Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant atsakovo atstovei Ingai Titovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad 2009 03 25 Vilniaus apskr. VPK paskelbė atranką į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK viršininko pareigas (paskelbta 2009 03 25 „Valstybės žinių“ priede Nr. 023(1) „Informaciniai pranešimai“).

Atrankos tvarką nustato „Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), patvirtintas vidaus reikalų ministro 2008 09 17 įsakymu Nr. IV-334. Paaiškina Aprašo 2 punkto nuostatas. Pareiškėjas 2009 04 07 Vilniaus apskr. VPK Personalo skyriui pateikė prašymą leisti dalyvauti atrankoje į minėtas pareigas, prašymas adresuotas Vilniaus apskr. VPK viršininkui, pateikė kitus skelbime apie atranką nurodytus dokumentus. Pareiškėjas 2009 04 14 gavo Vilniaus apskr. VPK Personalo skyriaus vedėjos 2009 04 10 raštą Nr. 10-S-7320, kuriuo buvo informuotas, jog pareiškėjui neleidžiama dalyvauti atrankoje į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK viršininko pareigas. Šiame rašte teigiama, kad skelbime pareigybės aprašyme buvo nustatyti specialieji reikalavimai, vienas kurių - turėti ne mažesnį kaip 3 metų vadovavimo teisėsaugos institucijoje patirtį, o pareiškėjo darbo stažas nėra laikomas vadovavimo stažu, nes pareigos, kurias užėmė pareiškėjas įvairiais tarnybos etapais, nėra pareigos, pagal kurias pareiškėjas vadovavo tam tikro padalinio darbui.

Sprendimą neleisti dalyvauti atrankoje pareiškėjas laiko nepagrįstu, nemotyvuotu ir neteisėtu, pažeidžiančiu Statuto 3 str. 6 p. įtvirtintą karjeros principą. Mano, kad Personalo skyrius nepalankų pareiškėjui sprendimą priėmė neįsigilinęs į pareiškėjo tarnybos eigą. Paaiškina, kad tam tikri pareiškėjo tarnybos etapai pripažintini kaip vadovaujamas darbas. Aiškina, kad, koks darbas turėtų būti pripažintas vadovaujamu, reikėtų spręsti atsižvelgiant į asmens realiai vykdomas funkcijas. Kiekvieno pareigūno funkcijos ir jo pareigybės specialieji reikalavimai nustatomi asmens pareigybės aprašyme. Tačiau pirmasis pareiškėjo pareigybės aprašymas yra tik nuo 2001 10 31, o savo tarnybos, kaip vadovaujamo darbo, etapus pareiškėjas sieja su ankstesniais laikotarpiais. Paaiškina, kad tarnybą policijoje pradėjo 1995 07 17 Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės paieškos skyriaus jaunesniuoju inspektoriumi. Nuo 1996 12 24 buvo paskirtas Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės paieškos skyriaus inspektoriumi. Aukštesnio pareiginio laipsnio suteikimas reiškė ir aukštesnes pareigas, nes pagal iki 2003 04 30 galiojusį Policijos įstatymą policijos pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir einamoms pareigoms pažymėti bei santykiams reguliuoti buvo naudojami pareiginiai laipsniai. Susipažindami su pareiškėjo tarnybos eiga į tai privalėjo atkreipti dėmesį ir Vilniaus apskr. VPK Personalo skyriaus darbuotojai, tačiau tai padaryta nebuvo. Teigia, kad faktiškai pareiškėjas tuo metu vadovavo vagysčių iš butų tyrimo grupei, kurią galima būtų laikyti tuometinio Kriminalinės paieškos skyriaus struktūriniu vienetu. Toks struktūrinis vienetas analogiškas šiuo metu galiojančio Policijos veiklos įstatymo 11 str. 12 p. įtvirtintam struktūriniam padaliniui – grupei. Vadovaujantis analogijos principu vienareikšmiškai galima teigti, kad nuo 1996 12 24 iki 1998 08 05 pareiškėjas vadovavo struktūriniam padaliniui – grupei, o tai reiškia, kad ėjo tam tikro lygio vadovaujančias pareigas.

Pareiškėjas 1998 08 06 buvo paskirtas Policijos departamento prie VRM Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Rezonansinių nusikaltimų tyrimų skyriaus Autotransporto vagysčių tyrimo poskyrio inspektoriumi (vyresniojo inspektoriaus sąskaita). Tai reiškia, kad pareiškėjas buvo paskirtas į aukštesnes pareigas ir dirbo policijos centriniame aparate. Jo tiesioginės funkcijos buvo susijusios ne tik su autotransporto vagysčių tyrimu, bet ir teritorinių policijos įstaigų padalinių veiklos organizavimu bei kontrole, tiriant tokius nusikaltimus. Tai reiškia, kad šalia tiesioginio nusikaltimo tyrimo funkcijų pareiškėjas vykdė ir tam tikro lygio funkcinį vadovavimą.

Pareiškėjas 1999 04 01 buvo paskirtas Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų tyrimo valdybos Operacijų skyriaus inspektoriumi (vyresniojo inspektoriaus sąskaita), o nuo 1999 12 24 Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų tyrimo valdybos Operacijų skyriaus vyresniuoju inspektoriumi. Šiose pareigose pareiškėjas dirbo iki 2001 09 30, t. y. iki Policijos departamento prie VRM reorganizavimo. Per visą šį laikotarpį iš esmės pareiškėjo funkcijos nepasikeitė. Jos buvo susijusios tiek su atskirų rūšių nusikaltimų tyrimu, tiek su teritorinių policijos įstaigų padalinių veiklos organizavimu ir kontrole, tiriant atitinkamų rūšių nusikaltimus. Tai reiškia, kad pareiškėjas faktiškai iki 2001 09 30 šalia tiesioginių nusikaltimų tyrimo funkcijų vykdė ir tam tikro lygio funkcinį vadovavimą, o tuo pačiu ėjo vadovaujančias pareigas.

Mano, kad, sprendžiant klausimą dėl pareigų pobūdžio, reikia atsižvelgti į realiai vykdytas funkcijas bei į tuo metu galiojusius Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos nuostatus, patvirtintus policijos generalinio komisaro įsakymais (1997 07 30 įsakymas Nr. 366, 1999 05 31 įsakymas Nr. 180, 2000 12 22 įsakymas Nr. 366). Tarp kitų Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos funkcijų buvo tokios: koordinuoja ir kontroliuoja teritorinių policijos įstaigų veiklą tiriant organizuotų nuskalstamų grupuočių nusikaltimus; teikia teritorinėms policijos įstaigoms metodinę ir praktinę pagalbą, informaciją ir rekomendacijas dėl organizuotų nusikaltimų atskleidimo bei prevencinio darbo užkertant kelią šiems nusikaltimams; organizuoja sąveiką tarp Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos ir aukštesnės bei žemesnės pakopų policijos komisariatų kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių. Tuose pačiuose nuostatuose įtvirtintos tarnybos teisės taip pat reiškė, kad tarnyba atlieka vadovavimo veiklą teritoriniams padaliniams. Remiantis nuostatais VRM kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba buvo institucija, kuri šalia organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir tyrimo vykdė ir funkcinį vadovavimą teritoriniams policijos įstaigų organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniams.

Nuo 2001 10 01 reorganizavus Policijos departamento prie VRM kriminalinės policijos padalinius, buvo įkurtas Kriminalinės policijos biuras, kuris tapo specializuota policijos įstaiga. Kriminalinės policijos biuras jau nebuvo policijos centrinio aparato dalis, todėl prarado vadovavimo teritoriniams policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniams funkciją.

Mano, kad pareiškėjo tarnybos laikotarpis nuo 1996 12 24 iki 2001 09 30 pripažintinas kaip formaliai atitinkantis vadovaujamo darbo sampratą, todėl Vilniaus apskrities VPK Personalo skyriaus vedėjos 2009 04 10 sprendimas Nr. 10-S-7320 neleisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje naikintinas.

Teismo posėdyje 2009 06 17 pareiškėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Atsižvelgdamas į tai Vilniaus apskr. VPK 2009 04 14 raštu Nr. 10-S-7320 „Dėl duomenų pateikimo“ informavo pareiškėją, kad remiantis Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, jis nebus kviečiamas dalyvauti atrankoje laisvai Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK viršininko pareigybei užimti.

Atsakovas vadovaujasi vidaus reikalų ministro 2008 09 17 įsakymo Nr. 1V-334 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9.4 punktu ir aiškina, kad pareiškėjas privalėjo pateikti Personalo skyriui dokumentus, patvirtinančius apie jo vadovavimo patirtį.

Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis ėjo pareigas, kurios negali būti priskirtos vadovaujančioms – nėra duomenų, kad jis vadovavo tam tikram padaliniui, todėl traktuoja, kad darbo stažas nėra laikomas vadovavimo stažu.

Atkreipia dėmesį, kad vadovo pareigos sietinos su padalinio veiklos organizavimu, kontroliavimu, atsakomybe už pavestų padaliniui uždavinių ir funkcijų vykdymą, pavaldiems pareigūnams pavestų funkcijų vykdymo kontrole, atsakomybe už padalinio veiklą ir rezultatus. Vadovavimas suprantamas kaip veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams.

Siekiant nustatyti vidaus reikalų sistemos padalinių vienetus bei organizacinę struktūrą, policijos pareiginius laipsnius ir sistemos etatinių vienetų tvarką, buvo patvirtinti vidaus reikalų sistemos policijos komisariatų ir kitų padalinių tipinė struktūra bei etatinių vienetų steigimo normatyvai, kuriais vadovaujantis buvo patvirtinti Vilniaus miesto 2 policijos komisariato, kuriame pareiškėjas nuo 1995 07 17 iki 1998 08 05 ėjo pareigas, etatai (VRM 1991 05 06 įsakymas Nr. 154). Vadovaujantis šiuo įsakymu galima teigti, kad jokių kitų struktūrinių vienetų, kaip tik kriminalinės policijos skyrius, kriminalinėje policijoje (2-ame PK) nebuvo įsteigta. Taigi pareiškėjo nurodoma grupė, kuriai neva jis vadovavo, net neegzistavo. Teigia, kad pareiškėjas per plačiai aiškina savo buvusias eitas pareigas.

Paaiškina, kad funkcinis vadovavimas - tai veikla, kurią vykdo institucija nepavaldžių subjektų atžvilgiu tam tikroje valstybės valdymo srityje, apimanti kitų įstaigų veiklos prognozavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę. Šiuo atveju mano, kad pareiškėjas, eidamas pareigas policijos centriniame aparate (Policijos departamente prie VRM), nėjo vadovaujančių pareigų. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje sprendžiama dėl Vilniaus apskr. VPK 2009 04 10 rašto Nr. 10-S-7320, kuriuo E. V. pranešama, kad jis nebus kviečiamas dalyvauti atrankoje laisvai Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK viršininko pareigybei užimti, nes nepateikta įrodymų, patvirtinančių apie vadovavimo patirtį (b. l. 13-14), teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1538, 15 straipsnis, reglamentuojantis pareigūno pareigų paaukštinimo tvarką, kurią detalizuoja vidaus reikalų ministro 2008 09 17 įsakymu Nr. 1V-334 patvirtintas Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašas.

Aprašo 2 punkte nurodoma, kad atrankos procedūra apima: 2.1. atrankos paskelbimą; 2.2. dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti atrankoje, priėmimą; 2.3. atrankos vykdymą; 2.4. vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo dėl pareigūno paskyrimo į pareigas priėmimą.

Nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK viršininkas 2009 03 23 priėmė sprendimą dėl atrankos organizavimo, t. y. 2009 03 23 raštu Nr. 10-S-5777 „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ redakcijai išsiuntė prašymą paskelbti apie numatomą vykdyti atranką (b. l. 113), 2009 03 26 raštu Nr. 10-S-6151 kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorių su prašymu vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje įdėti Vilniaus apskr. VPK skelbimą apie atrankas į laisvas Vilniaus apskr. VPK pareigas, tarp kurių buvo ir skelbimas laisvai Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK viršininko pareigybei užimti (b. l. 110). „Valstybės žinių“ 2009-03-25 priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 023 (1) http://www.valstybes-zinios.lt/vpp3/lt/Docs.filesShow/1 paskelbtos atrankos į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK viršininko pareigas skelbimo tekstas : „25. Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK viršininko. Lygis: A. Kategorija: 15. Aukščiausias galimas specialus pareigūno nekarinis laipsnis: vyresnysis komisaras.“ (b. l. 119). Toks skelbimas atitinka Aprašo 7 punkte keliamus reikalavimus. Kokius specialiuosius reikalavimus turi atitikti pretendentai Vilniaus r. PK viršininko pareigybei užimti, buvo nurodyta Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje paskelbtoje atrankoje. Kadangi Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje galima rasti tik galiojančius skelbimus apie atranką (Aprašo 8 punktas), atsakovas teismui pateikė skelbimo, kurį siuntė Informatikos ir ryšių departamento direktoriui, tekstą (b. l. 111-112). Skelbime buvo nurodyti Vilniaus r. PK viršininko pareigybei užimti keliami specialieji reikalavimai, tarp kurių buvo ir reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo teisėsaugos institucijose patirtį. Pateiktas skelbimas atitinka Aprašo 8 punkte nurodytus reikalavimus. Dėl to, kad teismui pateiktas tik skelbimo, kurį atsakovas siuntė Informatikos ir ryšių departamento direktoriui, tekstas, nes informacija apie atranką pašalinama pasibaigus skelbime apie atranką nurodytam pretendentų dokumentų pateikimo laikui, negalima patikrinti, ar skelbime buvo nurodyta informacija apie tai, kokie, iki kada ir kur priimami pretendentų dokumentai, telefonų numeriai ir elektroninio pašto adresai, kuriais galima kreiptis dėl išsamesnės informacijos apie atranką. Nepaisant to, kaip matyti iš pareiškėjo atrankos komisijai pateikto prašymo leisti dalyvauti atrankoje ir kartu su prašymu pateiktų dokumentų (b. l. 25-27), pareiškėjui ši informacija buvo žinoma. Todėl pažeidimų skelbiant apie vykdomą atranką ir priimant norinčiųjų dalyvauti atrankoje dokumentus nenustatyta.

Aprašo 14 punkte nurodoma, kad personalo tarnyba pagal pateiktų dokumentų duomenis įvertina, ar pretendentai atitinka pareigybei nustatytus reikalavimus. Jeigu pretendentas neatitinka šių reikalavimų, jis per 5 darbo dienas nuo dokumentų vidaus reikalų įstaigoje gavimo dienos informuojamas raštu apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti atrankoje. Jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jis informuojamas raštu apie atrankos datą, vietą ir laiką.

Vadovaujantis šia norma, nustačius, kad pareiškėjas pagal pateiktus dokumentus neatitinka pareigybei keliamų reikalavimų, ir buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Atsakymas pareiškėjui pateiktas per nustatytą terminą (pareiškėjo prašymas Vilniaus apskr. VPK Personalo skyriuje gautas 2009 04 07, b. l. 25, atsakymas pateiktas 2009 04 10).

Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atrankos metu atsižvelgiama į pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti. Aprašo 4 punkte nurodoma, kad atrankoje gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai, atitinkantys laisvos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Specialieji reikalavimai siejami su konkrečios pareigybės ypatumais ir papildo bei detalizuoja įstatymo numatytus bendruosius reikalavimus.

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK viršininko pareigybės aprašyme nurodomi tokie specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą; turėti ne mažesnį kaip 5 metų vidaus tarnybos stažą; atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; atitikti Sveikatos būklės reikalavimų asmenims pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvade, nustatytus reikalavimus; atitikti trečiąjį fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį; turėti ne mažesnį kaip 3 metų vadovavimo teisėsaugos institucijose patirtį; turėti organizacinių, planavimo, koordinavimo, informacijos apibendrinimo, analitinio vertinimo ir prognozavimo gebėjimų; būti susipažinusiam su Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais policijos veiklą, viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą (b. l. 22-23). Tokie specialieji reikalavimai buvo nurodyti ir Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapyje (b. l. 112). Reikalavimas turėti vadovavimo teisėsaugos institucijose patirtį keliamas, nes kaip matyti iš Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK viršininko pareigybės aprašymo, viršininkas organizuoja ir asmeniškai atsako už Vilniaus r. PK pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą ir nuolat kontroliuoja pavaldiems pareigūnams pavestų funkcijų vykdymą (Pareigybės aprašymo 7 punktas).

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjas atitiko atrankos sąlygose pretendentams nustatytą specialųjį reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo teisėsaugos institucijoje patirtį, t. y. ar jo tarnybos laikotarpis nuo 1996 12 24 iki 2001 09 30 gali būti pripažintinas kaip atitinkantis vadovaujamo darbo sampratą.

Teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nepateikia „vadovavimo“ sąvokos apibrėžimo. Todėl ji aiškintina remiantis bendrine lingvistine prasme ir teisės doktrinos nuostatomis – vadovavimas yra tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas, tvarkymas, kontroliavimas ir buvimas atsakingu už jo veiklą, tai kontroliavimas pavaldinių subjektų atžvilgiu.

Kaip matyti iš Išrašo iš tarnybos bylos, vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas pradėjo dirbti nuo 1995 07 17, tuomet jis buvo paskirtas Vilniaus m. 2 PK Kriminalinės paieškos skyriaus jaunesniuoju inspektoriumi (b. l. 28, 36). 1996 12 23 paskirtas Vilniaus m. 2 PK Kriminalinės paieškos skyriaus inspektoriumi, 1997 08 18 Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektoriumi. Nuo 1998 08 06 dirbo Policijos departamento prie VRM Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Rezonansinių nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto vagysčių tyrimo poskyrio inspektoriumi, nuo 1999 04 01 dirbo Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų tyrimo valdybos Operacijų skyriaus inspektoriumi, nuo 1999 12 24 - to paties skyriaus vyresniuoju inspektoriumi, nuo 2001 10 01 - Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju inspektoriumi, nuo 2002 01 14 - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-osios valdybos 3-iojo skyriaus komisaras inspektorius; nuo 2002 02 01 - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus komisaras inspektorius; nuo 2003 05 01 – tos pačios pareigos; nuo 2003 12 08 - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas; nuo 2007 10 01 - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (ten pat).

Apie pareigūno vykdomų funkcijų pobūdį spręsti galima iš pareigybės aprašymo. Pirmasis pareigybės parašymas pareiškėjo tarnybos byloje yra tik nuo 2001 10 31 (Tarnybos byla Nr. 257). Tarnybos, kaip vadovaujamo darbo, etapus pareiškėjas sieja su ankstesniais laikotarpiais, t. y. nuo 1996 12 24 iki 2001 09 30. Kaip jau minėta, 1996 12 24 pareiškėjas paskirtas Vilniaus m. 2 PK Kriminalinės paieškos skyriaus inspektoriumi. Nors iki 2003 04 30 galiojusiame Policijos įstatyme buvo nustatyta, kad policijos pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir užimamoms pareigoms pažymėti bei santykiams reguliuoti nustatomi pareiginiai laipsniai, kad policijos pareiginiai laipsniai suteikiami, skiriant į atitinkamas pareigas (27 straipsnis), tačiau byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad aukštesnio laipsnio – inspektoriaus - suteikimas jokiu būdu nereiškė, kad pareiškėjui buvo pavesta dirbti vadovaujamą darbą. Iš byloje esančių įsakymų 1991 05 06 Nr. 154, 1991 10 15 Nr. 451, 1995 03 13 Nr. 221, 1997 10 17 Nr. 24, 1998 02 06 Nr. 37, 1998 05 28 Nr. 75, kuriais patvirtinta vidaus reikalų sistemos policijos komisariatų ir kitų padalinių tipinė struktūra bei etatinių vienetų steigimo normatyvai, matyti, kad jokių kitų struktūrinių vienetų, kaip tik skyrius, kriminalinėje policijoje nebuvo įsteigta, vadovybe kriminalinės paieškos skyriui nurodomas tik komisaras inspektorius, vėliau tik komisaras (b. l. 61-69, 120-138). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad laikotarpiu nuo 1996 12 24 iki 1998 08 05 jis faktiškai vadovavo vagysčių iš butų tyrimo grupei, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. To neįrodo ir pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjas aiškino, kad 1998 05 25 įsakymu Nr. 18-TE jam skirta nuobauda už pavaldžių pareigūnų nepakankamą kontrolę. Tačiau kaip matyti iš 1998 05 22 įsakymo Nr. 18-TE, kuris pateiktas į bylą (b. l. 139), nuobauda jam paskirta už aplaidų tiesioginių pareigų vykdymą – nustatytu terminu neįvykdė pavedimo atlikti patikrinimą, nepagrįstai kvotėjai perdavė dokumentą iš bylos. 1997 12 17 įsakymu Nr. 28 TE pareiškėjui paskirta nuobauda už tai, kad nepatenkinamai atlieka patikrinimus pagal piliečių pareiškimus apie įvykius (b. l. 140). Atsakovo atstovė teisme paaiškino, kad kriminalinėje policijoje smulkesni struktūriniai vienetai negu skyrius, buvo iki 1993 m., nes 1993 02 23 įsakymo Nr. 02 pagrindu 1993 03 22 priimtas sprendimas skirti Vilniaus m. 2 PK kriminalinės paieškos skyriaus pareigūnais atleidus iš to paties kriminalinės policijos skyriaus atitinkamo poskyrio ir grupės pareigų (b. l. 143-146). Visų šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybos laikotarpiu nuo 1996 12 24 iki 2001 09 30 tokių grupių, kokias nurodė pareiškėjas, oficialiai nebuvo.

Taip pat nepagrįstas pareiškėjo aiškinimas, kad laikotarpiu nuo 1998 08 06 iki 2001 09 30, kai pareiškėjas dirbo policijos centriniame aparate, jo vadovavimas teritoriniams policijos įstaigų kriminalinės policijos padaliniams turėtų būti prilygintas vadovaujamojo darbo stažui, nes jo funkcijos buvo susijusios ne tik su autotransporto vagysčių tyrimu, bet ir teritorinių policijos įstaigų padalinių veiklos organizavimu bei kontrole, tiriant tokius nusikaltimus. Tokiu būdu pareiškėjas išplečia vadovavimo sampratą. Policijos įstaigų padalinių veiklos organizavimas bei kontrolė priskirta Policijos departamentui ir toks funkcinis vadovavimas negali būti tapatinamas su vadovavimo policijos įstaigoje samprata, kadangi tokiu atveju vadovavimas vykdomas nepavaldžių subjektų atžvilgiu.

Tarnybos laikotarpyje nuo 2001 09 30 pareiškėjas nėjo jokių vadovaujamų pareigų. Tai patvirtina pareigybės aprašymai (Tarnybos byla Nr. 257).

Dėl to darytina išvada, kad pagrįstai pareiškėjui neleista dalyvauti atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas, nes jis neatitiko atrankos reikalavimų - pareigos, kurias užėmė pareiškėjas įvairiais tarnybos etapais, nėra pareigos, pagal kurias pareiškėjas vadovavo tam tikro padalinio darbui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.