Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. L. (toliau – D. L.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

D. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Administracinė atsakomybė ATPK 173¹⁸ str. 1 d. nuostatas kyla už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Analizuojant šios normos dispozicijos turinį, akivaizdu, kad ji formuojama kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo konkrečiu atveju - Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo nuostatas bei Reikalavimus lošimo įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtintus Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-31 „Dėl reikalavimų lošimo įrenginiams bei lošimo stalams patvirtinimo“.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal komentuojamo straipsnio 4 d., kiekvienas lošimo įrenginys turi atitikti šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus ir patvirtintus reikalavimus. Aptariamo straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad kiekvienas lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai. 6 dalyje numatyta, kad kiekvienas lošimo įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklinamas specialiu ženklu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Tuo tarpu remiantis komentuojamo straipsnio 8 dalimi, turi būti pildomi lošimo įrenginių apskaitos žurnalai. Jų formą ir pildymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba.

Reikalavimuose lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtintuose Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-31 „Dėl reikalavimų lošimo įrenginiams bei lošimo stalams patvirtinimo“ 4 punkte numatyta, kad lošimų įrenginiai turi būti pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo. Jų tipai turi būti patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš komentuojamo teisės akto 5 punkto, kiekvienas lošimo įrenginys privalo turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai. Sutinkamai su aptariamo teisės akto 7 punktu, kiekvienas sertifikuotas lošimo įrenginys ir kortų ar kauliukų stalas turi būti paženklintas specialiais tapatumo bei mokesčių ženklais Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Ženklai turi būti aiškiai matomoje ir nuo galimo pažeidimo apsaugotoje vietoje.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 20 d. Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo gautas D. C. skundas, remiantis kuriuo 2014 m. rugsėjo 25 d., apie 22.36 val., D. C. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) lažinosi dėl šunų lenktynių bėgimo Nr. LT1409251296 ir atliko 10 statymų po 5 litus (viso 50 litų). Atlikęs statymą, jis nematė, kaip jo ekrane bėgo šunys ir nurodė, jog „greičiausiai įvyko kažkokie nesklandumai“ (nerodė vaizdo ir išmetė lentelę) (b. t. 1, b. l. 21). 2014 m. gruodžio 1 d. Lošimų priežiūros tarnyboje buvo gautas pakartotinis D. C. skundas, kuriame nurodoma, jog 2014 m. spalio 17 d., apie 00.13 val. jis interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) lažinosi dėl šunų lenktynių bėgimo Nr. LT1410161393 ir atliko 10 statymų po 5 litus (viso 50 litų), tačiau bendrovės programa nuskaičiavo tik 9 statymus po 5 litus (iš viso 45 litus) ir 162 litų laimėjimas D. C. taip ir liko neišmokėtas (b. t. 1, b. l. 24).

Atsižvelgdama į pateiktus duomenis, Lošimų priežiūros tarnyba atliko UAB „T. S.“ patikrinimą, siekdama nustatyti, kaip UAB „T. S.“ laikosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 18 str. 1 d. reikalavimų. Kaip matyti iš 2015 m. kovo 11 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tikrinimo akto, aptariamo UAB „T. S.“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „T. S.“ organizavo lažybas už „Šunų lenktynių“ lažybų įvykius, eksploatuodama lošimo įrenginį: 1. Kurio tipas nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos lošimo lošimų įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka, nors toks reikalavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 str. 1 d. ir Reikalavimų lošimo įrenginiams bei lošimo stalams, patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-31 „Dėl reikalavimų lošimo įrenginiams bei lošimo stalams patvirtinimo“, (toliau – Reikalavimai lošimo įrenginiams bei lošimų stalams), 4 punkte; 2. Kuris neturi akredituotos įstaigos (laboratorijos) išduoto sertifikato, patvirtinančio, kad atitinka Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus, nors toks reikalavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 str. 5 d. ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 7 p.; 3. Kuris nėra paženklintas specialiu tapatumo ženklu, nors toks reikalavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 str. 6 d. ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 7 p.; 4. Kuriam nėra pildomas apskaitos žurnalas, nors toks reikalavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 str. 8 d.; 5. Kuris neatitinka Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytų ir patvirtintų reikalavimų, nors toks reikalavimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 16 str. 4 d., konstatuodama, kad bendrovės eksploatuotas įrenginys neatitinka lošimo įrenginiams keliamų reikalavimų (b. t. 1, b. l. 21-32).

Šių duomenų pagrindu Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustačiusi, jog būtent D. L. UAB „T. S.“ yra atsakingas už šios bendrovės eksploatuojamą lošimo įrenginį, 2015 m. balandžio 14 d. jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. t. 1, b. l. 4-5). Su šiame protokole D. L. inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimus jis nesutiko, nurodydamas, kad paaiškinimus pateiks teisme. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. savo kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme taip pat neigė, nurodydamas, kad jo atstovaujama įmonė UAB „T. S.“ nagrinėjamu atveju jokio įrenginio neeksploatavo, tiesiog leido klientams atlikti statymus, o laimėjimų įvykius nagrinėjamu atveju generavo sertifikuotas įrenginys. Jokių savavališkų keitimų arba korekcijų sertifikuoto įrenginio generuotiems lažybų įvykiams ar jų rezultatams, nedarė, jų bendrovė, D. L. vertinimu, eksploatuoja įrenginį, kuris yra patvirtintas Lošimų priežiūros tarnybos, turi sertifikatą ir atitinka visas kitas Azartinių lošimų įstatymų nuostatas. Patvirtino, jog to įrenginio pagrindu buvo organizuojamos lažybos internetu.

Ir nors, vertinant aptartus D. L. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus matyti, jog savo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme jis nepripažino, analogišką poziciją išdėstydamas ir savo apeliaciniame skunde, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo kaltė įrodyta ne tik aukščiau aptartame Lošimų priežiūros tarnybos tikrinimo akte nustatytais duomenimis, bet ir kitų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma, abejoti kurių patikimumu ar objektyvumu aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Lošimų priežiūros tarnybos Lošimų įrenginių tipo tvirtinimo registro skyriaus vyriausiasis specialistas A. A., pateikęs išvadas 2015 m. kovo 4 d. Lošimų priežiūros tarnybos tikrinimo akte, jas patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos tesimo posėdžio metu. Sutinkamai su jo išdėstytomis aplinkybėmis, pagal D. C. skundą dėl neišmokėtų pinigų buvo pradėtas UAB „T. S.“ tikrinimas, tikrinant, kaip bendrovė vykdo lažybas už šunų varžybas internete, kurios, pasak Bendrovės vadovybės, vykdomos lošimų priežiūros tarnybos patvirtinto tipo lošimo įrenginiais. Priežiūros tarnybai kilo abejonių dėl šių bendrovės atsakymų, todėl buvo kreiptasi į gamintoją, siekiant išsiaiškinti lošimo įrenginio veikimo principus. Pradžioje gamintojas klaidingai nurodė, jog lošimo įrenginio vaizdo įrašai yra saugomi virtualiame serveryje, dėl ko buvo kreiptasi į laboratoriją, siekiant įvertinti gamintojo atsakymą. Laboratorija nurodė, jog esant tokiam tikrinamo įrenginio veikimo principui, jis nėra Lošimų priežiūros tarnybos patvirtino tipo įrenginys. Tuomet gamintojas pakeitė savo atsakymą nurodydamas, kad tai įvyko dėl klaidos. Liudytojas paaiškino, kad tikrinimo metu buvo vertinamos laboratorijos ataskaitos, išduotos lošimo įrenginio tipo tvirtinimui, kuriomis buvo nustatyta, jog šio lošimo įrenginio tipo lošimo įrenginį sudaro serverio ir terminalo junginys. Terminale yra saugomi vaizdo įrašai, o iš serverio atkeliauja rezultatai dėl lažybų įvykių. Jokių papildomų įvesčių nėra ir tik lažybų tarpininkas terminalo pagalba priima lošėjo valią, suformuoja lažybų kortelę, atspausdina lažybų kortelę su brūkšniniu kodu, laimėjimai arba pralaimėjimai yra nustatomi patikrinant kortelėje atspausdintą brūkšninį kodą lošimų įrenginio terminale. Aiškindama gautus rezultatus, bendrovė nurodė lošimų įrenginį ir jo tipą, kuriuo vykdo lažybas, tačiau tuo įrenginiu nėra jokių galimybių interneto svetainės pagalba ar kažkokiu kitokiu būdu lošėjui išreikšti savo valios. Lošėjo valia šiuo atveju išreiškiama lažybų tarpininko pagalba. A. A. teigimu, šios Institucijos išvados buvo grindžiamos laboratorijos ataskaitomis, kurios yra vienas svarbiausių dokumentų siekiant eksploatuoti įrenginio tipą, kadangi laboratorija teikia ataskaitas, o Lošimų priežiūros tarnyba patvirtina lošimo įrenginio tipą ir tik tada toks įrenginys gali būti eksploatuojamas Lietuvoje. Papildomai liudytojas paaiškino, kad patikrinimo metu fiziškai buvo patikrintas vienas lošimo įrenginys, kurio terminale buvo vaizdo įrašai, o išnagrinėjus bendrovės interneto svetainę buvo matoma, kad vaizdo įrašai ateina iš tam tikros interneto svetainės serverio. Šį sertifikuotą įrenginį sudaro terminalas ir serveris. Serverio pagrindinė paskirtis yra lažybų baigties parodymas terminale, duomenų atsiuntimas. Terminale saugomi vaizdo įrašai, o iš serverio ateina rezultatai. Patikrinus bendrovės interneto svetainę buvo matoma, kad tie vaizdo įrašai ateina iš tam tikros svetainės, kuri priklauso „Diplomat“ serveriui.

Abejoti A. A. išsamiais ir nuosekliais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, betarpiškai atskleidžiančiais UAB „T. S.“ šunų lenktynių lažybų organizavimui naudotų įrenginių neteisėtumą, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Aiškindamas analizuojamus teisės pažeidimus, jų esmę ir atliktų patikrinimų rezultatus, A. A. nuosekliai rėmėsi nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, remiantis kuria, išaiškino teismui D. L. inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo mechanizmą.

Šių duomenų kontekste atmetant D. L. apeliacinio skundo argumentus, neva šunų lenktynių lažybų įvykiai nagrinėjamu atveju buvo organizuojami „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“ tipo įrenginiais, kurie buvo patvirtinti Lošimų priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 215 d. įsakymu Nr. DI-286 „dėl „Diplomat Sportwetten GMBH“ gaminamų lošimo įrenginių tipo patvirtinimo ir jo įregistravimo Lietuvos lošimo įrenginių registre“, visų pirma pažymėtina, kad lošimo įrenginio tipo sąvoka yra įtvirtinta Lošimo įrenginio tipo tvirtinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl Lošimo įrenginio tipo tvirtinimo tvarkos patvirtinimo“. Šios Tvarkos 2 p. nurodoma, kad lošimo įrenginio tipas – tai tos pačios kategorijos, pagaminti to paties gamintojo, tos pačios paskirties, veikimo principo ir vienodos konstrukcijos lošimo įrenginiai.

Šiuo aspektu analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis matyti, kad 2014 m. lapkričio 28 d. UAB „T. S.“ Lošimų priežiūros tarnybai pateikė raštą, kuriame nurodė, jog šunų lenktynės jų bendrovėje yra organizuojamos įrenginiais, kurių tipas „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“ yra įrašytas į Lietuvos lošimo įrenginių registrą, šiam įrenginių tipui yra išduotas akredituotos įstaigos (laboratorijos) sertifikatas, patvirtinantis jo atitikimą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymui ir kitiems teisės aktams. Bendrovės teigimu, lošėjai informaciją apie statymus už šunų lenktynes gali perduoti ir nuotoliniu būdu, pasinaudodami interneto svetaine (duomenys neskelbtini) Tiek informacija apie statymus, perduota nuotoliniu būdu, tiek ir informacija apie statymus perduota fiziniu būdu, patenka pas lažybų tarpininkus, esančius atitinkamuose lažybų punktuose, kuriuose statymai dėl šunų lenktynių yra priimami minėtų lažybų tarpininkų, yra parengiamos lažybų kortelės ir laimėjimo atveju tinkamai ir nustatyta tvarka išmokami laimėjimai. Bendrovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) lošėjų patogumui yra retransliuojamos šunų lenktynės, kurių pirminės transliacijos yra vykdomos Diplomat Racing Dogs tipo sertifikuotais lošimo įrenginiais, esančiais įvairiuose bendrovės lažybų punktuose. Minėtos retransliacijos yra vykdomos iš skirtingų lažybų punktų ir už šių retransliacijų vykdymą (ir tuo pačiu konkrečių lažybų punktų, iš kurių bus vykdomos minėtos retransliacijos parinkimą pagal esamą konkretaus minėto įrenginio faktinį apkrovimą, vidinio ir išorinio tinklo pralaidumus ir kitus parametrus) yra atsakinga Austrijos bendrovė Diplomat Sportwetten GmbH. Ši bendrovė gamina minėtus įrenginius, juos aptarnauja, taip pat organizuoja ir valdo centrinio serverio (iš kurio transliacijos pagal patvirtinto įrenginio tipo taisykles ir aprašymą yra perduodamos įrenginiams, esantiems lažybų punkte), tarpinių grandžių, taip pat kitų susijusių sistemų darbą. Bendrovė patikslino, jog ji yra atsakinga už tinkamą šių retransliacijų pateikimą savo tinklapyje ir kitus susijusius veiksmus (b. t. 1, b. l. 61-63). Vertinant tokius UAB „T. S.“, o tuo pačiu ir D. L. argumentus, akcentuotina, kad analizuojamo tyrimo metu Lošimų priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog visi to paties lošimo įrenginiai veikia pagal tą patį principą, nurodytą bandymų, atliktų akredituotoje įstaigoje (laboratorijoje), ataskaitose, atlikusi papildomus tyrimo veiksmus nustatė, jog tiriamu atveju įrenginio, naudojamo lažyboms dėl šunų lenktynių įvykių organizuoti UAB „T. S.“ interneto svetainėje bei lošimo įrenginio, kurio tipą („Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“) Lošimų priežiūros tarnyba patvirtino 2012 m. spalio 215 d. įsakymu Nr. DI-286 „Dėl „Diplomat Sportwetten GMBH“ gaminamų lošimo įrenginių tipo patvirtinimo ir jo įregistravimo Lietuvos lošimo įrenginių registre“, veikimo principai skiriasi iš esmės. Sutinkant su šia Lošimų priežiūros tarnybos išvada, atkreiptinas dėmesys į „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“ pateiktą lošimo įrenginio veikimo principinę schemą ir lošimo įrenginio viduje vykstančių duomenų mainų aprašymą (b. t. 1, b. l. 132-138). Šiais duomenimis nustatyta, kad duomenų mainai tarp lošimo įrenginį sudarančių sudedamųjų dalių vyksta šia tvarka - „RD Quota“ sukuria lošimo įrenginio koeficientus ir rezultatus. Visus sukurtus duomenis įrašo į „RDQDB-DATABASE“, kuri yra skirta būtent šių duomenų (koeficientų ir rezultatų) saugojimui. „Webservice“ paima lenktynių rezultatus ir koeficientus iš „RDQDB-DATABASE“ ir siunčia į lažybų terminalą, kuriuo gali dirbti tik lažybų tarpininkas. Prie lažybų terminalo yra prijungtas monitorius, kuriame lošėjui atvaizduojami koeficientai, šunų lenktynės ir jų rezultatai. „Webservice“ iš lažybų terminalų paima pasibaigusių lažybų rezultatus ir juos įrašo į „RDPDB-DATABASE‘ duomenų bazę. Esant šiems duomenims, įvertinus tai, kad remiantis jų visuma, bendrovė perka jau galutinį produktą, kurio nėra modifikavusi (2015 m. kovo 4 d. D. L. paaiškinimas (b. t. 1, b. l. 122-123)), o lošimo įrenginiuose, kurių tipas „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“, nenumatyta galimybė retransliuoti vaizdo įrašus į internetą ar tarpines tarnybines stotis, vis tik sutiktina su Institucijos vertinimu, kad nagrinėjamu atveju šunų lenktynės nėra retransliuojamos iš lošimo įrenginių, kurių tipas „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, visiškai nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad lažybų punkte pajungtas monitorius ir lošėjo kompiuterio monitorius prie įrenginių („Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“) yra sujungtas visiškai vienodai, t. y. interneto pagalba. Atmetant tokius D. L. skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, jog įrenginių „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“ duomenys nors ir yra transliuojami į terminalo ekraną, tačiau šio tipo įrenginiuose vis tik nėra numatyta vaizdo įrašų retransliavimo į internetą ar tarpines stotis galimybė.

Kaip nepagrįsti vertinti ir apelianto argumentai, kad Lošimų priežiūros tarnyba nagrinėjamu atveju netikrino įrenginių, kurių tipas „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“ ir lošėjo kompiuterio monitoriuje transliuojamo vaizdo tapatumo. Kaip matyti iš Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiojo specialisto A. A. tarnybinio pranešimo, 2015 m. sausio 30 d. Lošimų priežiūros tarnybos specialistai atliko vieno iš UAB „T. S.“ 2014 m. lapkričio 28 d. rašte (b. t. 1, b. l. 61-63) nurodytų lošimo įrenginių patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), eksploatuojamas lošimo įrenginys yra Lošimų priežiūros tarnybos patvirtinto tipo „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“, o lažybų įvykių (šunų lenktynių) vaizdo įrašai yra saugomi lošimo įrenginyje (b. t. 1, b. l. 116). Tokiu būdu, kaip teisingai savo atsiliepime į D. L. apeliacinį skundą konstatavo Lošimų priežiūros tarnyba, Institucija, nustačiusi, jog lošimo įrenginių, kurių tipas „Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“ ir bendrovės eksploatuoto įrenginio šunų lenktynių vaizdo įrašai yra saugomi ne tapačiose vietose, neturėjo jokio pagrindo tikrinti įrenginių („Diplomat – racing dogs - LT1202045K-GLI AUSTRIA-2012/05/15“) ir lošėjo kompiuterio monitoriuje transliuojamo vaizdo tapatumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. L. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.

Kaip nepagrįsti vertintini ir D. L. apeliacinio skundo motyvai dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo dalyje dėl 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. spalio 17 d. pažeidimo epizodų, suėjus senaties terminams.

ATPK 35 str. nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N16-1491/2007, N62-1716/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-629172/2014 ir kt.).

Pagal ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tokiu būdu, administracinė nuobauda už minėtą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ATPK 35 str. 1 d. nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamajam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. 2AT-2-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai Nr. N756-2996/2010, N575-507/2012, N575-727/2012 ir kt.).

Lietuvos teismai laikosi pozicijos, kad pažeidimo nustatymas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Visais atvejais šis momentas nustatomas teismui atlikus institucijos, įgaliotos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turimos informacijos įvertinimą. Tai reiškia, jog kiekvienoje byloje apie pažeidimo nustatymo momentą turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, todėl vienose bylose pažeidimo nustatymo momentas gali būti galutinės išvados ar ataskaitos surašymo data, o kitose – atsakymo į užklausimą gavimo, tyrimą atliekančio pareigūno tarnybinio pranešimo surašymo ar net pirminės informacijos gavimo data.

Kaip matyti iš administracinio teisės protokolo, kaltinimas pažeidimo padarymu D. L. yra suformuluotas kaip trunkamasis, fiksuojant datas, kada pažeidimas buvo nustatytas ir tebetruko. Tai, kad protokole užfiksuotos datos yra ne pavieniai administraciniai teisės pažeidimai, o vienas trunkamasis teisės pažeidimas, leidžia teigti ir byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pažeidimas truko gana ilgą laiką.

Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Lošimų priežiūros tarnyba apie galimą pažeidimą buvo informuota elektroniniu laišku 2014 m. spalio 20 d., dėl gautos informacijos buvo surašytas 2014 m. spalio 27 d. Lošimų priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vyr. specialistės R. G. tarnybinis pranešimas „Dėl el. laišku gauto D. C. skundo“, kuriuo siūloma pradėti tyrimą (b. t. 1, b. l. 34). 2014 m. lapkričio 7 d. Lošimų priežiūros tarnyboje buvo gautas UAB „T. S.“ paaiškinimas dėl 2014 m. spalio 28 d. Lošimų priežiūros tarnybos paklausimo (b. t. 1, b. l. 43-44). 2014 m. gruodžio 1 d. Lošimų priežiūros tarnyboje buvo gautas dar vienas D. C. el. laiškas, informuojantis apie dar vieną galimą UAB „T. S.“ pažeidimą. 2014 m. gruodžio 4 d. Lošimų priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vyr. specialistė R. G. tarnybiniu pranešimu siūlė prijungti 2014 m. gruodžio 1 d. gautą D. C. skundo tyrimą prie jau inicijuoto bendrovės tikrinimo pagal 2014 m. spalio 27 d. pavedimą tikrinti (b. t. 1, b. l. 64), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Siekdama patikrinti tiek pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, tiek UAB „T. S.“ pateiktų paaiškinimų pagrįstumą, Lošimų priežiūros tarnyba nagrinėjamu atveju atliko eilę veiksmų, o gautus duomenis Lošimų priežiūros tarnyba apibendrino 2015 m. kovo 4 d. tikrinimo aktu (b. t. 1, b. l. 21-32). Apeliacinės instancijos teismo manymu, būtent nuo šio momento Lošimų priežiūros tarnybai tapo žinoma galimo pažeidimo objektyvioji pusė. Be to, pažymėtina ir tai, jog apie tai, jog daromas pažeidimas tebetrunka, patvirtina ir 2015 m. vasario 26 d. bei 2015 m. kovo 26 d. Lošimų priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vyriausiojo specialisto A. A. atlikti kontroliniai lošimai. Taigi paskutinė data, kada buvo nustatytas tebedaromas pažeidimas yra 2015-03-26, nuo kada ir skaičiuotinas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti. Paminėtų duomenų pagrindu 2015 m. balandžio 14 d. D. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2015 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu, nepraleidus ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintų terminų, D. L. už jam inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ str. 1 d. padarymą, buvo paskirta administracinė nuobauda.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad D. L. veika, atsižvelgiant į tai, kad būtent jis buvo atsakingas už UAB „T. S.“ eksploatuojamą lošimo įrenginį, teisingai kvalifikuota kaip trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 173¹⁸ str. 1 d.. Pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 35 str. įtvirtintų terminų, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą, remiantis D. L. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, paneigtais aukščiau aptartų duomenų visuma, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.