- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-872-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14347-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-872-544/2017
Donata Kravčenkienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14347-2017-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20829-861/2017 pagal pareiškėjo (skolininko) J. V. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2017 m. kovo 9 d. antstolės I. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) J. V. prašymas užbaigti vykdomąsias bylas, kuriose jis yra skolininkas, suėjus senaties terminui. 2017 m. kovo 13 d. antstolė pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, kad tenkinti skolininko reikalavimų nėra pagrindo. Nesutikdamas su šiuo atsakymu pareiškėjas antstolei pateikė skundą. 2017 m. balandžio 3 d. antstolė I. B. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų Nr. (duomenys neskelbtini) ir persiuntė pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies ir nutraukė vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) suėjus išieškojimų vykdymo senačiai. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, o pareiškimo dalį dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo paliko nenagrinėtą.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skolininko skundo dalį dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo yra pagrindas palikti nenagrinėta, nes pareiškimas dėl šios vykdomosios bylos nutraukimo paduotas pareiškėjui nesilaikius įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos, kilusios iš civilinių teisinių santykių, o ne administracinės baudos išieškojimo. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos senaties termino taikymo taisyklės šiam atvejui negalioja ir skolininko prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo negali būti tenkinamas.Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2008 m. sausio 16 d. padarė užklausimus bankams dėl skolininko turimų sąskaitų ir kitas užklausas, o po to tik 2011 m. liepos 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams, surašė patvarkymą areštuoti lėšas. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2011 m. gruodžio 7 d. atliko kelias užklausas, 2014 m. spalio 15 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2010 m. lapkričio 11 d. atliko užklausas, 2011 m. liepos 19 d. surašė patvarkymą areštuoti lėšas, o 2014 m. liepos 31 d. nustatė, kad skolininkas yra įkalinimo įstaigoje. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2011 m. liepos 15 d. atliko kelias užklausas, bet daugiau vykdymo veiksmų neatliko. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2011 m. rugsėjo 2 d. atliko kelias užklausas, daugiau jokių vykdymo veiksmų neatliko. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėjas nuo 2007 m. gruodžio 22 d. didžiąją laiko dalį buvo laisvės atėmimo vietose, dėl ko antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus net nuo 2007 m. gruodžio 22 d., galėjo ir turėjo surinkti duomenis, kad pareiškėjas yra laisvės atėmimo vietoje ir nukreipti išieškojimus pagal nutarimus į jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jeigu tokių lėšų buvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybes mokėti baudą, to nedarė bei siekė nuslėpti turimą turtą (lėšas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą). Taigi šiuo atveju negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo ir vykdymo proceso eiga buvo sustojusi dėl pareiškėjo vengimo įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudų išieškojimo iš J. V., nes pasibaigė dvejų metų išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu antstolė I. B. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir skolininko J. V. skundą atmesti. Nurodo, kad vykdomosiose bylose, kurias skolininkas prašo nutraukti suėjus senaties terminui, nuolat buvo tikrinama Gyventojų registrų tarnybos, VĮ „Regitros“, VĮ „Registrų centro“, VSDFV duomenų bazės, siunčiamos užklausos Lietuvos kredito įstaigoms dėl naujai atidarytų sąskaitų. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija bei siekiant nedidinti vykdymo išlaidų, duomenys buvo tikrinami nuolatos, tačiau užklausos nebuvo spausdinamos. Atsiradus galimybei, buvo gauta duomenų iš „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro“ apie tai, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tada buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir nuo 2014 m. lapkričio 25 d. yra vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko J. V. darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų. Kartu antstolė pabrėžia, jog CPK 644 straipsnio nuostatos įtvirtina, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, kad šios pareigos skolininkas nevykdė, o pareiga antstoliui patikrinti, ar skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nustatyta tik 2015 m. rugpjūčio 7 d. Kartu antstolė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išdėstytas CPK nuostatų vertinimas pažeidžia teisėtus išieškotojo interesus ir lūkesčius.Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas J. V. prašo antstolės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad antstolė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis savo aktyviais veiksmais trukdė įvykdyti skolų išieškojimą, bei įrodymų, pagrindžiančių vykdomųjų veiksmų pertraukų nuo 2011 metų iki 2014 metų būtinumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas skolininko atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Atskiruoju skundu antstolė I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir skolininko J. V. skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantės atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundas yra netenkintas ir paliktas nenagrinėtu, nėra išdėstytų nesutikimo su teismo nutartimi argumentų bei motyvų, vertina, kad apeliacijos objektas yra tik ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo J. V. skundas patenkintas ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis byloje Nr. N(9)-1105/2007).Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2008 m. sausio 16 d. padarė užklausimus bankams dėl skolininko turimų sąskaitų ir kitas užklausas, o po to tik 2011 m. liepos 19 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams, surašė patvarkymą areštuoti lėšas. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2011 m. gruodžio 7 d. atliko užklausas ir 2014 m. spalio 15 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2010 m. lapkričio 11 d. atliko užklausas, 2011 m. liepos 19 d. surašė patvarkymą areštuoti lėšas, o 2014 m. liepos 31 d. nustatė, kad skolininkas yra įkalinimo įstaigoje. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2011 m. liepos 15 d. atliko užklausas ir daugiau jokių vykdymo veiksmų neatliko. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2011 m. rugsėjo 2 d. atliko užklausas ir daugiau jokių vykdymo veiksmų taip pat neatliko. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog aptariamose vykdomosiose bylose yra laikotarpis, kai du metus iš eilės nebuvo atlikti jokie vykdymo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis galima spręsti, jog pareiškėjas nuo 2007 m. gruodžio 22 d. didžiąją laiko dalį buvo laisvės atėmimo vietoje, todėl neturėjo galimybės vengti sumokėti baudas ar trukdyti jas išieškoti priverstine tvarka. Atsižvelgdamas į nutarties 14 – 15 punkte išdėstytas faktines aplinkybes bei nutarties 13 punkte nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad skolininkas J. V. būtų vengęs ar trukdęs vykdyti paskirtas nuobaudas, tačiau vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) yra dvejų metų laikotarpis, kai antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo. Taigi visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtose vykdomosiose bylose yra suėję vykdymo senaties terminai.Šių išvadų nepaneigia ir antstolės atskirojo skundo argumentai dėl nuolatos atliktų duomenų bazių tikrinimo be rezultatų atspausdinimo, kadangi antstolė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius. Antstolė I. B. tik 2014 m. birželio 20 d., atlikusi įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų patikrą, nustatė, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš lėšų sąskaitoje. Jeigu, kaip tvirtina antstolė, šios duomenų bazės patikrinimas būtų buvęs atliekamas sistemingai, informacija, jog skolininkas nuo 2007 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, būtų paaiškėjusi kur kas anksčiau. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, įskaitant ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Net jeigu tam tikru laikotarpiu ir nebuvo automatizuotos prieigos prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų duomenų registro, antstolis turėjo teisę ir pareigą kreiptis į įkalinimo įstaigas ar Informatikos ir ryšių departamentą ir gauti informaciją apie galimą skolininko buvimą laisvės atėmimo vietose. Byloje esančiais duomenimis negalint pagrįsti, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) nėra 2 metų laikotarpio, kai nebuvo atlikti vykdymo veiksmai ir dėl šių aplinkybių konstatavus senaties terminų suėjimą šiose bylose, antstolės I. B. po senaties termino pasibaigimo atlikti vykdomieji veiksmai bei priimti patvarkymai negali būti vertinami kaip teisėti. Pastebėtina ir tai, jog iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio skolininko išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos išimtinai vykdymo išlaidų padengimui, tačiau išieškotojams jokios piniginės lėšos pervestos nebuvo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (teisės aktas galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.) 314 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtina, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Šio straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad nesumokėta bauda ar jos dalis pakartotinai gali būti perduota antstoliui priverstinai išieškoti netaikant 6 mėnesių baudos perdavimo priverstinai išieškoti termino, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Aptariamo teisės akto nuostatos įtvirtino ir baudos pakeitimo viešaisiais darbais procesą, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo spręsti, jog buvo kreiptasi dėl skolininkui paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas bei pagrįstai vadovavosi nurodyta teismų praktika, dėl ko nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais ir jų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.