- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- eA-1451-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01513-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivadybės taryba
- Pareiškėjas
- UAB "Nibrė"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nibrė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Nibrė“ priklausančiose viešojo maitinimo vietose (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjas vykdo viešojo maitinimo veiklą kavinėje ir bare, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune ir turi 2 licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą. Kauno miesto savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo darbo grupė 2017 m. birželio 16 d. posėdyje nusprendė siūlyti administracijos direktoriui rengti miesto tarybos sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 7 val. UAB „Nibrė“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės taryba parengė sprendimo projektą, kuriame buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos laiką alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančiose viešojo maitinimo vietose nuo 22 val. iki 7 val., tačiau apie šį projektą, jame minimą neigiamą įtaką kriminogeninei padėčiai ir pareiškėjo atžvilgiu ketinamus taikyti ribojimus pareiškėjo neinformavo.
3. Atsakovas skundžiamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., tai padarydamas labai drastiškai, be jokio teisėto, pagrįsto teisinio ar faktinio pagrindo bei motyvų. Tokiu būdu prekybos laiką apribojant žymiai labiau nei buvo numatyta sprendimo projekte, faktiškai pareiškėjo veikla buvo uždrausta visai, be to, Sprendimas buvo priimtas kitokios apimties nei buvo parengtas, nesilaikant pagrindinių imperatyvių procedūrinių sprendimo priėmimo tvarkos reikalavimų. Jokios motyvacijos dėl prekybos laiko susiaurinimo nebuvimas Sprendime, jį lydinčiuose dokumentuose ir tarybos posėdžio metu svarstant šį klausimą, yra esminis Sprendimo trūkumas, lemiantis jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Kadangi Sprendimas nemotyvuotas, akivaizdu, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
4. Tarybai teikto sprendimo projekto aiškinamajame rašte (ir Sprendime) pateikta informacija yra susijusi tik su statistika, kuri aiškiai nesusieta tiek su pareiškėjo veikla ir veiksmais, tiek ir su sprendime nurodytu kitu ribojimu laiku, kuris nebuvo analizuotas aiškinamajame rašte. Be to, šis Sprendimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę, akivaizdžiai diskriminuoja ir, ginčo atveju nesant jokių objektyvių kriterijų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti būtent pareiškėjo atžvilgiu taikytus apribojimus, pastato pareiškėją į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais šalia esančiais kavinių ir barų savininkais, tebevykdančiais analogišką veiklą.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 atsakovas pakeitė ginčijamo sprendimo 1 punktą ir apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką tik UAB „Nibrė“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., t. y. panaikino ginčijamu sprendimu apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šio sprendimo pareiškėjas neginčijo, kadangi, jo nuomone, jis nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad savivaldybės tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai ir tai reiškia, kas pagal suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalu vykdyti savo funkcijas siekiant saugoti ir ginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją. Aptariamoje nuostatoje nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų, kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, taip tarybai suteikiant plačią diskrecijos teisę.
8. Sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos pateiktą informaciją, Gričiupio seniūnijos bei aplinkinių namų gyventojų skundus, patvirtinančius, kad ginčo viešojo maitinimo vietos prieigos nėra saugios tiek dieną, tiek naktį.
9. Tiek policijos komisariato pateikta medžiaga, tiek seniūnijos pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas nediskriminuojantis, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčijamu atveju prioritetas privalo būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl ko nukentėtų tokios konstitucinės vertybės kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata.
10. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 pakeitė ginčijamo Sprendimo 1 punktą ir apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką tik UAB „Nibrė“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., t. y. panaikino ginčijamu sprendimu apribojimą prekiauti alkoholiniai gėrimais pareiškėjui priklausančioje kavinėje, tačiau šio sprendimo pareiškėjas neginčija, nors jis taip pat sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.
II.
11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimo dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini), be to, nutraukė bylos dalį dėl Sprendimo dalies, kuria apribota prekyba alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini), Kaunas.
12. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl ūkinės veiklos laisvės. Teismo vertinimu, Konstitucinio Teismo jurisprudencija yra reikšminga aiškinant ir taikant bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, sprendžiant, kokia yra tinkama pusiausvyra tarp asmens, įgyvendinančio ūkinės veiklos laisvę, ir visuomeninių poreikių, ar nustatytais ribojimais laikytasi atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo, konstitucinio proporcingumo principų, taigi ir vertinant, ar ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdo viešojo maitinimo veiklą kavinėje ir bare, esančiuose tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), Kaune, ir turi 2 licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą. Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 atsakovas pakeitė ginčijamo Sprendimo 1 punktą ir apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką tik UAB „Nibrė“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), Kaune, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. Šį sprendimą pareiškėjas ginčyti atsisakė. Taigi, ginčijamo sprendimo dalis dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, yra panaikinta (ginčo dėl to šiuo metu nėra) ir jokių konkrečių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-442-533/2010, bylą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Nibrė“ priklausančiose viešojo maitinimo prekybos vietose (duomenys neskelbtini), Kaune“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiškėjui priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nutraukė.
14. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo priėmimo metu galioja ginčijamu sprendimu nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimai tik pareiškėjui priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini), Kaunas.
15. Teismas, išanalizavęs Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą.
16. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl ginčijamo akto atitikties VAĮ reikalavimams, teismui privalu įvertinti, ar yra turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumų, ar jie yra esminiai, sukliudę šių individualių administracinių aktų adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju – UAB „Nibrė“) požiūriu.
17. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtus principus, nes pagal prekybos laiko ribojimą sprendimo mastas neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme ir tai nėra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu.
18. Teismas išanalizavo teismų praktiką dėl gero administravimo principo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiose kavinėse (baruose) nagrinėjimą, pareiškėjo atstovas tik atsitiktinai sužinojo apie klausimo svarstymą, nebuvo sudaryta galimybė pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės žlugdo pareiškėjo įmonę. Iš viešai prieinamos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu buvo sudaryta 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiose viešojo maitinimo prekybos vietose, nagrinėjimas įtrauktas nebuvo. Tik 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projekto, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiose viešojo maitinimo prekybos vietose, svarstymas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte, kuris buvo pateiktas Tarybai svarstyti, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22 val. iki 7 val. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus buvo parengtas 2017 m. birželio 27 d. aiškinamasis raštas Nr. 27-19-38 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiškėjui priklausančiose viešojo maitinimo prekybos vietose, kuriuo buvo motyvuojamas parengto sprendimo projektas dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 7 val. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijoms pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., Taryba balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą sprendimą su pakeitimais. Nei pats pasiūlymas, nei pritarimas tokios apimties apribojimui nemotyvuotas.
20. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, priimant pareiškėjui nepalankų Sprendimą, nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui pateikti įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus ir pastatomas prieš įvykusį faktą – esminio jo veiklos apribojimo be jokio pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, taip pat paneigiami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principai.
21. Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę nustato 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Teismas konstatavo, kad Taryba, priimdama Sprendimą, pažeidė imperatyvius šio Reglamento reikalavimus. Teismo nuomone, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų tarybos posėdžio metu teikto pasiūlymo – apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., negalima laikyti į darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto teikiamomis pataisomis (Reglamento 78 p. tvarka), nes šiuo siūlymu, be kita ko, visiškai nemotyvuotu, buvo keičiama ginčijamo sprendimo projekto esmė ir turinys, vietoje sprendimo projekte numatomo taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 7 val., siūlant dvigubai pailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., paliekant galimybę prekiauti alkoholiu tik 4 valandas per parą. Toks Tarybos narių siūlymas, teismo nuomone, turėjo būti vertinamas ne kaip teikiama pataisa, bet kaip alternatyvus sprendimo projektas į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Pagal Reglamento 98 punktą alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Teismas vertino, kad Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos imperatyvių procedūrinių reikalavimų, dėl ko toks sprendimas negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ir iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokole Nr. TP-7 fiksuotų diskusijų nėra galimybės spręsti, kokios faktinės aplinkybės lėmė bei kokiais kriterijais ar pagrindais prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte.
22. Teismo vertinimu, nei Sprendime dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 14 val. iki 10 val., nei jį lydinčiuose dokumentuose, nei Tarybos posėdžio protokole nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), turintys įtakos taikomų poveikio (prekybos laiko ribojimo) priemonių apimčiai, ir nėra aišku, kodėl yra priimtas būtent toks Sprendimas dėl prekybos laiko bei kokie konkretūs argumentai suponavo tokį prekybos laiko susiaurinimą, todėl šios aplinkybės pripažintinos esminėmis, lėmusiomis ginčijamo sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į policijos komisariato, bendruomenės, seniūnijos pasiūlymus, nors ir turėjo diskrecijos teisę nustatyti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, tačiau tai privalėjo padaryti, nurodant, kodėl yra priimamas būtent toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar esant pagrindui apriboti prekybos laiką, kokie konkretūs argumentai suponavo žymiai didesnį, nei buvo numatyta sprendimo projekte, prekybos laiko susiaurinimą (nuo 14 val. iki 10 val.), ar tokios poveikio priemonės adekvačios, proporcingos, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, saugią, kultūringą aplinką šalia esančių namų gyventojams, tinkamą visuomenės ir verslo interesų apsaugos pusiausvyrą. Tokios analizės Taryba, susiaurindama apribojimą prekybos alkoholiu laiką, neatliko, Sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 14 val. iki 10 val. priėmė nemotyvuotai, skubotai, visiškai nepagrįsdama pareiškėjui taikomų poveikio priemonių apimties, pažeisdama administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinius reikalavimus, nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nevykdydama VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
23. Teismas, įvertinęs tai, kad pažeista skundžiamo individualaus administracinio akto priėmimo tvarkos procedūra, taip pat nustatyti esminiai šio akto trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, kad atsakovas pats panaikino prekybos apribojimus kavinei, sprendė, kad Sprendimas dalyje dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas.
24. Teismas pabrėžė, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui, tinkamai įgyvendinus VAĮ, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačius, jog būtent dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos kyla viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams tokia apimtimi, kuri sudaro pagrindą riboti prekybos alkoholiu ribojimą sprendime nurodytu laiku, laikantis sprendimo priėmimo procedūrinių reikalavimų pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiškėjo atžvilgiu.
III.
25. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
26. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai Taryba nurodo, kad byloje esantys įrodymai, jų įvairovė apie pareiškėjui priklausančiame bare ir jų prieigose prekybos alkoholiniais gėrimais užfiksuotus teisės pažeidimus, trikdančius viešąją rimtį ir tvarką, patvirtina sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Atsakovo nuomone, teismas nevertino surinktų įrodymų visumos, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą.
27. Priimtas sprendimas nepažeidžia VAĮ reikalavimų. Sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes. Visuomenės atstovų kreipimasis ir policijos pranešimai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų.
28. VAĮ neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančios institucijos informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. Be to, teismas nenurodė konkrečios teisės akto normos, dėl kurio pažeidimo Tarybos sprendimas galėtų būti pripažinti neteisėtais. Atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 8 straipsniu, informavo pareiškėją apie priimtą individualų administracinį aktą, buvo nurodytos nevykdymo pasekmės, išaiškinta apskundimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
29. Taryba nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimu buvo iš esmės apribota pareiškėjo veikla. Ginčijamu Sprendimu buvo sutrumpintas prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje laikas.
30. Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų siūlymas nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Reglamento 98 punkte nustatyta tvarka. Frakcijų siūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą, tačiau nepakeitė sprendimo esmės. Reglamento 96 punktas numato galimybę papildyti darbotvarkę likus 24 val. iki posėdžio, todėl frakcijų pasiūlytos pataisos apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. negali būti laikomos pateiktomis, pažeidžiant Reglamente nustatytas procedūras.
31. Taryba akcentuoja, kad pareiškėjo atstovė dalyvavo Tarybos posėdyje, todėl galėjo pasisakyti ir pateikti įrodymus.
32. Atsakovo nuomone, Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. T-680 sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl teismas nepagrįstai nevertino situacijos, kai panaikinus skundžiamą sprendimą lieka nepanaikintas kitas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame nustatyti tie patys apribojimai.
Atsiliepimas
33. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
34. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms ir sprendime išdėstytiems motyvams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-410 (įskaitant vėlesnius sprendimo pakeitimus), kuriuo draudžiama pareiškėjui priklausančiame bare prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, spręsdamas, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teises bei gero administravimo principą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. T-680 sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl teismas nepagrįstai nevertino situacijos, kai panaikinus skundžiamą Sprendimą lieka nepanaikintas kitas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame nustatyti tie patys apribojimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-680 buvo pakeistas Sprendimas, patikslinant, jog Sprendimu nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas nuo 14 val. iki 10 val. pareiškėjui priklausančiame bare, sutinka su atsakovu, kad Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. T-680 sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Sprendžiant dėl nagrinėjamos bylos ginčo apimties, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas skunde ir paaiškinimuose aiškiai neprašė teismo panaikinti Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-680, tačiau pareiškėjas 2018 m. vasario 5 d. pateikė paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, kuriuose iš dalies patikslino savo skundo reikalavimą ir prašė teismo panaikinti Tarybos 2017 m. liepos 11 d. Sprendimą su visais vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais (II tomas, b. l. 62-64). Taigi, šiuo atveju ginčas nagrinėjamas dėl Tarybos Sprendimo, įskaitant jo vėlesnius pakeitimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl Tarybos 2017 m. liepos 11 d. Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau nevertino ir visai nepasisakė dėl Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslintas Tarybos 2017 m. liepos 11 d. Sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose patikslino savo skundo reikalavimą ir prašė teismo panaikinti Tarybos 2017 m. liepos 11 d. Sprendimą su visais vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais, tačiau teismas, panaikindamas Tarybos 2017 m. liepos 11 d. Sprendimą, paliko galioti Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. T-680, kuriuo patikslintas pareiškėjui Sprendimu nustatytas apribojimas prekybai alkoholiniais gėrimais. Atsižvelgusi į tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl Tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakė ir jo nevertino (nors pareiškėjas teismo prašė panaikinti Tarybos 2017 m. liepos 11 d. Sprendimą su vėlesniais pakeitimais), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė ir nevertino.
40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.
41. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.