Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-12-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-3696-1024/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
e2YT-3696-1024/2021
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01128-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Pareiškėjas
L. Č.
Suinteresuotas asmuo
L. J., R. M., Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Audronis Mažeika
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3696-1024/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01128-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant pareiškėjai L. Č., jos atstovui advokatui Audroniui Mažeikai,suinteresuotiems asmenims L. J., R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. J., R. M., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja L. Č. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad L. Č. po D. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad su šeima ir savo broliu D. D. gyveno tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Brolis savo šeimos neturėjo, dirbo Plungėje, į namus grįždavo tik savaitgaliais, todėl pareiškėjai ir jos šeimai teko rūpintis tiek sodybos, tiek po tėvo mirties paveldėtais žemės sklypais, kuriuos pareiškėja ir jos šeima dirbo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis D. D., kuris buvo nesusituokęs, vaikų neturėjo, o palikimui testamento nebuvo sudaręs. Mirties dieną D. D. turėjo ketvirtosios eilės įpėdinius – tris seseris: pareiškėją, L. J. ir R. M.. Po brolio D. D. mirties pareiškėja nepertraukiamai tęsė rūpinimąsi (priežiūrą ir tvarkymą) mirusio brolio nekilnojamojo turto dalimis: darė einamąjį remontą gyvenamajame name, sodyboje įsirengė vandens ir nuotekos sistemas, dirbo žemės sklypus. Mirties dieną mirusiojo D. D. palikimą sudarė: ¼ gyvenamojo namo dalis su ¼ priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą velionis paveldėjo iš tėvo K. D., kurio valstybės įmonėje Registrų centras savo vardu nebuvo įregistravęs, todėl minėtas turtas iki šiol yra registruotas K. D. vardu. Pareiškėjos seserys gyveno atskirai ir po brolio mirties jo turto faktiniu valdymu nepriėmė bei neturi jokių pretenzijų pareiškėjai dėl jos perimto velionio brolio turto (palikimo). Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

4. Suinteresuoti asmenys L. J. ir R. M. pateikė atsiliepimus, kuriais sutinka su pareiškimu ir neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. Č. ir jos atstovas advokatas Audronis Mažeika palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys L. J. ir R. M. nurodė, kad neprieštarauja, kad sesuo priimtų palikimą, atsiradusį po jų brolio D. D. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

7. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

8. Byloje esančiais duomenimis, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos brolis D. D. mirė (duomenys neskelbtini) D. D. iki mirties gyveno kartu su pareiškėja ir jos šeima tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šią sodybą pareiškėja, jos seserys ir brolis paveldėjo iš tėvo K. D., tačiau brolis D. D. paveldėto turto dalies nebuvo įregistravęs savo vardu. Mirties dieną mirusiojo D. D. palikimą sudarė: ¼ gyvenamojo namo dalis su ¼ priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

9. Iš Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės 2021 m. spalio 7 d. liudijimo matyti, kad D. D. priėmė tėvo K. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, paduodamas Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei 2011 m. gegužės 4 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą. Liudijime taip pat nurodyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į palikėjui K. D. priklausantį turtą įpėdiniui D. D. neišduotas, kadangi įpėdinis D. D. nepateikė prašymo jį išduoti. Testamentų registre nėra įregistruota velionio D. D. palikimo priėmimo faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų. Rietavo savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. D8-5 patvirtino, kad pareiškėja gyvenanti (duomenys neskelbtini), iki ir po brolio D. D. mirties, gyveno ir tebegyvena toje sodyboje, rūpinasi sodyba ir žeme.

10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

12. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. velionio broliaus turtu rūpinosi, naudojosi ir prižiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje liudytojomis apklaustos pareiškėjos kaimynės S. S. ir A. G., kurios patvirtino, kad pareiškėja po brolio mirties liko gyventi gyvenamajame name su šeima, jį tvarko ir prižiūri. Tokie pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtu rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos seserys pateikė atsiliepimus, kuriais neprieštarauja pareiškėjos prašymui, kad teismas nustatytų juridinį faktą, kad po D. D. mirties, pareiškėja priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja po brolio D. D. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

14. Pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po D. D. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė