Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-23 · Administracinė byla Nr. A-261-260-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-23
Bylos Nr.
A-261-260-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
A. D.
Advokatai
Rytis Paukštė
Kategorijos
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-260/2009Procesinio sprendimo kategorija 14.4; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Ryčiui Paukštei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aurelijai Čeponienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. V., E. M., K. D., J. M., A. A., S. A., O. K., Reginai Gurbo, E. J., V. B.-A., M. J., B. A. M., J. K., V. J. ir M. J., dėl sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (Užupio g. 28) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ Nr.738V (toliau – ir 2000 m. kovo 30 d. sprendimas) 1 punktą; Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo Užupio g. 28, Vilniuje dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.“ (toliau – ir 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymas) 1.1 papunktį; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau –ir Savivaldybė) direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. 28, Vilniuje, žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1535 kv.m.

Pareiškėjas paaiškino, kad LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio veiklai“ patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio veiklai tvarkos (toliau – ir Tvarka), kuri galiojo Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo priėmimo metu, 7 punkte nurodoma, jog jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane. Pagal Tvarkos 32.3 punktą, asmenys, pageidaujantys išsinuomoti žemės sklypą, miesto žemėtvarkos skyriui turi pateikti naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos. Kaip nustatyta Tvarkos 35 punkte, nuomojamų žemės sklypų dydžius nustato ir žemės sklypų planus parengia miesto meras (valdyba) pagal Tvarkos 16 punktą. Tvarkos 16 punkte akcentuojama, jog nesant žemės sklypo detaliojo plano, miesto meras (valdyba) žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo ar teritorijos, į kurią įeina Žemės sklypas, detaliojo plano, galiojusio 2000 m. kovo 30 d. sprendimo priėmimo metu, nebuvo, Žemės sklypo ribos ir plotas turėjo būti nustatytas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis. Pareiškėjas pažymėjo, kad vėlesnės Tvarkos redakcijos, galiojusios priimant 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą, 5 punkte nustatyta, jog miestuose parduodami namų valdų žemės sklypai, pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose. Be to, pagal abiejų skundžiamų aktų priėmimo metu galiojusią LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto redakciją, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, kai gyvenamasis namas priklausė kartu keliems savininkams, taip pat buvo siejamas su jo pažymėjimu namų valdos techninės apskaitos byloje.

Paaiškino, jog iš Žemės sklypo bylos dokumentų matyti, kad istoriškai Žemės sklypo namų valda buvo 1535 kv.m. ploto. Būtent toks plotas pažymėtas tiek 1948 m. darytame brėžinyje, tiek žemės sklypo nuotraukoje, tiek ir namų valdos inventorinėje techninės apskaitos kortelėje, todėl skundžiamais aktais nustatant ir formuojant Žemės sklypą bei jo ribas, buvo pažeistos A. D. teisės į istoriškai susiformavusio ir faktiškai naudojamo ir nustatomo pagal namų valdos bylos duomenis Žemės sklypo plotą, lygų 1535 kv.m., kuris taip pat reikalingas ir dėl tinkamos ir saugios gyvenamojo namo eksploatacijos užtikrinimo. Atsakovai abiejuose skundžiamuose aktuose nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl priimant šiuos aktus, buvo nustatytas mažesnis Žemės sklypo plotas, negu pažymėtas Žemės sklypo namų valdos techninės apskaitos byloje.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą nutraukti, o nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad su skundu nesutinka, nes pareiškėjas netinkamai vertina 2000 m. kovo 30 d. sprendimą. Nurodė, kad 2000 m. kovo 30 d. sprendimo preambulėje bei aiškinamajame rašte nurodyta, jog šis sprendimas yra priimtas, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260. Pagal šio nutarimo 2.3 bei 4 punktus žemės sklypai prie daugiabučių namų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus. Žemės sklypas buvo suformuotas remiantis detaliuoju planu - Senamiesčio regeneravimo koncepcijos projekto sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 ir 6 punktus priimami sprendiniai neturi prieštarauti detaliojo plano sprendiniams ir detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16 punktas numato, jog valdyba parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasi detaliuoju planu, o ne namų valdos bylos įrašais. Į bylą pateiktos namų valdos bylos ištraukos nepatvirtina skunde nurodomų argumentų, jog namų valdai Užupio g. 28 istoriškai buvo suteiktas 1535 kv.m., o ne 967 kv.m. žemės sklypas, t.y. dauguma pateiktų ištraukų yra su žymomis „panaikinta“, jose esantys įrašai nepagrįsti jokiais dokumentais, išrašuose minimos ne namų valdai Užupio g. 28 išskirtas, o faktiškai naudojamas žemės sklypas. Pagal LR žemės reformos įstatymą naudojami namų valdų žemės sklypai, kuriuos asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti ne aukciono tvarka, yra suprantami ne kaip faktiškai asmenų naudojami žemės sklypai, o sklypai suteikti (išskirti) namų valdoms įstatymu nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas, teigdamas, kad namų valdai suteiktas 1535 kv.m. žemės sklypas, turi tai įrodyti leistinais įrodymais LR administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka.

Mano, kad pareiškėjas praleido terminą ginčyti 2000 m. kovo 30 d. sprendimą, nes į teismą kreipėsi praėjus 8 metams po sprendimo priėmimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Skundžiamu 2000 m. kovo 30 d. sprendimu patvirtintas detalusis planas tuo metu galiojusio LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka buvo įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registrą, o pagal šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalį registro duomenys yra vieši ir visi LR fiziniai bei juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje. Įstatymas suteikia realią galimybę visiems fiziniams ir juridiniams asmenims susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, todėl pareiškėjas tik sužinojęs apie skundžiamą įsakymą, turėjo galimybę nedelsiant susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis bei per mėnesį kreiptis į teismą.

Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) prašė skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Paaiškino, kad šioje byloje yra susiklostę valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiai. Pagal Registrų centro duomenis 2005 m. gruodžio 22 d. V. B.-A. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo dalį ginčo žemės sklypo, Užupio 28, Vilniuje. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų ir ploto nustatymo, o dalis žemės sklypo yra privatizuota. Šiuo atveju ginčo teisiniai santykiai nėra susiklostę viešojo administravimo srityje, o sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis sukelia civilines teisines pasekmes, kurių pareiškėjas negali ignoruoti. Teismas turėtų įvertinti kylančio teisinio ginčo pobūdį ir perduoti jį nagrinėti pagal teismingumą bendros kompetencijos teismui.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. V., E. M., K. D., J. M., A. A., S. A., O. K., Regina Gurbo, E. J., V. B.-A. ir M. J. atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka.

M. J. atsiliepime papildomai paaiškino, kad A. D. pas jį atėjo 2007 m. rugsėjo 17 d. ir pasakė, jog tą dieną buvo pas notarą, kur sužinojo, kad neturi jokių teisių į Žemės sklypą. Pats M. J. dėl to paties buvo kreipęsis į Savivaldybę, kur gavo atitinkamų dokumentų kopijas, todėl jas perdavė A. D. ir patarė dėl išsamesnės informacijos apie Žemės sklypą kreiptis į VAVA, Savivaldybę ir Valstybės įmonę Registrų centrą.

Žemesnės instancijos teismas

Tretysis suinteresuotas asmuo B. A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neišreiškė konkrečios ir aiškios pozicijos dėl pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą patenkino – panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (Užupio g. 28) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ Nr.738V 1 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr.2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo Užupio g. 28, Vilniuje dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.“ 1.1 papunktį; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. 28, Vilniuje, žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1535 kv.m.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. D. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas (t.1. b.l. 46). Pareiškėjo nuosavybės teise valdomas butas yra gyvenamajame name, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame Užupio g. 28, Vilniuje (t.1.b.l.20-23), t.y. Žemės sklype, dėl kurio ribų kilęs ginčas. Toje pačioje Valstybės įmonės Registrų centro pažymoje (t.1. b.l. 20-23) nurodyta, kad Registrų centre yra įregistruotas 0,0986 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalį nuosavybės teise valdo fizinis asmuo V. B.-A., o Lietuvos Respublikai priklausančią šio sklypo dalį patikėjimo teise valdo VAVA (nuo 2006 m. sausio 5 d., t. y. nuo 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo įsigaliojimo dienos). Ginčijamu 2000 m. kovo 30 d. sprendimo 1 punktu Vilniaus miesto valdyba nusprendė nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. 28, 967 kv.m. Žemės sklypo ribas (t.1.b.l.13). Ginčijamo 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo 1.1. papunkčiu VAVA nustatė 986 kv.m. Žemės sklypo plotą, nurodant, jog iki geodezinių matavimų jis buvo 967 kv.m. (t.1.b.l.17-18). Byloje esantys namų valdos bylos dokumentai, t. y. Vilniaus miesto inventorizacijos techninio biuro 1948 metais darytas brėžinys (t.1.b.l.25), namų valdos inventorinė techninė apskaitos kortelė (t.1.b.l.29-30) patvirtina, jog bendras žemės sklypo, esančio Užupio g. 28, Vilniuje, plotas yra 1535 kv.m.

Teismas padarė išvadą, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatos nustatė, jog jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose. Minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad 2000 m. kovo 30 d. sprendimas priimtas, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Pagal šiuo nutarimu patvirtintą Tvarką parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai naudojami esamų privačių namų valdų žemės sklypai ir nauji žemės sklypai (gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ar kitai panašiai paskirčiai) asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei parduodami ir išnuomojami sodininkų bendrijų narių sodo sklypai ir kita sodininkų bendrijų žemė (2.2. punktas). Tvarkos 7 punkte įtvirtinta, jog jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose. Tvarkos 16 punkte tvirtinama, kad rajono arba miesto meras (valdyba) parduodamo žemės sklypo planą parengia, vadovaudamasis detaliuoju planu ar žemės sklypo ribų specialiuoju planu. Jeigu naudojamų žemės sklypų plotas neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, o sklypų ribos yra aiškios ir pagal bendruosius teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma jų keisti dėl infrastruktūros plėtimo ar kitų priežasčių, rajono arba miesto meras (valdyba), nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis.

Teismas padarė išvadą, kad 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojančia LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 redakcija (Žin., 2004, Nr.167-6128), kurioje Tvarkos antraštė pakeista ir patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, bei remiantis 2000 m. kovo 30 d. sprendimu, t. y. nustatant Žemės sklypo plotą, buvo atsižvelgiama į 2000 m. kovo 30 d. sprendime nustatytą 967 kv.m. plotą, jį pakeičiant į 986 kv.m. plotą, bet nepagrįstai neatsižvelgiant į namų valdos techninės apskaitos duomenis.

Sistemiškai vertindamas aukščiau išdėstytus teisės aktus, teismas pažymėjo, kad ginčui išspęsti būtina nustatyti, ar atsakovai, priimdami sprendimus parduoti bendrą namų valdos žemės sklypą, šio sklypo plotui nustatyti privalėjo vadovautis namų valdos techninės apskaitos byloje esančiais duomenimis, kaip skunde nurodė A. D., ar detaliuoju planu, kaip atsiliepime nurodė Savivaldybė.

Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr.775V patvirtintą Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą (toliau –ir Koncepcija), padarė išvadą, kad tvirtinant Koncepciją, Senamiesčio detalusis planas nebuvo patvirtintas. Koncepcijos rengimo ir tvirtinimo metu joks Lietuvos Respublikos įstatymas ar poįstatyminis aktas, kuris reglamentuotų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų rengimo procesą, tokiems dokumentams taikytinus reikalavimus bei kitus su tuo susijusius santykiu, negaliojo. LR teritorijų planavimo įstatymas priimtas tik 1995 m. gruodžio 12 d., o įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d. Tokiu būdu, tvirtinant Koncepciją, t. y. 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdyba negalėjo patvirtinti teritorijos detalaus plano, nes jo nenumatė tuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos patvirtinta Koncepcija negali būti laikoma detaliuoju planu LR teritorijų planavimo įstatymo prasme.

Teismas nurodė, kad pripažinus nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Savivaldybės teiginį, kad Žemės sklypas teisėtai ir pagrįstai buvo suformuotas remiantis detaliuoju planu - Koncepcija, būtina nustatyti, kuo remiantis privalėjo vadovautis atsakovai, nustatydami Žemės sklypo ribas ir plotą.

Teismas, vertindamas aukščiau išdėstytus teisės aktus, kuriuose įtvirtinta, jog jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų (LR teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 4 p.), jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane (Tvarkos 7 p.), o nesant žemės sklypo detaliojo plano, rajono arba miesto meras (valdyba) žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis (Tvarkos 16 p.), padarė išvadą, kad 2000 m. kovo 30 d. sprendimo priėmimo metu, o vėliau ir priimant 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą, nesant teritorijos, kurios sklypo plotas ir ribos buvo nustatinėjami, detaliojo plano bei kitų teritorijos planavimo dokumentų, atsakovai, nustatydami Žemės sklypo plotą ir ribas, privalėjo vadovautis namų valdos techninės apskaitos bylos plano duomenimis. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypo namų valdos inventorinės techninės apskaitos kortelės duomenimis, šio sklypo plotas yra 1535 kv.m. (t.1.b.l. 29-30), o atsakovai 2000 m. kovo 30 d. sprendimo 1 punkte ir 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo 1.1 papunktyje nustatė atitinkamai 967 kv.m. ir 986 kv.m. šio sklypo plotą, A. D. skundo reikalavimai, kuriuose prašoma panaikinti 2000 m. kovo 30 d. sprendimo 1 punktą, 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo 1.1 papunktį ir įpareigoti Savivaldybės direktorių nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. 28, Vilniuje, žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1535 kv.m., yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas nurodė, kad pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Minėtas straipsnis skundo teismui padavimo terminą sieja su individualaus teisės akto paskelbimu ar individualaus akto įteikimu suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiami aktai nebuvo tiesiogiai skirti jam, jie nebuvo jam įteikti, jis apskritai negalėjo protingai tikėtis, kad tokie aktai yra ar bus priimti, todėl terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, A. D. pateikė teismui įrodymus (t.1.b.l. 44, 47, 48, 49)suteikia pakankamą pagrindą neabejoti, jog apie ginčijamų sprendimų priėmimą iki kreipimosi pas notarą, o vėliau iki kreipimosi su prašymais į minėtas institucijas, pareiškėjas nežinojo. Savivaldybės administracijos spaudas ant 2000 m. kovo 30 d. sprendimo tvirtina, jog pareiškėjui šis sprendimas buvo pateiktas 2007 m. spalio 23 d., todėl terminas pareiškėjo skundui teisme paduoti skaičiuotinas nuo 2007 m. spalio 23 d. ir buvo teisme gautas 2007 m. lapkričio 9 d. Teismas padarė išvadą, kad A. D. nepraleido vieno mėnesio termino skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad A. D. skunde ginčija valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų dalių teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto valdybos ir VAVA priimtų teisės aktų dalių teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstai yra nagrinėjamas administraciniame teisme.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Tačiau teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė ir išaiškino teritorijų planavimo bei žemės reformos teisės aktų nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas neįvertino esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kad žemės sklypas, esantis Užupio g. 28, Vilniuje, patenka į Vilniaus senamiesčio teritoriją.

Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1997 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 255 patvirtintą Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą Vilniaus senamiestis nuo 1969 m. yra valstybinės (respublikinės) reikšmės urbanistikos paminklas, nuo 1995 m. - LR nekilnojamojo kultūros vertybė. 1995 m. Vilniaus senamiestis UNESCO įtrauktas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą (sąrašo objekto Nr. 541), pripažįstant, kad jis turi išskirtinę pasaulinę vertę istorinių, meniniu, moksliniu, estetiniu, etnologiniu ir antropologiniu požiūriais, priklauso gyvų, besivystančių ir besikeičiančių istorinių miestų tipui ir atitinka šiuos UNESCO pasaulio paveldo objektams nustatytus išskirtinius pasaulinius vertės kriterijus: yra unikalus kultūros tradicijos ir civilizacijos paliudijimas; yra išskirtinis savo kultūros būdingos tradicinės gyvenvietės pavyzdys; yra vieta, fiziškai ir dvasiškai susijusi su išskirtiniais visuotinės reikšmės įvykiais, gyvomis tradicijomis, idėjomis, tikėjimais, meno kūriniais. Be to, LR Seimas, vadovaudamasis LR saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintus Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą, Kultūros paveldo centro 1995 m. liepos 31 d. patvirtintą Senamiesčio suskirstymą į zonas bei į tai, kad Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 2002 balandžio 23 d. nutarimu Nr. IX-861 nustatė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas ir patvirtino jo zonų ribų planą. Ginčo sklypas, esantis Užupio g. 28, Vilniuje, patenka į kultūrinio draustinio zoną susietą su minėtu Vilniaus pilių valstybiniu kultūriniu rezervatu.

3. LR Vyriausybė 1992 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės reikšmės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“, įtvirtino, kad nustatant grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstų istorinių valdų (posesijų) planus (1.1 p. 1 d.). Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintą sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas (1.1 p. 2 d.).

Toks respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo - Vilniaus senamiesčio sklypų išplanavimo projektas buvo patvirtintas Vilniaus m. valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 75V „Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijos ir sklypų plano patvirtinimo“, kurio Vilniaus apygardos administracinis teismas, pažeisdamas LR Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės reikšmės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1 punkto nuostatą, tinkamai neįvertino.

4. LR Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarime Nr. 735 lininių miestų valdybų rengiamų respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų žemės sklypų išplanavimo projektų tikslas buvo juridiškai įteisinti urbanistikos paminklų žemės sklypų ribas, atsižvelgiantį istorinę jų raidą, užstatymo charakterį, kaip socialines, kultūrines ir urbanistines vertybes, sudaryti prielaidas paminklosauginei metodinei kontrolei vykdyti, reguliuoti sklypų naudojimo procesus. Juos rengiant buvo vertinamas sklypų (posesijų) istorinis išsidėstymas, įvykę sklypų ribų ir užstatymo raidos pakitimai, nuosavybės teisių atstatymo, butų privatizavimo procesų eiga, kitų nuosavybės subjektų faktinis egzistavimas šiuos sklypuose. Jeigu projektuojant buvo susiduriama su skirtingo laikotarpio skirtingų istorinių sklypų (posesijų) išdėstymu pirmenybė buvo teikiama toms sklypų riboms, kurių laikotarpis artimiausiais vyraujančiam sklypą formuojančių astatų architektūriniam stiliui ir užstatymo principams (Paminklotvarkos departamento prie LR Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. raštu Nr. 01-14-1679 patvirtintos Respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijų sklypų planavimo projektų rengimo instrukcijos 1 p. 2 p. 2.2 p.). Tai atsispindi Vilniaus m. valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintos Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijos ir sklypų plano paaiškinime, kuriame nurodoma, kad Vilniaus senamiesčio sklypų planas parengtas, kaip Senamiesčio regeneravimo projekto 1988-1992 m. m. dalis ir grindžiamas anksčiau atliktų bei am projektui darytų tyrimų duomenimis, taip pat šių tyrimų pagrindu parengta koncepcija bei užstatymo eskizu, iliustruojančiu galimą maksimalų Vilniaus senamiesčio regeneravimo variantą, paaiškinime pažymėta, kad siekiama kuo geriau išsaugoti išlikusią sklypų ir užstatymo juose struktūrą - svarbiausią istorinio miesto visumos požymį, iš esmės remiamasi buvusiąja 1940 m. padėtimi, o ten, kur tarybinio laikotarpio pokariniai pokyčiai yra praktiškai nebeatitaisomi, sklypai įskirstyti, taikantis prie pasikeitusio užstatymo diktuojamų sąlygų. Vietomis sklypų persiskirstymą atitinkamą jų užstatymą bei tvarkymą diktuoja ir nauji šiuolaikinio miesto urbanistikos poreikiai -...> Vilnios šlaitai ties Užupiu.

Atsižvelgiant į nurodytus tikslus ir reikalavimus, Vilniaus m. valdybos 1995 m. kovo 3 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtintoje Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijoje ir sklypų plane buvo nustatytos ir namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje, ribos ir plotas, kuriuos teismas pagal Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1 punktą turėjo vertinti kaip pagrindą namų valdai formuoti pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintą naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) arką.

5. 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“, nustatyta, kad LR teritorijų anavimo įstatymas LR Vyriausybės nustatyta tvarka taikomas visiems patvirtintiems, pradėtiems ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams (2 p.). Ši nuostata patvirtina, kad iki LR teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo 1996 m. sausio 1 d. buvo rengiami ir tvirtinami bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai. Tai neginčijamai patvirtina, o kartu paneigia teismo išvadą, kad Vilniaus m. valdybos 1995 m. kovo 3 d. potvarkio Nr. 775V priėmimo metu negaliojo jokie teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų detaliojo planavimo dokumentų rengimo procesą, tokiems dokumentams taikytinus reikalavimus bei kitus su tuo susijusius santykius, LR Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinieji nuostatai.

6. LR Vyriausybė 1996 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, kurio 1.1 punktas nustatė, jog miestų (ar jų dalių) <...> regeneracijos projektai ir schemos, <...> teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos <...> ir kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veikos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki LR teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planas buvo parengti ir patvirtinti nustatyta tvarka (LR Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 1.1 p., LR Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 161 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų 2, 5.3, 5.3.2, 15, 16.4 p.), todėl nepriskirti jų teritorijos planavimo dokumentui - detaliajam planui teismas neturėjo jokio pagrindo.

7. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2006 m. balandžio 25 d. nutartyje (adm. byla Nr. A-5-1186/2006) vertindamas iki LR teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo Vilniaus miesto valdybos potvarkiu patvirtintą tam tikros teritorijos suplanavimo projektą, pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojusių LR Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų 5.3 punktą vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentais buvo pripažįstami detalūs specialios paskirties teritorijų bei žemėnaudų tvarkymo planai. Įvertinęs suplanavimo projekto turinį bei aplinkybę, kad jį Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų nustatyta tvarka patvirtino miesto valdyba -subjektas, turintis įgalinimus pagal juos tvirtinti detalius teritorinio planavimo dokumentus, teismas projektą vertino kaip detalųjį planą. Taip pat teismas pažymėjo, kad minėto suplanavimo projekto kaip detaliojo plano statusą pagal 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusį LR teritorijų planavimo įstatymą pagrindžia ir 1996 m. gegužės 24 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1. punkto nuostatos.

8. Vilniaus m. valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 38V preambulėje bei aiškinamajame rašte (suderinimas su galiojančiais LR teisės norminiais aktais) buvo nurodyta, kad žemės sklypas Užupio g. 28, Vilniuje, suformuotas remiantis daliuoju planu - Senamiesčio regeneravimo koncepcijos projekto sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 2.3 punktą privačių butų savininkams (bendrosios dalinės nuosavybės teise) parduodami žemės sklypai, suformuoti prie daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės pagal atvirtinus detaliuosius planus. Pagal šią Vilniaus m. 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V atvirtintą Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypų planą kaip detalųjį planą, kuriame nurodyti konkretūs sklypų užstatymo reglamentai, nuolat yra išduodamos projektavimo sąlygos ir statybos leidimai statyboms Vilniaus senamiesčio teritorijoje esančiuose sklypuose.

9. Teismas netinkamai vertino namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje, techninės apskaitos bylos duomenis.

LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje <...>. Šie įstatyme naudojami namų valdų žemės sklypai, kuriuos asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti ne aukciono tvarka, yra suprantami ne kaip faktiškai asmenų naudojami žemės sklypai, o sklypai suteikti (išskirti) namų valdoms įstatymu nustatyta tvarka.

10. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2003 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003, aiškindamas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3, 4 dalies nuostatas nurodė, kad namų valdos techninės apskaitos byloje turi būti pažymimi teisės aktų nustatyta tvarka statinių savininkams paskirti ir naudojami sklypai. Pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose naudojami žemės sklypai nesuprantami kaip faktiškai naudojami, o kaip paskirti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Remdamasis šiuo išaiškinimu, Lietuvos Aukščiausias Teismas padarė išvadą, kad asmuo, byloje besiremiantis namų valdos techninės apskaitos byloje esančiu planu, turi įrodyti, kad šis plane pažymėtas sklypas plano sudarymo metu nustatyta tvarka buvo suteiktas namų valdai išdėstyti. Nesant duomenų apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis suteiktas žemės sklypas namų valdai, duomenų apie sklypo dydį pažymėjimas techninės apskaitos byloje nesudaro pagrindo išvadai, jog namų valdai išdėstyti yra skirtas konkretaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų - administracinių aktų - pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Žemės sklypo pažymėjimas techninio inventorizavimo byloje nėra žemės sklypo teisinis registravimas. Tokiu atveju žemės sklypo planas, esantis namų valdos techninės apskaitos byloje, vertinamas tik kaip techninio pobūdžio dokumentas, fiksuojantis vaizdinę ir grafinę informaciją apie faktinę padėtu bet ne teisinį sklypo suteikimo ar naudojimo pagrįstumą. Lygiai taip pat LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3, 4 d., taip pat jį lydinčių poįstatyminių teisės aktų nuostatas, jog faktiškai naudojamais žemės sklypais laikomi tokie sklypai, kurie suteikti nustatyta tvarka, išaiškino ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2002 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. A- 355/02.

11. Teismas neįvertino to, kad namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje, techninės apskaitos bylos ištraukos nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodomų argumentų, jog namų valdai Užupio g. 28, Vilniuje, įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas 1535 kv. m., o ne 967 kv. m. žemės sklypas: dauguma pateiktų šios bylos dokumentų (žemės sklypo nuotrauka, namų valdos inventorinė techninė-apskaitos kortelė ir kt.) yra su žymomis „panaikinta“, juose esantys įrašai nepagrįsti jokiais administraciniais aktais ar kitais įrodymais, namų valdos inventorinėje techninėje-apskaitos kortelėje minimas ne namų valdai Užupio g. 28, Vilniuje, išskirtas, o faktiškai naudojamas žemės sklypas. Pareiškėjas, teigdamas, kad namų valdai Užupio g. 28, Vilniuje, 1535 kv. m. žemės sklypas buvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka, turi tai įrodyti leistinais įrodymais LR administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka.

12. Teismas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės nesilaikė.

13. Teismas ginčo teritorijoje galiojant detaliajam planui - Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijai ir sklypų planui, patvirtintam Vilniaus m. valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, negalėjo priimti sprendimo, įpareigojančio Vilniaus m. savivaldybės administraciją nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. 28, Vilniuje, žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1535 kv. m.

14. Pareiškėjas, jei teismas net ir pripažintų jo subjektinę teisę ginčyti detalųjį planą yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą tokiam reikalavimui reikšti. Skundas pagal ABTĮ 33 straipsnį gali būti paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos ar individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas tuo metu galiojusio LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registrą, o pagal šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalį registro duomenys yra vieši. Todėl pareiškėjas būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo teisę apskųsti per įstatymų nustatytą terminą. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

15. ABTĮ 34 straipsnis numato, kad teismas turi teisę atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į šalių elgesį, praleisto termino trukmę bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Būtina įvertinti, ar asmuo, įgyvendindamas savo teises, buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar aplaidus. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą termino atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai neatitinka atidumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo galėtų būti patenkintas tik konstatavus tokių aplinkybių buvimą. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas nepraleido ABTĮ numatyto vieno mėn. termino. Taigi, įstatymo numatytas terminas buvo praleistas ne dėl svarbios priežasties, o dėl pareiškėjo nerūpestingumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, gindamas tariamai pažeistas teises, turi elgtis rūpestingai (2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-18-342/2007, 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-1240/2007). Termino skundui paduoti praleidimą lėmė nepakankamas pareiškėjų rūpestingumas, o ne objektyviai svarbios priežastys (LVAT 2007 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-1107/2007, 2007 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-467/2007, 2004 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-127/2004).

16. Senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją yra viešas dokumentas, registruotas teritorijų planavimo registre, galimybę su kuriuo turi susipažinti kiekvienas asmuo. Tačiau šio rašytinio įrodymo bei jo reikšmės nagrinėjamai bylai teismas neįvertino. Kadangi skundas dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 738V paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nėra prašomąjį jį atnaujinti, byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

17. Teismas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nutartimi konstatavo, kad ginčas iki galo išspręstas nebus, kadangi liks nenuginčyta 2005 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Lietuvos Valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pardavė V. B.-A. 24 kv. m. ploto žemės sklypo dalį 986 kv. m. žemės sklype, esančiame Užupio g. 28, Vilniuje. Bendros kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio, todėl pareiškėjo skundas dėl 2005 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo Užupio g. 28, Vilniuje, dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.‘ 1.1 punkto turėjo būti pateiktas bendros kompetencijos teismui. Teismas panaikino 2005 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo Užupio g. 28, Vilniuje, dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.“ 1.1 punktą, todėl laikytina, kad byloje klausimas išnagrinėtas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklės, o toks pažeidimas pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. D. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad LR Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nustatė, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintą „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką“ parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Esant dviejų teisės aktų, kurie abu reglamentuoja tuos pačius arba panašius visuomeninius santykius privalo būti taikomas vėlesnis teisės aktas (lex posteriori derogat legi priori). Faktą, kad nagrinėjamoje byloje reikia taikyti LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 normas patvirtina ir skundžiami administraciniai sprendimai, kurie priimti vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka“. Todėl nėra pagrindo taikyti LR Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės reikšmės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“.

Pareiškėjas pabrėžė, kad anot apeliantės yra būtina atsižvelgti į tyrimais pagrįstų istorinių valdų (posesijų) planus. Paaiškino, kad planas iš autoriaus R.Firkovičiaus „Vilniaus senamiesčio 72-ojo kvartalo istorinių tyrimų“ (1988 m.) ir planas iš autoriaus E.Purlio „Vilniaus senamiesčio 72-ojo kvartalo istorinių tyrimų“ (1972 m.), liudija, kad namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje, išskirta istorinė posesija yra 1535 kv.m. (šiuo metu būtent tokio ploto namų valda yra faktiškai naudojama (daržui bei šienavimui), tvarkoma bei prižiūrima.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su apeliantės nuomone, kad Koncepcija yra teritorijos planavimo dokumentas - detalusis planas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“, nustatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikomas visiems patvirtintiems, pradėtiems ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams (2 straipsnis). Pareiškėjo nuomone, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo Koncepcijos atžvilgiu galimybę, t. y. galimybę vadovautis Koncepcija kaip detaliuoju planu, yra būtina įvertinti ar Koncepcija atitinka detaliojo plano reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Faktą, kad toks įvertinimas yra privalomas, pripažino ir pati apeliantė, pasiremdama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje (Adm. byla Nr. A-502-1186/2006).

Šiuo atveju, Koncepcija neatitinka reikalavimų, kurie yra keliami detaliajam planui Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Todėl Koncepcija negali būti laikoma detaliuoju planu ir taikoma kaip detalus planas, nustatantis žemės sklypo plotą ir ribas. Pareiškėjas paaiškino, kad Koncepcija buvo patvirtinta 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo originalioje redakcijoje yra nurodyta, jog detalųjį planą tvirtina atstovaujamasis organas - Vilniaus miesto savivaldybės taryba, 2000 m kovo 30 d. sprendimo priėmimo dieną galiojusioje įstatymo redakcijoje nurodyta analogiškai - detalųjį planą tvirtina taryba, šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje taip pat nurodoma, jog detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba. Koncepcija taip pat neatitinka viešojo svarstymo su visuomene reikalavimo, kuris yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir detaliųjų planų rengimo taisykles. Iš Koncepcijos rengimo medžiagos matyti, jog vyko kelios svarstymo procedūros. Vienos iš jų - 1993 m. spalio mėn. 1 d. Vilniaus miesto tarybos protokole „Pasitarimas dėl koncepcijos ir sklypų plano“ nurodyta, jog dalyvavo tik kviestiniai (deputatai, architektai, istorikai, restauratoriai), o 1995 m. vasario mėn. 15 d. Jungtinio posėdžio protokole Nr. 164 nurodyta, jog dalyvavo tik kviestiniai (ekspertų tarybos nariai, metodinės ir techninės tarybos nariai). Tačiau tokie svarstymai neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų viešam svarstymui su visuomene ir negali būti pripažinti tinkamais. Koncepcija nėra padaryta ant topografinės žemės sklypų nuotraukos ir nenustato visų privalomų nustatyti detaliajame plane žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo sąlygų bei režimų . Rengiant Koncepciją nebuvo nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis metrais, taip pat nebuvo nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, kas yra privaloma pagal detaliųjų planų rengimo taisykles. Detaliųjų planų rengimo taisyklės taip pat reikalauja, jog rengiant detalųjį planą būtų nurodomos inžinerinių tinklų prisijungimo vietos, nustatyti transporto srautai ir susisiekimo sistemos organizavimas, servitutai, specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos, kiti žemės sklypo naudojimo apribojimai. Koncepcija neatitinka ir šių reikalavimų. Rengiant Koncepciją nebuvo parengta inžinerinių tinklų ir įrengimų išdėstymo plane schema, planuojamų gatvių raudonosios linijos bei transporto, pėsčiųjų eismo organizavimo schema. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje (adm. byla Nr. A-502-1186/2006) nurodyta, kad aplinkybė, jog dokumentas yra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, nėra reikšminga, nes paties dokumento įregistravimo faktas minėtame registre nėra pakankamas pagrindas teigti, jog įregistruotas būtent detalusis planas. Koncepcijos įregistravimas Vilniaus m. teritorijų planavimo dokumentų registre tėra Vilniaus m. savivaldybės pasirinktas Koncepcijos išviešinimo būdas. Kadangi pareiškėjas nei Koncepcijos, nei jos registravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre neginčija, tai šios bylos nagrinėjimo dalyku turėtų būti klausimas, ar pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracija remiasi Koncepcija stengdamasi apginti ginčijamą Vilniaus m. valdybos potvarkį.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad šiuo metu yra rengiamas aptariamos teritorijos detalusis planas (t. II, b.l. 115). Tačiau tas faktas, kad šiuo metu yra rengiamas detalusis planas (o ne Koncepcijos, egzistuojančio detalaus plano, pakeitimas ar papildymas), patvirtina, kad nėra jokio aptariamos teritorijos detalaus plano.

Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pateiktos namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje, techninės apskaitos bylos ištraukos nepatvirtina, jog namų valdai Užupio g. 28, Vilniuje, įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas 1535 kv. m., o ne 967 kv. m. žemės sklypas, kadangi dauguma pateiktų šios bylos dokumentų yra su žymomis „panaikinta“. Paaiškino, sprendžiant pagal namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje, techninės apskaitos byloje esančios žymos „panaikinta“ datą, ši žyma buvo atžymėta pareiškėjo ginčijamo administracinio sprendimo - Vilniaus m. valdybos 2000 m. kovo 30 d. potvarkio - pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių įrodymų ir nepaneigė, kad namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje, techninės apskaitos byloje esantys įrašai, padaryti iki aptariamų žymų „panaikinta“, buvo padaryti teisėtai ar pagrįstai, t. y. nepaneigė, kad šiais įrašais pažymėta namų valda nebuvo paskirta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Vilniaus Tarpmiestinio Technikinės Inventorizacijos Biuro valstybės įmonės „Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro“ (šiuo metu VĮ „Registrų centras“) Vilniaus filialo namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje, techninės apskaitos byloje esantys planas bei kortelė paliudija apie praeityje buvusią namų valdą, nors dabar jie ir yra su žyma panaikinta. Faktą, kad šiuo metu namų valdos Užupio g. 28, Vilniuje plotas ne tik teisiškai, bet ir faktiškai yra didesnis, negu nustatytas ginčijamais administraciniais sprendimais patvirtina UAB „Geodezinis standartas“ 2005 m. lapkričio 24 d. „Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla“ (t. I, b.l. 91-95; t. II, b.l. 18, 23).

Pareiškėjas pabrėžė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. potvarkio 1 punktu detalus planas patvirtintas nebuvo. Šiuo potvarkiu buvo nustatytas žemės sklypo, esančio Užupio g. 28, Vilniuje, plotas ir ribos. Be to, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje jokio detalus plano neginčija.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl termino skundui paduoti pareiškėjas nurodė, kad teismas jau yra išsprendęs skundo priėmimo klausimą, įskaitant ir klausimą dėl įstatymo nustatyto termino skundui paduoti praleidimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, ir nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys nutarties dėl skundo priėmimo nagrinėti neturėjo teisės skųsti (ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis).

ABTĮ 142 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad vien dėl to, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti nagrinėjama administracinė byla buvo išspręsta neteisingai.

Atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kad pareiškėjas praleido terminą arba kad jis anksčiau žinojo apie skundžiamus administracinius sprendimus. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, tai dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, t. y. skundžiami sprendimai nėra tiesiogiai skirti pareiškėjui, pareiškėjas apie skundžiamų aktų priėmimą informuotas nebuvo ir jų priėmime nedalyvavo, pareiškėjas ėmėsi protingų veiksmų, kad sužinoti skundžiamų aktų turinį, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 34 straipsnis).

Pareiškėjas Koncepcijos nagrinėjamoje byloje neginčija, todėl jos registravimo faktas negali įtakoti šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio kvalifikavimo. Skundžiami administraciniai sprendimai Teritorijų planavimo registre registruoti nebuvo, todėl pareiškėjas galimybės su jų turiniu susipažinti neturėjo. Pareiškėjas neturėjo nei pareigos, nei pagrįsto tikslo tikrinti kasdien visus registrus dėl galimo savo teisių pažeidimo. Kai pareiškėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, jis į administracinį teismą kreipėsi ABTĮ nustatyto termino ribose.

Pareiškėjas 2005 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties neginčija. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra civilinio teisinio elemento. Faktas, jog norint nuginčyti 2005 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjui tektų atskirai kreiptis į bendros kompetencijos teismą, nesudaro pagrindo atsisakyti nagrinėti bei spręsti šioje nagrinėjamoje byloje kilusį administracinį ginčą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 738V „Dėl žemės sklypo (Užupio g. 28) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintomis Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Sistemiškai išanalizavus Tvarkos 2.3, 7, 16, 33, 35, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, darytina išvada, kad žemės sklypo planas parengiamas vadovaujantis detaliuoju planu arba žemės sklypų ribų specialiuoju planu. Žemės sklypo plotas ir ribos nustatomos bei planas parengiamas pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis tik tada, kai nėra žemės sklypo detaliojo plano arba žemės sklypų ribų specialiojo plano.

Nustatant sklypo Užupio g. 28 plotą ir ribas, nėra pagrindo vadovautis namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, nes yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas. Ginčo sklypas patenka į Senamiesčio teritoriją. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 738V priėmimo metu galiojo Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, t. y. teritorijų planavimo dokumentas - specialusis planas.

Pagrindinis Vilniaus Senamiesčio priežiūros, tvarkymo ir naudojimo dokumentas yra Vilniaus Senamiesčio apsaugos reglamentas, patvirtintas LR kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1997 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 255. Minėtame reglamente nurodyta, kad Vilniaus Senamiestis nuo 1969 metų yra valstybinės (respublikinės) reikšmės urbanistikos paminklas, nuo 1995 metų – LR nekilnojamoji kultūros vertybė. Be to, Vilniaus Senamiestis 1995 metais UNESCO įtrauktas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Taigi, vienas iš senamiestyje, kaip ypatingoje miesto dalyje, vykdomų statybų, kultūros vertybių apsaugos, jo tvarkymo, naudojimo, priežiūros veiklą reglamentuojančių dokumentų yra Vilniaus senamiesčio teritorijų planavimo dokumentas – Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtintas 1995 m. kovo 23 d.

Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) 24 straipsnį teritorijų planavimo dokumentams registruoti steigiamas teritorijų planavimo dokumentų registras. Vilniaus miesto valdyba 1996 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 137V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro įkūrimo“ nusprendė įkurti teritorijų planavimo dokumentų registrą, o visi savivaldybės administracijos skyriai buvo įpareigoti pateikti informaciją apie skyriaus veikloje naudojamus galiojančius arba rengiamus teritorijų planavimo dokumentus. Taigi, Teritorijų planavimo dokumentų registre Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, patvirtintas 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, įregistruotas kaip teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas (Registro Nr. 010012000001). Jo paskirtis - nustatyti Vilniaus senamiestyje esančių sklypų ribas. Toks faktas nėra nuginčytas ir Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, kaip specialusis planas, galiojo priimant skundžiamą Vilniaus miesto valdybos sprendimą. Be to, Vilniaus senamiesčio sklypų sprendiniai perkelti į kitus dokumentus. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tvirtinant Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir ribų planą, Senamiesčio teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas nebuvo patvirtintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatsižvelgė į LR Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl LR teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“. Minėto nutarimo 1.1 punkte nurodyta, kad LR Vyriausybė nutarė nustatyti, kad detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki LR teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Tame pačiame punkte įtvirtinta, jog šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Iš nurodytų teisės akto nuostatų akivaizdu, kad iki LR teritorijų planavimo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo galėjo ir buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas negali atitikti idealiai reikalavimų, kurie yra keliami detaliajam ar specialiajam planui LR teritorijų planavimo įstatyme, nes minėtas įstatymas įsigaliojo tik nuo 1996 m. sausio 1 d., o tuo tarpu Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas patvirtinti 1995 m. kovo 23 d. Joks teisės aktas nenumato, kad jau patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, t. y. patvirtinti iki LR teritorijų planavimo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, turi būti suderinti su LR teritorijų planavimo nuostatomis.

Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl LR teritorinio planavimo“ patvirtintų LR teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų 8 punkte nurodyti teritorinio planavimo dokumentai yra privalomi visoms Lietuvos Respublikos valstybinėms institucijoms ir savivaldybėms, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal 15 punktą miestų ir rajonų valdybos rengia jų teritorijos bei vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentus. Taigi, nepagrįstą teismo išvadą kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos rengimo ir tvirtinimo metu joks LR įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, kuris reglamentuotų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų rengimo procesą tokiems dokumentams taikytinus reikalavimus bei kitus su tuo susijusius santykius, negaliojo.

Atsižvelgiant į senamiestį kaip specifinę miesto dalį bei į tai, kad yra patvirtintas Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas - Vilniaus senamiesčio teritorijų planavimo dokumentas, bei į kitus Vilniaus senamiestyje veiklą reglamentuojančius aktus, sklypo Užupio g. 28, kaip ir visų kitų senamiestyje esančių sklypų, ribos ir plotai nustatyti vadovaujantis paminėtu teritorijų planavimo dokumentu. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkis Nr. 775V, kuriuo patvirtinti Senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, nėra panaikintas ir yra galiojantis kaip specialusis planas, be to jo, kaip specialiojo plano, neprašo panaikinti ir pats pareiškėjas. Planavimo sąlygos, projektavimo sąlygos, statybos leidimai Vilniaus senamiesčio teritorijoje esantiems sklypams nuolat išduodami pagal Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą kaip teritorijų planavimo dokumentą.

Pabrėžė, kad pagal Tvarkos nuostatas žemės sklypo plotas ir ribos nustatomi pagal detaliuosius arba specialiuosius planus, jei jie yra tokie parengti. Be to, 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.14 punkte nurodyta, kad naudojami valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parduodami ar išnuomojami asmenims, pateikusiems prašymus parduoti ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jeigu žemės sklypų ribų specialieji planai patvirtinti iki LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovė paaiškino apeliacinio skundo motyvus ir prašė patenkinti apeliacinį skundą.

Pareiškėjo atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (Užupio g. 28) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniūnijoje“ Nr.738V 1 punktą, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr.2.3-10910-01 „Dėl žemės sklypo Užupio g. 28, Vilniuje dalių nustatymo ir pardavimo pil. V. B.-A.“ 1.1 papunktį; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. 28, Vilniuje, žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1535 kv.m.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D. skundo reikalavimai nustatyti gyvenamojo namo, esančio Užupio g. 28, Vilniuje, žemės sklypo ribas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir jo plotą 1535 kv.m., yra teisėti ir pagrįsti.

Apeliantė nesutikdama su pirmosiom instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

LR žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatos, galiojusios ginčijamų aktų priėmimo metu, nustatė, kad, jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose. Minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Pagal šiuo nutarimu patvirtintą Tvarką parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai naudojami esamų privačių namų valdų žemės sklypai ir nauji žemės sklypai (gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ar kitai panašiai paskirčiai) asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei parduodami ir išnuomojami sodininkų bendrijų narių sodo sklypai ir kita sodininkų bendrijų žemė (2.2. punktas). Tvarkos 7 punktu nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose. Tvarkos 16 punkte nurodyta, kad rajono arba miesto meras (valdyba) parduodamo žemės sklypo planą parengia, vadovaudamasis detaliuoju planu ar žemės sklypo ribų specialiuoju planu. Jeigu naudojamų žemės sklypų plotas neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, o sklypų ribos yra aiškios ir pagal bendruosius teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma jų keisti dėl infrastruktūros plėtimo ar kitų priežasčių, rajono arba miesto meras (valdyba), nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu būtina tikrinti ginčo žemės sklypo suformavimo teisėtumą. Nustatyti kokiu pagrindu buvo nustatytas namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuotas sklypo plotas. Taip pat reikšminga aplinkybė formuojant sklypą yra ta, kad ginčo sklypas yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje ir patenka į kultūrinio draustinio zoną, susietą su Vilniaus pilių valstybiniu kultūriniu rezervatu.

Todėl be jau minėtų teisės aktų, nustatančių reikalavimus žemės sklypo formavimui, taikytini specialūs reikalavimai, nustatyti LR Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 735 Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose. Šio nutarimo 1.1 punktu nustatyta, kad grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Šie projektai rengiami miestų (rajonų) savivaldybių lėšomis, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų normų ir atsižvelgiant į tyrimais pagrįstus istorinių valdų (posesijų) planus.

Miestų žemės kadastro planai sudaromi, taip pat pirkimo ir pardavimo arba nuomos sutartys notariškai tvirtinamos tik pagal sklypų išplanavimo projektuose patikslintą sklypų dydį bei ribas ir šiuose projektuose nustatytas paminklosaugines sklypų naudojimo sąlygas“.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus senamiesčio sklypų išplanavimo projektas buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775 V „Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcijos ir sklypų plano patvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Koncepcija nėra detalusis planas, todėl juo remtis formuojant žemės sklypus nebuvo pagrindo. Tokia išvada nepagrįsta. Koncepcijos paaiškinimas patvirtina, kad Koncepcijos rengimo tikslai apima ir valdų planavimą, tai yra jų skaidymą į didesnį kiekį savarankiškų valdų (2t. b.l. 93-100). Todėl Koncepcijos sprendiniai yra reikšmingi rengiant detaliuosius planus. Aplinkybė, kad Koncepcija patvirtinta iki LR Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, nepaneigia jos sprendinių galios. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“. Šio nutarimo 1.1 punktu nustatyta, kad miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos,valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Tais atvejais, kai norima keisti nustatytas arba nustatyti naujas žemės naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas bei apribojimus, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai peržiūrimi, keičiami ir papildomi pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas įregistruotas kaip teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas, registro Nr. 010012000001. Tokiu būdu, vėliau vykdant Vilniaus senamiesčio teritorijos planavimą Koncepcijos sprendiniai buvo privalomi. Tokia nuostata grindžiama ir Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriuo nustatyta, kad detalaus planavimo procese būtinas planuojamos teritorijos esamos būklės, išteklių ir jų kokybės įvertinimas, esamos būklės plano parengimas (žemės kadastro žemėlapis, esamų statinių, želdynų, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, inžinerinių tinklų planai), bendrojo plano sprendinių nagrinėjimas, prireikus tyrimai, higienos būklės ir gyventojų demografinių bei sergamumo rodiklių vertinimas. Tai patvirtina, kad detalaus planavimo metu turi būti įvertinti planuojamos teritorijos esama būklė, ankstesni planuojamos teritorijos planavimo sprendiniai, kurie naujo planavimo procese gali būti keičiami ar papildomi.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Koncepcijos sprendiniai neturėjo įtakos pareiškėjo ginčijamo sklypo formavimui. Taip pat teismas nevertino priimtų pareiškėjo ginčijamų sprendinių remiantis Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 735 patvirtintais reikalavimais formuojant žemės sklypus respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylai svarbias aplinkybės ir jų ištyrimui būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti Koncepcijos plane pažymėto ginčijamo žemės sklypo ir posesijų ribų detalesnį planą, nes Koncepcijos sklypų ribų planas, esantis byloje, yra neįskaitomos. Taip pat posesijų ribos gali būti vertinamos remiantis ir kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis esančiais įrodymais, neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nagrinėjant bylą iš naujo, jos turi būti vertinamos ir gali būti priimtas atitinkamas procesinis sprendimas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas