakomybę numatančių normų analogija ir atitinkamas aiškinimas negalimas. Nurodo, kad šiuo atveju leidimas galiojo nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki 2009 m. spalio 2 d., apie tai inspekcijai buvo žinoma, kadangi ji pati suteikė leidimą. Atliekant patikrinimą, buvo pateikta tai patvirtinančio dokumento faksimilinė kopija, vairuotojui persiųsta dar iki jam kertant Lietuvos Respublikos sieną (leidimas buvo gautas dieną iki momento, kai transporto priemonė kirto Lietuvos Respublikos sieną). Pažymima, kad Uždraudimo aprašo 5.2 punkto nuostatos pagalba negali būti plečiama ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo objektyvioji pusė, kad A. Š., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodė, kad pateikta leidimo kopija nesukėlė jokių abejonių dėl jos tikrumo, nenurodė, jog dėl to patyrė kažkokių sunkumų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo darbdavio UAB „Baltijos mylia“ direktoriaus A. D. atžvilgiu dėl tų pačių aplinkybių iškelta byla buvo nutraukta.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į R. M. apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkanti. Pažymi, kad ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi (Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270-277 p.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje Nr. II-1688-95/2009.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Skundžiamu nutarimu nutraukta R. M. pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad <...> važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1000 iki 2000 litų.
Kelių įstatymo 20 straipsnis numato, jog naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis transporto priemonėmis. Aprašo 3 punktas taip pat numato, kad Didžiagabaritėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmės keliais tik gavus leidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vairuotojai administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį gali būti traukiami tik tada, kai leidimas važiuoti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, iš viso nėra išduotas. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinei transporto priemonei (priklausančiai UAB „Baltijos mylia“) buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 10), o administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas praėjus vienai dienai po minėto leidimo išdavimo. Teismo posėdyje liudytojas A. Š. paaiškino, kad R. M. patikrinimo metu pateikė leidimo kopiją, kuri jam buvo atsiųsta faksu, nurodė, kad pateikta leidimo kopija jam nesukėlė jokių abejonių dėl jos tikrumo. Minėtą leidimą išdavė Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas pagrįstai nusprendė, kad R. M. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, todėl bylos teiseną nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pateiktas patikros sertifikatas Nr. 0423675, išduotas teleskopinei matavimo ruletei „Stabila“, neįrodo, kad būtent šiuo prietaisu buvo atlikti matavimai, nes nei protokole, nei matavimo akte nenurodyta, koks prietaisas buvo naudojamas. Dėl išdėstytų aplinkybių Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.
Kadangi atstovavimo išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas, teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl R. M. vardu pateiktas advokato A. M. apeliacinis skundas taip pat atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
R. M. vardu pateiktą advokato A. M. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.