Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 10 mėn. laisvės apribojimo;

2) Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, vienerių metų laisvės atėmimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 18 parų arešto bausme; kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinus (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 2016 m. gegužės 2 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 7 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės; (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamų asmenų registro; teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2021 m. gruodžio 12 d. apie 10.01 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame prekybos centre „IKI“ (duomenys neskelbtini), paėmė prieš jį bankomate A. P. iš sutuoktinio A. P. banko sąskaitos išgrynintus ir per neapdairumą bankomate paliktus 200,00 eurų, tuo nukentėjusiajam A. P. padarė 200,00 eurų turtinę žalą.

M. K., apklaustas įtariamuoju, kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 12 d. prieš 10 val. jis vienas atėjo į (duomenys neskelbtini), esantį prekybos centrą „IKI“. Iš ten išėjo apie 10 val. Išėjęs iš parduotuvės jis stabtelėjo prie parduotuvės įėjimo/išėjimo. Tuo metu pamatė netoliese stovintį greitosios automobilį. Jis žvalgėsi, dairėsi kas čia nutiko. Netrukus, vaikštinėdamas išgirdo cypiant bankomatą, kuris yra tame pačiame IKI pastate, prie įėjimo. Atsisuko į jį ir pamatė iš bankomato išlindusius pinigus. Prie jo žmonių nebuvo. Jis priėjo prie bankomato ir tuos pinigus – dvi kupiūras po 100,00 eurų, iš viso 200,00 eurų, pasiėmė ir pasišalino. Kas tuos pinigus paliko bankomate, jis nežino. Jis neieškojo, kam priklauso pinigai, jų į policiją nenešė, nes nusprendė juos išleisti savo reikmėms. Jis tuos pinigus išleido. Jis atlygino A. P. padarytą 200 eurų turtinę žalą ir atsiprašė (b. l. 83-85, 94-95).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Iš nukentėjusiojo A. P. parodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 12 d. apie 10 val. jo žmona A. P. nuėjo į bankomatą prie prekybos centro „Iki“, (duomenys neskelbtini). Jis šiai davė savo „Swedbank“ banko kortelę, kad ši nuimtų bankomate pinigų ir apsipirktų. Jis buvo namuose, su ja kartu nėjo. Po kurio laiko telefonu paskambino žmona A. ir pasakė, kad nuo jo banko sąskaitos bankomate užsakė 200,00 eurų, tačiau, paėmusi banko kortelę iš bankomato, pinigus pamiršo paimti, juos paliko bankomate. Kad pinigų iš bankomato nepasiėmė, pastebėjo nuėjusi į prekybos centrą „Iki“, kuomet ketino susimokėti už prekes. Priėjus prie bankomato, jame pinigų jau nebuvo. Jis patikrino bankomate sąskaitos likutį ir pamatė, kad trūko 200 eurų, nes kaip tik žmona prieš išimdama pinigus taip pat buvo patikslinusi banko sąskaitos likutį ir atspausdinusi bankomato kvitą. Jis taip pat atsispausdino kvitą apie banko sąskaitos likutį. Jis kreipėsi iš karto į prekybos centro apsaugos darbuotoją, kad peržiūrėtų vaizdo kamerų įrašus, nes bankomatas filmuojamas prekybos centro kameromis. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad dėl techninių kliūčių negali peržiūrėti vaizdo įrašo. Jis telefonu kreipėsi į „Swedbank“, kad patikrintų, ar pinigus bankomatas įtraukė atgal ir jie bus grąžinti jam, ar juos kažkas paėmė. Iš karto tos informacijos jam nesuteikė. Kad pinigai iš bankomato paimti ir nebuvo gražinti jam į sąskaitą, banko darbuotojai patvirtino telefonu 2021 m. gruodžio 21 d. Kad pinigus iš bankomato paėmė kažkoks nepažįstamas vyriškis, patvirtino ir prekybos centro „Iki“ apsaugos darbuotojas, peržiūrėjęs vaizdo įrašus. Dėl šio įvykio jam padaryta 200 eurų turtinė žala. Prie tyrimo medžiagos pateikia 2 bankomato kvitukus apie sąskaitos likučius (b. l. 24-26).

2022 m. sausio 11 d. A. P. pranešė, jog M. K. pavogtus 200 eurų jam atlygino, atsiprašė. Jis civilinio ieškinio nereikš, M. K. atleido ir pretenzijų neturi (b. l. 37).

Iš liudytojos A. P. parodymų nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 12 d. apie 9.50 val. ji atėjo prie „Swedbank“ bankomato „Iki“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nuimti pinigų nuo savo vyro A. P. banko kortelės, kurią šis jai buvo davęs. Priėjusi prie bankomato, įkišo banko kortelę, suvedė Pin kodą, patikrino kortelėje pinigų likutį, atsispausdino čekį ir paspaudė sumą 200,00 Eur. Tuo metu prie parduotuvės privažiavo greitosios pagalbos automobilis pagelbėti šalia parduotuvės buvusiai neblaiviai moteriai. Visa tai atkreipė jos dėmesį ir ji pamiršo iš bankomato pasiimti išduotus pinigus. Banko kortelę iš bankomato išsiėmė, nes vėliau rado ją piniginėje. Nuėjusi nuo bankomato, ji pinigus paliko jame. Po to ji nuėjo į „Iki“ parduotuvę apsipirkti. Ten pavaikščiojusi ir išsirinkusi prekių norėjo susimokėti, tačiau pastebėjo, kad piniginėje pinigų nėra. Ji pradėjo ieškoti pinigų, tačiau nei savo krepšyje, nei kitur jų nerado. Supratusi, kad pinigus galėjo palikti bankomate, paskambino savo vyrui. Šis atėjo iki parduotuvės, patikrino savo sąskaitą ir pamatė, kad pinigai nuimti, nes, kaip minėjo, prieš tai buvo patikrinusi likutį. Bankomate pinigai nebuvo rasti ir niekas jų neatnešė parduotuvės apsaugos darbuotojui. Parduotuvės apsaugos darbuotojas bandė žiūrėti per vaizdo stebėjimo kameras, tačiau jis pačio bankomato nemato ir negalėjo pasakyti, kas paliktus bankomate pinigus galėjo paimti. Kas galėjo paimti pinigus, negali pasakyti (b. l. 40-42).

2021 m. gruodžio 22 d. protokolu-pareiškimu A. P. pranešė, jog 2021 m. gruodžio 12 d. apie 10 val. jo prašymu žmona A. P. „Swedbank“ bankomate prekybos centre „IKI“, (duomenys neskelbtini), iš jo banko sąskaitos nuėmė 200,00 eurų, kuriuos pamiršusi iš bankomato paimti, grįžo namo, ir pinigus, dar nespėjus grąžinti į bankomatą, paėmė nepažįstamas asmuo, dėl to A. P. padaryta 200,00 eurų turtinė žala, prašo surasti asmenį, paėmusį iš bankomato pinigus (b. l. 10).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2021 m. gruodžio 22 d. nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė du AB „Swedbank“ 2021 m. gruodžio 12 d. kvitus (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuotas tos pačios sąskaitos likutis: kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sąskaitos likutis yra 200 eurų mažesnis, nei nurodytas kvite (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45, 46).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, kuri yra prie „Swedbank“ bankomato, įmontuoto parduotuvės „IKI“ pastato Birštone, (duomenys neskelbtini), lauko sienoje, apžiūra (b. l. 15-21).

2022 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prekybos centrą aptarnaujančios saugos tarnybos „Grifts AG“ darbuotojas paaiškino, kad vaizdo įrašo, kuriame matyti bankomatas ir teritorija aplink jį, įrašyti į laikmeną nėra galimybės, todėl vaizdo įrašas, kaip asmuo iš bankomato paima pinigus, perfilmuotas tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, vaizdo įrašas pridedamas (b. l. 47-48).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti įvykiai 2021 m. gruodžio 12 d. lauke, prie įėjimo į prekybos centrą „IKI“, (duomenys neskelbtini); vaizdo įrašo trukmė – 40 sekundžių; 10:00:39 val. prie bankomato, esančio prie įėjimo į prekybos centrą, stovi moteris –A. P.; 10:00:42 val. iš prekybos centro išėjęs vyras sustoja, atsisukęs į bankomato pusę, žvalgydamasis nusiima veido kaukę – šis vyras yra M. K.; jis stoviniuoja prie parduotuvės; 10:00:58 val. A. P. nuo bankomato nueina ir įeina į prekybos centrą; visa tai stebi M. K.; 10:01:11 val. M. K., priėjęs prie bankomato, paima pinigus ir pasišalina. Vaizdo įrašas perkeltas į DVD laikmeną ir saugomas byloje (b. l. 49-51, 52).

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 3 MGL (150 eurų), bet mažesnė bei 5 MGL (250 eurų).

Kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, kitais įrodymais. Aptartų duomenų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, nes kaltinamasis AB „Swedbank“ iš bankomato esančio prekybos centre „IKI“, (duomenys neskelbtini), paėmė prieš jį bankomate A. P. iš sutuoktinio A. P. banko sąskaitos išgrynintus ir per neapdairumą paliktus 200,00 eurų, tuo nukentėjusiajam A. P. padarė 200,00 eurų turtinę žalą. Grobdamas svetimą turtą, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė, kad pagrobus turtą jis įgis galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ir norėjo taip veikti.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis M. K. praeityje tris kartus teistas (b. l. 66-70), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 63-64), nedirba (b. l. 61), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 57, 60). M. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 103-105, 107). Prieštaravimų dėl prokuroro spendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, M. K. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam M. K. paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-102).

Kompaktinis diskas (DVD laikmena), esantis byloje, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (b. l. 52).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Kaltinamajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską, esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Įteikti M. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti M. K., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 1 dalį nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Nuteistojo dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalimi, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.