- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-12
- Bylos Nr.
- e2-28-802/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02482-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- J. S., E. S.
atsakovei J. S. nedalyvaujant, įvykus procesiniam teisių perėmimui atsakovui E. S. nedalyvaujant,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovei J. S., jai mirus jos teisių ir pareigų perėmėjui (įpėdiniui) E. S., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės (perėmus teises iš atsakovo) 6237,62 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 24 d., iki prievolės visiško įvykdymo, ieškovės naudai ir visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas (2022-09-19 Nr. CBP – 5842).
Ieškovė posėdyje reikalavimus visiškai palaiko. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė J. S. 2014 metais su ieškove R. Z. žodžiu sutarė parduoti iš mirusios mamos (p. S.) paveldėtą sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), už 25000 Lt, kas atitinka 7246 eurus. 2014 metais spalio mėnesį avansu atsakovei J. S. ieškovė R. Z. sumokėjo 1000 litų (289,62 €), o vėliau, į J. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorė R. Z. pervedė pinigines lėšas: 2014-12-18 5000 litų (1448 €); 2015-02-04 500 eurų; 2015-02-13 2000 eurų; 2015-08-27 1000 eurų; 2015-09-14 500 eurų; 2015-12-07 500 eurų. Tokiu būdu J. S. už parduodamą sodybą gavo 6237,62 € piniginių lėšų, iš kurių 5948,00 €, buvo sumokėti banko pervedimais, tačiau sandorį dėl sodybos pardavimo atsakovė vėliau atsisakė sudaryti. Dėl šios priežasties, šios ieškovės sumokėtos piniginės lėšos yra gautos ir įgytos atsakovės be teisėtos pareigos ir pagrindo, todėl R. Z. būdama kreditore, 2022-03-20 registruotu laišku skolininkei išsiuntė raštišką pretenziją, kuri įteikta J. S. 2022-03-24 ir kuria kreditorė reikalavo skolininkę per protingą 10 dienų terminą, nuo siunčiamos pretenzijos gavimo, grąžinti šias be pagrindo gautas pinigines lėšas sumoje 6240 eurų, pinigus pervedant į R. Z. banko sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prisiekusi papildomai nurodė, kad iš atsakovės sodybą pirko 2014 metais. Paskambino atsakovei telefonu, susitarė susitikti. Susitikusios suderino pardavimą už 25 000 Lt, paliko atsakovei tūkstantį litų avansu, gavo raktus ir perėmė sodybą savo žinion. Viską sutarė žodžiu, susitarė mokėti dalimis. Kai liko sumokėti apie tūkstantį eurų, atsakovė ragino neskubėti jų sumokėti, nes sakė, jog dar sodyba ,,ne ant jos“. Sakė, jog reikia palaukti penkis metus, kad netektų valstybei mokėti pinigų. Todėl ieškovė geranoriškai laukė, o galiausiai buvo apgauta. Ji neskubėjo, turėjo kur gyventi. Šalia turėjo dar vieną sodybą ir butą, kurį įsigijo 2014 metais už 28 000 Lt. Pirktoje iš atsakovės sodyboje nei vienos dienos negyveno, tik prižiūrėjo ją, tvarkė, pjovė žolę. Panoro ją įsigyti, nes gyveno netoliese, sesers sodyboj, kuri tuo metu buvo užsienyje ir buvo palikusi sodybą jai prižiūrėti. Ten vedė ūkį (augino gyvulius, vertėsi pienininkyste), todėl mirus atsakovės mamai norėjo įsigyti dar vieną nuosavą sodybą. O 2017 metais ji išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur turėjo butą. Atsakovės mamą gerai pažinojo, kaimynystėje pragyveno trylika metų, ji buvo labai sąžininga moteris. Atsakovę taip pat pažinojo, mokėsi toje pačioje mokykloje. Pirmą kartą tartis dėl sodybos pirkimo nuvyko pas atsakovę į namus (duomenys neskelbtini) kaime, 2014 metais. Kartu vyko ir jos tuometinis sugyventinis, tačiau jo kontaktų neturi, ryšio nepalaiko, vaikai jos taip pat buvo kartu, bet dar labai maži. Nuvykę sutarė, kad atsakovė ją parduos už 25 000 Lt, nes sodyboje niekas negyveno, ji buvo apleista. Sutarta kaina atitiko tuometinę rinką, todėl ieškovė sutiko. Atsakovė prašė neskubėti, palaukti mažiausiai penkis metus, mokėti dalimis, nes dar sodyba ne ant jos, kad nereikėtų valstybei mokėti mokesčių. Šalia ieškovė buvo nusipirkusi dar vieną sodybą ir (duomenys neskelbtini) turėjo butą. Už butą mokėjo 28 000 Lt. Kai tik sutarė parduoti, raktus jai atsakovė davė, ieškovė galėjo joje tvarkytis savo nuožiūra. Kai ieškovė nusprendė užbaigti ūkininkavimą ir išsikraustė į (duomenys neskelbtini), važinėdavo į šią sodybą vasarą tam, kad nupjauti žolę, per sezoną mažiausiai dešimt kartų, o žiemą pakūrenti pečių, iki į sistemą supylė neužšąlantį skystį. Vis laukė, kol atsakovė persirašys sodybą ir jos galės sutvarkyti dokumentus. O vėliau atsakovė pradėjo viską neigti, pasakoti, kad ieškovė sodybą iš jos nuomojo, ko iš tiesų nebuvo. Kad ginčo turtas jau parduotas ji sužinojo neseniai. Kad jo nebegaus sužinojo, kai atsakovė paprašė atiduoti ginčo turto raktus. Tuomet ieškovė kreipėsi į advokatą. Jokios nuomos nebuvo ir jokio nuomos mokesčio nebuvo nustatyta. Niekuomet nuomoti ieškovė neieškojo, naudojosi sesers jai palikta sodyba. E. S. matė tik jam esant mažam. Jis jokiuose judviejų su atsakove susitarimuose nedalyvavo, nebent ji būtų ką nors jam papasakojusi. Nepažįsta ir liudytojo S. R., atsakovės sugyventinio. Kai jai perdavė sodybos raktus, atsakovės daiktų ten jau nebuvo, viską buvo pasiėmę. Vėliau atsakovė buvo tik atvykusi pasikasti bijūnų. Tuomet ji norėjo atiduoti likusius pinigus, bet atsakovė sakė neskubėti, nes sodyba dar ne jos vardu. Sodybos nenuomojo, dėl nuomos niekuomet su atsakove nesitarė ir tokios minties nuomoti neturėjo. Nurodo, kad ieškinį palaiko visa apimtimi ir prašo jį tenkinti.
Ieškovės atstovas, advokatas V. S., ieškovės ieškinį prašė tenkinti visiškai. Nurodė, kad išnagrinėjus bylą, kurioje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6237,62 skolą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės įvykdymo, yra akivaizdu, kad atsakovės teisių ir pareigų perėmėjas yra E. S.. Byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios būsto nuomos sutarties raštu. Ieškovė pirkimo teisių santykių buvimą įrodo rašytiniais įrodymais, kad ji į atsakovės sąskaitą pervedė 5948 Eur (paskirtyje nurodydama ,,už sodybą“) bei sumokėjo atsakovei grynaisiais 1000 Lt, t. y. 289,60 Eur. Ieškovė atliko pavedimus paskirtyje nurodant, kad lėšos pervedamos už įgyjamą sodybą tai patvirtina, kad ieškovė tikėjosi įgyti sodybą, nepaisant to, kad nėra sudaryta rašytinė sutartis. Tuo tarpu atsakovės pozicija paneigia CK 6.576 str., pagal kurį nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, jeigu tarp šalių nenustatytas kitoks terminas. Penkta dalis numato, kad nuomotojas negali reikalauti sumokėti iš anksto, išskyrus už pirmą mėnesį. Todėl teisinis reglamentavimas paneigia, kad tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, kaip teigia atsakovė, teigianti, jog buvo sudaryta sutartis penkių metų laikotarpiui. Kad ieškovės nurodoma ginčo suma atsakovei buvo sumokėta, ginčo byloje nėra. Ieškovė, įgydama sodybą, siekė investuoti pinigines lėšas, kadangi jos įsigijimo metu turėjo butą, ką tvirtina rašytiniai įrodymai. Todėl jokio tikslo nuomoti sodybą ji neturėjo. Nuomos ji nesiekė, to nepatvirtina kiti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad teisinių santykių kvalifikavimas priskirtas teismo prerogatyvai, būtina įvertinti pirkimo sandorį, vertinant šalių elgesį. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas ir jis turi būti vertinamas kitų bylos įrodymų visete. Atsakovė su ieškove žodžiu sutarė parduoti iš mamos paveldėtą sodybą už 25000 litų. Du tūkstančiai keturioliktais metais, spalio mėnesį avansu ieškovė sumokėjo atsakovei tūkstantį litų, o vėliau į atsakovės sąskaitą pervedė likusią sumą. Tokiu būdu atsakovė viso iš ieškovės gavo 6237,62 Eur, tačiau vėliau sandorį atsisakė sudaryti. Dėl šio lėšos atsakovės iš ieškovės yra gautos be teisėto pagrindo. Ieškovė rašė atsakovei pretenziją, prašydama sugražinti be pagrindo gautas lėšas. Kadangi atsakovė to nepadarė, lėšos ieškovei iš atsakovo priteistinos. Aplinkybes, kad ieškovė negyveno sodyboje, t. y. nebuvo nuomos, patvirtino liudytojai. Liudytoja P. patvirtino, kad ieškovė siekė įgyti sodybą, o savo gyvulius laikė pas seserį, todėl ieškinys pagrįstas teisėtas ir prašo jį tenkinti bei priteisti visas išlaidas.
Atsakovė J. S. bylos nagrinėjime nedalyvavo, jos dalyvavimas nepripažintas būtinu, o dėl ligos ji nebūtų galėjusi tą padaryti. Jos interesus byloje atstovavo advokatas, todėl toks dalyvavimas – tinkamas.
Atsakovas E. S. (atsakovei mirus, jos teisių ir pareigų perėmėjas) bylos nagrinėjime nedalyvavo, jo dalyvavimas nepripažintas būtinu. Jo interesus byloje atstovavo advokatas, todėl toks dalyvavimas – tinkamas. Atstovas posėdžio metu nurodė, kad visus motinos argumentus ir poziciją E. S. palaiko, ieškinio nepripažįsta, taikos sutarties sudaryti nepageidauja.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas, advokatas R. B., atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Šalys santykius traktuoja skirtingai, ieškovė kaip preliminarią pirkimo sutartį, atsakovė, kaip nuomą. Faktiškai atsakovė du tūkstančiai tryliktais ar keturioliktų metų pradžioje mirus motinai paveldėjo sodybą, kuri jos nuosavybe įregistruota du tūkstančiai keturioliktų metų spalio mėnesį ir buvo galvojama ką su ja daryti. Ji buvo įsitikinusi, kad paveldėtą turtą galima parduoti ne anksčiau kaip po penkerių metų, nes teks mokėti didelius mokesčius valstybei. Tuomet paskambino atsakovei ieškovė ir paklausė dėl pardavimo, su kuo atsakovė nesutiko, nurodė, kad parduoti galės nebent po penkerių metų. Ieškovė nesiginčijo, buvo susitarta susitikti toje sodyboje. Po savaitės - dviejų atsakovė nuvyko su sūnumi ir sugyventiniu į sodybą, ten buvo pokalbis kad ieškovė norėjo pirkti, atsakovė nesutiko, pasakė, kad tas klausimas galės būti sprendžiamas po penkerių metų. Sutarė sodybą nuomoti šį terminą, nuomos kaina – apie keturi šimtai litų per mėnesį. Nuomos iniciatorė buvo atsakovė, kuri ir nustatė nuomos mokesčio dydį. Atsakovės teigimu ieškovė turėjo išsikraustyti iš ne jai priklausančios sodybos ir jai buvo reikalingas gyvenamas plotas. Vėliau ieškovė atvyko pas atsakovę su dviem mažais vaikais ir atvežė avansinę įmoką už keletą mėnesių į priekį. Vėliau atsakovės prašymu ieškovė pravedė per metų laikotarpį apie šešis tūkstančius eurų. Šie pinigai buvo padaryti už visą nuomos laikotarpį, nes atsakovė darė remontus, jai reikėjo pinigų ir ji paprašė ieškovės sumokėti už visą terminą į priekį, ką ji bemaž padarė. Klausimas dėl pavedimo paskirties atsakovei niekuomet nekilo. Per visą šį laikotarpį atsakovė gal kartą buvo nuvykusi į ginčo sodybą, ten rado ieškovę. Ar ji ten gyveno nežino, bet kad naudojosi abejonių nėra. Apie 2019 metų pavasarį, gegužės mėn., atsakovei buvo paskambinta ir pasakyta, kad ieškovei sodyba netinkama ji iš ten išsikelia, dėl ko atsakovė neprieštaravo. Vėliau atsakovė skambino ieškovei, norėdama perimti sodybos raktus, tačiau ieškovė nebendravo, į skambučius neatsiliepė, todėl į sodybą atsakovė pateko tik išlaužusi spyną. Ieškovės daiktų ten nerado. Iš pradžių dar tos sodybos niekam nepardavė, nes buvo svarstoma, kad į ją kelsis gyventi atsakovės sūnus. Kai šis sužinojo, kad gavo darbą užsienyje, sodybą buvo nutarta parduoti už 12 000 Eur ir už šią sumą ji buvo perleista kitiems asmenims.
Baigiamosiose kalbose nurodė, kad atsakovas E. S. su ieškiniu taip pat nesutinka ir palaiko poziciją, kuri išdėstyta toje procesinėje stadijoje, kuomet atsakove buvo jo motina. Tarp šalių preliminarios pirkimo pardavimo sutarties dėl ginčo sodybos sudaryta nebuvo ir teigia, kad buvo susiklostę nuomos santykiai, kurių pasėkoje ieškovė atsakovei pervedė pinigines lėšas, kurias šiandien prašo priteisti iš atsakovo. Kadangi tarp šalių preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sudaryta taip pat nebuvo, tas reiškia, jog ir tokios sutarties nebuvo. Pagal CK 6.165 str. 1 d., kad preliminari sutartis būtų laikoma sudaryta, turi būti kelios sąlygos: aiškus susitarimas ateityje sudaryti kitą pagrindinę sutartį, aptariamas jos dalykas ir esminės sąlygos, ir nurodomas terminas, per kuri ji turi būti sudaryta. Ši sutartis turi būti sudaryta raštu. Tokio rašytinio dokumento ieškovė nepateikė, reiškia ir preliminarių pirkimo pardavimo santykių tarp šalių susiklostę nebuvo. Atsakovo manymu, ieškovė mokėjo atsakovei pavedimais už nuomą. Už visą laikotarpį, per kurį atsakovė jai priklausančią sodybą buvo išnuomojusi ieškovei. Tai, kad ieškovė sumokėjo pinigus anksčiau, nepaneigia pačių nuomos santykių ir kitokio šalių susitarimo, kai nuomos mokestis sumokamas už visą laikotarpį į priekį. Atsakovė to prašė pas ieškovę, nes norėjo susiremontuoti kitą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir pati ieškovė buvo suinteresuota sumokėti visą sumą iš anksto, kad nuomos mokestis - beveik keturi šimtai litų - nedidėtų. Ar ieškovė jame gyveno ir kiek gyveno, atsakovei nėra žinoma, kadangi gavusi pinigines lėšas už išnuomotą turtą, ji nesidomėjo, ar buvo gyvenama, ar negyvenama. Tarp šalių nebuvo sutarta jokių vėlesnių veiksmų, tą tvirtina ieškovės pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matosi, kad 2019 m. gegužės mėnesį, ieškovė rašo atsakovei, norėdama susisiekti, pakalbėti dėl sodybos. Šios žinutės patvirtina, kad tolimesni susitarimai po penkerių metų tarp šalių nebuvo sudaryti. Jeigu būtų sutarę turtą perleisti ieškovei, tai kaip atsakovė galėtų kalbėti apie perrašymą kitiems asmenims. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad tik po penkerių metų turėjo būti kalbama apie sodybos perleidimą, nes kainos galėjo kisti,- kilti arba kristi, todėl ir galutinis rezultatas bei sąlygos aptartos nebuvo. Nebuvo aptarta, ar ieškovė norės ją įsigyti ir kitos sąlygos nebuvo aptartos. Tai tvirtina atsakovės poziciją byloje, kad išankstinio susitarimo tarp šalių dėl ginčo turto perleidimo sudaryta nebuvo. Jeigu šalys būtų norėjusios sudaryti sutartį, galėjo sudaryti, tam kliūčių nebuvo. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad preliminarių pirkimo pardavimo santykių susiklostę nebuvo, prašo ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovės paaiškinimais, atsakovų atstovo posėdyje ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. Z. ir atsakovė J. S. 2014 metais, spalio mėnesį sudarė žodinį sandorį, dėl atsakovės J. S. po mamos (p. S.) mirties paveldėtos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo ir atsakovė, o jai mirus ir jos teisių bei pareigų perėmėjas jos sūnus (atsakovas; per jį atstovaujantį advokatą), visiškai pripažino, kad 2014 metais spalio mėnesį vykdydama šį sandorį avansu atsakovei J. S. ieškovė R. Z. sumokėjo grynais 1000 litų (289,62 Eur), tuo pačiu metu ieškovei buvo perduoti ginčo sodybos raktai ir pati sodyba jos visiškon dispozicijon, o vėliau, į J. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė dalimis pervedė pinigines lėšas: 2014-12-18 5000 litų (1448 Eur); 2015-02-04 500 eurų; 2015-02-13 2000 eurų; 2015-08-27 1000 eurų; 2015-09-14 500 eurų; 2015-12-07 500 eurų. Tokiu būdu J. S., po to, kai buvo sumokėtas pradinis 1000 litų avansas grynais, per metus laiko, pagal šalių sudarytą sandorį gavo viso 6237,62 Eur piniginių lėšų, iš kurių 5948 Eur, buvo sumokėti banko pervedimais, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,už sodybą“ (ieškinio aplinkybės, šalių, jų atstovų paaiškinimai posėdžio metu, rašytiniai įrodymai: 2022-09-19 CBP-5842 priedai). Atsakovės atstovas pripažino, kad dėl klaidingo įsitikinimo, jog perleidus paveldėtą turtą anksčiau nei penkeri metai po palikimo priėmimo, gali tekti mokėti mokesčius valstybei, atsakovė siekė šį penkerių metų terminą išlaukti. Tokia pat aplinkybę nurodė ir ieškovė. Kiti byloje ištirti įrodymai rodo, kad ieškovė ginčo sodyboje faktiškai niekuomet negyveno, tačiau ją prižiūrėjo, t. y. pjovė žolę, prižiūrėjo šildymo sistemą žiemą (iki ją užpildė neužšąlančiu skysčiu,- atvykdavo pakūrenti), savo nuožiūra atliko kai kuriuos remonto darbus (šildymo sistemos vamzdžių, langų keitimo ir pan.), kai tuo tarpu atsakovė sodyboje visiškai nesilankė ir šį tvarkymą nesikišo (byloje apklaustų liudytojų parodymai; šalių susirašinėjimas messenger programėlėje).
Iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo informacijos messenger programėje matyti, kad 2019-05-01 (t. y. įpusėjus penktus metus, nuo šalių susitarimo) ieškovė parašė atsakovei, kviesdama ją pasikalbėti dėl ginčo sodybos. Atsakovė, klausdama, ar ieškovė nori ją persirašyti, pastarajai nurodė, kad dar pati atsakovė nėra jos persirašiusi savo vardu ir paklausė, ar ieškovė ten gyvena. Ieškovei į šį klausimą atsakius neigiamai, atsakovė paklausė jos, ką ieškovė tuomet ketina su sodyba daryti. Ieškovė nurodė, kad reikėtų ją parduoti, o atsakovė pritarė šiai minčiai, skatindama ieškovę ieškoti pirkėjo ir vienu ypu sutvarkyti visus dokumentus. Kitą dieną susitarė susiskambinti ir viską aptarti. 2021-05-03 (t. y. tik po dviejų metų) ieškovė vėl parašė programėlėje, klausdama atsakovės telefono numerio ir atsakovė jį nurodė. Tačiau pokalbiai programėlėje vėl atsinaujina tik po pusmečio, kai lapkričio 1 d. ieškovė inicijuodama pokalbį nurodo, kad turi likusius pinigus ir kada jos galėtų pasikalbėti. Atsakovė į žinutes neatsako. Tuo tarpu ieškovė vis ragina sudaryti sandorį, po dešimties dienų nurodydama, kad ginčo sodybą pirks sūnus, kuris atveš ir likusius pinigus. Ir tik dar po keturių mėnesių, t. y. 2022-03-02, atsakovė parašo ieškovei reikalaudama gražinti ginčo sodybos raktus. Tuo tarpu ieškovė šio prašymo nesupranta, vadina jį nesąžiningu. Ieškovė nurodo, kad ji pildė atsakovės prašymą palaukti keletą metų, kad atsakovei nereikėtų mokėti mokesčiams, o tą tūkstantį su trupučiu skolos ji atsakovei jau seniai galėjo atiduoti. Atsakovė atskirsdama nurodo, kad pavedimai buvo daryti už nuomos laikotarpį ir kad ji įvertins sodybai padarytą žalą. Šalių pokalbis baigiasi 2022-03-03 atsakovei reikalaujant raktų į ką ieškovė neatrašo (2023-10-24, DOK - 47518).
Iš kitų byloje esančių įrodymų seka, kad 2022-03-20 ieškovė registruotu laišku išsiuntė raštišką pretenziją, kuri įteikta J. S. 2022-03-24 ir kuria ji reikalavo atsakovę per protingą 10 dienų terminą, nuo siunčiamos pretenzijos gavimo, grąžinti be pagrindo gautas pinigines lėšas sumoje 6240 eurų, pinigus pervedant į R. Z. banko sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini) (2022-09-19, CBP-5842 priedai).
Atsakovas pateikė į bylą 2022-03-29 el. laišką, kuriame yra pranešimas apie skelbimą interneto svetainėje skelbiu.lt, dėl sodybos, parduodamos už 12000 Eur, posėdyje atsakovų atstovas nurodė, kad tai skelbimas apie parduodamą ginčo sodybą (2023-03-28, DOK - 14207). Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad 2022-04-28 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė ginčo sodybą pardavė J. R. M. už 12000 Eur (2023-03-28, DOK – 14117; 2023-05-25, DOK – 23085; 2023-10-06, DOK - 44601).
Iš byloje esančių GRT duomenų matyti, kad nuo 2014-02-21 iki 2019-10-06 ieškovė gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (šis turtas ieškovės nuosavybėn įsigytas 2012-01-16), nuo 2019-10-07 iki 2020-06-15, (duomenys neskelbtini) (butas ieškovės nuosavybėn įsigytas 2014-05-28), nuo 2020-06-16 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (butas ieškovės nuosavybėn įsigytas 2019-11-18) (2023-09-19, DOK - 41388).
Nustatyta, kad joks rašytinis sandoris dėl ginčo sodybos tarp šalių sudarytas nebuvo.
Ieškovė nurodo, kad siekė ginčo sodybą įsigyti nuosavybėn, kadangi nuo 2000 metų gyveno ir ūkininkavo šalia esančioje, į užsienį išvykusios jos sesės sodyboje, (duomenys neskelbtini) (minėta, jog ten pat, t. y. (duomenys neskelbtini), ji turėjo dar vieną sodybą, galėjo ir joje gyventi), gerai pažinojo 2013 metais mirusią atsakovės mamą, žinojo ir pačią atsakovę, tačiau atsakovė ir pradžių prašiusi keletą metų palaukti, kad nereikėtų mokėti mokesčių valstybei, vėliau pardavimo sandorį sudaryti su ieškove atsisakė. Dėl šios priežasties, ieškovės sumokėtos piniginės lėšos yra gautos ir įgytos atsakovės be teisėtos pareigos ir pagrindo, todėl prašo jas iš atsakovo priteisti.
Atsakovė/atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovė sumokėjo jai lėšas ne už ginčo turto pirkimą, o nuomą,- skaičiuojant apie keturis šimtus litų nuomos sumą per mėnesį, o pinigus ieškovė sumokėjo į priekį už beveik visus penkerius metus, nes norėjo apsidrausti, kad nuomos kaina nekiltų. Be to, atsakovei reikėjo lėšų turimo būsto remontui. Kadangi atsakovė neketino turto parduoti, o tik išnuomoti ir po penkerių metų ieškovei pageidaujant tik tuomet tartis dėl pardavimo, nesutinka, kad ieškovės sumokėtos piniginės lėšos būtų ieškovei iš atsakovų priteistos ir prašo ieškinį atmesti.
Minėta, šalys skirtingai traktuoja jas siejusius teisinius santykius. Ieškovė teigia, jog su atsakove tarėsi dėl ginčo turto įsigijimo nuosavybėn, sumokėjo atsakovei bemaž visą turto kainą, perėmė ir valdė turtą savo nuožiūra bei turėjo likusią nedidelę sumą, tačiau suėjus sutartam išlaukti terminui atsakovė sutarties sudaryti su ja nenuvyko ir pinigų jai negražino. Tuo tarpu atsakovė/atsakovas laikosi pozicijos, kad tai buvo turto nuoma, ne pardavimas, todėl sumokėtų pinigų ieškovei gražinti neprivalo.
Remiantis CK 6.305 straipsniu, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
CK 6.309 straipsnis nustato, jog laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (6.393 straipsnis 1 dalis).
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (6.165 straipsnis).
Tuo tarpu pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (6.477 straipsnis). Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (6.478 straipsnio 1 d.). Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (6.496 straipsnis). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (6.499 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (6.576 straipsnis). Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį iš anksto, išskyrus nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį (6.583 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis).
Teismas sprendžia, jog nagrinėjant bylą buvo neabejotinai nustatyta, kad ieškovė R. Z. ir atsakovė J. S., 2014 metų spalio mėnesį tarėsi ir susitarė dėl ginčo turto, sodybos, anksčiau priklausiusios atsakovės mamai (p. S.), esančios adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo už 25000 Lt. Atsakovės atstovas ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė sąžiningai klysdama norėjo penkis metus išlaukti, nes manė, jog reikės mokėti mokesčius valstybei, pripažino. Vykdydama šalių susitarimą ieškovė iškart po konsensuso pasiekimo sumokėjo atsakovei grynais 1000 litų (289,62 Eur) ir tuo pačiu metu ieškovei buvo perduoti ginčo sodybos raktai bei pati sodyba jos dispozicijon, o vėliau, į J. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė dalimis pervedė pinigines lėšas: 2014-12-18 5000 litų (1448 Eur); 2015-02-04 500 eurų; 2015-02-13 2000 eurų; 2015-08-27 1000 eurų; 2015-09-14 500 eurų; 2015-12-07 500 eurų. Tokiu būdu J. S., pagal šalių sudarytą sandorį gavo viso 6237,62 Eur piniginių lėšų, iš kurių 5948 Eur, buvo sumokėti banko pervedimais, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,už sodybą“. Teismas atmeta atsakovės atstovo nurodytus argumentus, jog ieškovė mokėjo atsakovei ne už sodybos įsigijimą/pirkimo, bet nuomą, nes jokie byloje ištirti įrodymai šio argumento nepatvirtina, kai tuo tarpu ieškovės teikti įrodymai nuosekliai tvirtina jos nurodytas faktines aplinkybes, liudijančias, jog šalys tarėsi dėl turto pardavimo. Atsakovė negalėjo nurodyti koks tiksliai buvo nustatytas mėnesio nuomos mokestis, nurodant, jog jis buvo apie keturi šimtai litų. Ji neįrodė, kad beveik visa pinigų suma buvo sumokėta per trumpą laiką, nes atsakovei lėšos buvo reikalingos savo gyvenamojo būsto pagerinimui (byloje tokių įrodymų nėra). Ieškovei turint dar vieną sodybą šalia, du butus (duomenys neskelbtini) (vienas kurių įsigytas tais pat metais pavasarį, kaip ir ginčo sodyba spalio mėnesį), nėra suprantamas sodybos nuomos už tuometinę ginčo turto pardavimo kainą tikslas, neketinant joje gyventi. Byloje nėra įrodymų, kad pasibaigus nuomos, kaip teigia atsakovė, terminui (2019 m. spalio mėn.) ji būtų reikalavusi turtą gražinti, ar kad reikalautų iš ieškovės mokėti nuomos mokestį už tolesnį naudojimąsi turtu arba iš jo išsikelti. Nuomos mokesčio dydžio nustatyti, minėta taip pat neįmanoma. Jeigu vadovautis atsakovės argumentacija, jog ieškovė ginčo sodybą turėjo penkis metus nuomoti ir tik po to, t. y. praėjus penkeriems metams galėjo pretenduoti ją pirkti, tokiu būdu, 25000 Lt : 60 mėn.= 416,66 Lt per mėnesį (toks turėtų būti nuomos mokestis). Raktų nuo sodybos pas ieškovę atsakovė paprašė tik 2022-03-02, t. y. praėjus šešiems su puse metų nuo šalių susitarimo sudarymo dienos. Tokiu būdu atsakovės valia, jog sodyba turėjo būti nuomojama susiformavo vėliau, ne šalių sudaryto susitarimo metu, ir ji buvo vienašalė. Kitas į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas tik neginčijamai patvirtina, jog ieškovė siekė sodybą įsigyti nuosavybėn. Byloje nėra įrodymų, kad ji sodyboje būtų gyvenusi. Ieškovė nurodė, o liudytojai patvirtino, kad ji visąlaik gyveno tame pačiame kaime esančioje savo sesers sodyboje, vertėsi ūkiškai. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad tame pačiame kaime ji turėjo įsigijusi dar vieną sodybą, kurioje buvo deklaravusi gyvenamąją vietą. Taip pat, per aktualų penkerių metų laikotarpį ji įsigijo du butus (duomenys neskelbtini), todėl nuomoti sodybą, neketindama joje gyventi, tik tam, kad prižiūrėtų ir gerintų, ji objektyviai neturėjo jokio tikslo.
Nagrinėjant bylą nustatytos aplinkybės rodo, kad šalys sudarė pirkimo pardavimo sandorį, tik jis nebuvo įformintas įstatymą nustatyta tvarka. Šalių veiksmai atitiko CK 6.309 straipsnio nuostatas, pagal kurias laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo bemaž visą sutartą įsigyjamo turto kainą ir turėjo likusią nedidelį kainos skirtumą sudarančią sumą (kadangi per aktualų laikotarpį įsigijo ne vieną nekilnojamojo turto objektą), tik delsė ją sumokėti kaip užstatą, iki atsakovė parengs pirkimo – pardavimo sandorį, atsakovė jai perdavė ginčo sodybos raktus ir pačią sodybą visiškai ieškovės dispozicijai, tačiau neskubėjo sudaryti notarinį pirkimo pardavimo sandorį, manydama, kad pardavus paveldėtą turtą nepraėjus penkeriems metams nuo jo paveldėjimo, jai reikės mokėti mokesčius valstybei. Įstatymas numato, jog kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Dėl šio ieškovė, sumokėjusi likusią turto kainos dalį ir atsakovei vengiant sudaryti įstatymų reikalaujamos – notarinės - formos sandorį, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sandorio patvirtinimo teismine tvarka. Kartu, nustatytos aplinkybės paneigia, kad šalys (kaip nurodo atsakovės atstovas) galėjo tartis dėl preliminariosios sutarties, kadangi preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, nes neabejotai nustatyta, kad šalys susitarė ir vykdė pirkimo – pardavimo sandorio sąlygas, tik neįformino jo įstatymų nustatyta tvarka, pasirašydamos notarinį sandorį, bendrai susitardamos, jog tą padarys praėjus penkeriems metams.
Šalių bendradarbiavimą ir iš pradžių abipusį geranoriškumą tvirtina faktas, jog išaiškėjus, kad besibaigiant penktiems metams ieškovė (duomenys neskelbtini) jau nebegyvena, o grįžo gyventi į miestą, šalys tariasi dėl dokumentų sutvarkymo vienu sandoriu, ieškovei kaip savininkei randant turto pirkėją ir atsakovei perleidžiant turtą ne ieškovei, o ieškovės pasirinktam pirkėjui. Tai, kad atsakovė raginą ieškovę ieškoti pirkėjo, tik patvirtina faktą, jog tuo metu ji ieškovę laiko ginčo turto savininke. Ir tik vėliau situacija pasikeičia. Galimai atsakovei sprendime iki tol buvusius santykius traktuoti kaip nuomos pasiūlo jos draugas ir sugyventinis, byloje liudytoju apklaustas S. R., turintis, kaip nurodė pats, teisininko išsilavinimą. Tačiau sandorius sudaryti ir modifikuoti gali tik pačios sandorio šalys abipusiu sutarimu, vienašališkai šalis to padaryti negali, t. y. ieškovei ir atsakovei sutarus dėl turto pardavimo, praėjus kuriam laikui atsakovė vienašaliu sprendimu negali nutarti laikyti buvus sudarytu nuomos, o ne turto pardavimo sandorį.
Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1dalis nustato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kadangi atsakovė sudaryti notarinį turto pardavimo sandorį su ieškove atsisakė ir turtą pardavė trečiajam, su byla nesusijusiam asmeniui bemaž už dvigubą kainą, nei jai prieš beveik dešimtį metų sumokėjo ieškovė, o ieškovė patvirtinti pirkimo – pardavimo sandorio nereikalavo, savo teises ginti pasiryžo prašydama priteisti iš atsakovės šios be pagrindo gautą pinigų sumą, todėl ieškinys tenkinamas visa apimtimi ir iš atsakovo ieškovei priteisiama be teisėto pagrindo gauta pinigų suma - 6237,62 Eur.
Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašydama priteisti palūkanas nurodo konkrečią datą - 2022 m. gegužės 24 d. Iš teismų sistemos Liteko duomenų seka, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 19 d., byla iškelta 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl nuo šios dienos ir skaičiuotinos procesinės palūkanos, kurių paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi. Kiti Liteko sistemoje esantys duomenys tvirtina, kad 2022 m. gegužės 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą ir tą pačią dieną Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai išdavė teismo įsakymą, dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau atsakovei 2022-06-03 pareiškus prieštaravimus, o juos teismui priėmus ir ieškovei per 14 dienų nepateikus ieškinio, teismo įsakymas 2022-06-22 buvo panaikintas kreditorės R. Z., pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. S., laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditorei. Dėl nurodyto, pagrindo priteisti ieškovei palūkanas nuo 2022 m. gegužės 24 d., nėra ir jos priteistinos nuo kreipimosi į teismą dienos šioje byloje.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nustato kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (96 straipsnio 1 dalis).
Byloje ieškovė naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-08-18 sprendimą Nr. (8.2Mr) ATS-C-2022-03404 ir 2023-08-16 sprendimą Nr. (8.2Mr) ATP-C-2023-03404, kuriais ieškovei nutarta teikti antrinę nemokamą teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, skiriant advokatą V. S. (2022-09-19 Nr. CBP – 5842, priedai; 2023-09-11 Nr. DOK - 40300). Į bylą taip pat pateikta tarnybos pažyma, pagal kurią valstybė dėl atstovavimo ieškovei patyrė 569,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (2024-05-09, DOK - 19341), kurios ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovo.
Atsakovai byloje taip pat naudojosi advokato teisine pagalba (2022-10-14, DOK – 41517; 2024-05-09, DOK - 19341) ir patyrė 1500 Eur atstovavimo išlaidų (2023-03-28, DOK -14099). Ieškinį tenkinus visiškai atsakovo turėtos išlaidos iš ieškovės jam nepriteistinos.
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas 140 Eur žyminis mokestis valstybei ir 16,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės bylos kopijos viršelyje esanti šių išlaidų skaičiuotė).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6237,62 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų, 62 ct) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį ir 16,38 Eur (šešiolika eurų, 38 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias sumas iš jų valstybei išieškant lygiomis dalimis.
Sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti neatvykusiems jo išklausyti asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.