Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. B. ir G. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. B., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjų, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog 2001 m. sausio 15 d. mirė pareiškėjų motina R. B. (b. l. 8), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po motinos mirties liko turtas – gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15), kurį testamentu R. B. paliko savo vaikams pareiškėjams T. B. ir G. B. (b .l. 9). Pareiškėjai po motinos mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b. l. 12). Pareiškėjai iki motinos mirties gyveno kartu su ja, ir po motinos mirties, dar būdami nepilnamečiai, liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi visais daiktais, baldais, namų apyvokos daiktais, tvarkė aplinką, prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė (CK 5.51 str. 1 d.). Minėtas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausti liudytojai.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjų, suinteresuoto asmens, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjai priėmė palikimą po motinos mirties pradėję faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jiems nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai, suinteresuotas asmuo pretenzijų dėl palikimo nereiškia, pareiškėjai turi teisę paveldėti turtą, likusį po jų motinos mirties (CK 5.13 str.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjų prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. sausio 15 d., priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.