Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1441-230/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-24
Bylos Nr.
2S-1441-230/2016
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00225-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
S. K.
Kreditorius
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1441-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00225-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.4.1.; 3.4.4.11.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės A. M. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. M., išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai dėl antstolės veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas S. K. pateikė antstolei A. M. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0151/15/01552 iki visiško vykdomosios bylos užbaigimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą, kurioje pradėjo išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. jis negalėjo dirbti darbo, kuriam turi kvalifikaciją, negalėjo vykti į ilgalaikes komandiruotes, mokėti įmokų vykdomojoje byloje. 2016 m. vasario 15 d. informavo antstolę, jog turi stabilų darbą nuo 2016 m. vasario 12 d., dėl pagerėjusios motinos sveikatos būklės galintis vykti ir yra išvykęs į komandiruotes, todėl prašė sustabdyti išieškojimą iš turto, taip pat neskirti ekspertizės turto vertei nustatyti, kadangi jas turės apmokėti pareiškėjas, kuris gan ilgą laiką buvęs be darbo ir neturėjęs jokių kitų pajamų pragyvenimui. Antstolė atsakymo į prašymą nepateikė, be to, nebuvo nurodžiusi termino, per kurį skolininkas turėtų tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą ir ėmėsi vykdymo išlaidų išieškojimo procedūros iš pareiškėjo nekilnojamojo turto.Antstolė 2016 m. kovo 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0151/15/01552 persiuntė nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, įpareigojo antstolę A. M. panaikinti turto areštą pagal 2016 m. vasario 10 d. turto arešto aktą Nr. SD-I-3332, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis 0,1570 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas, priteisė iš antstolės A. M. 60 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui S. K., kitoje dalyje skundą atmetė.Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje 2016 m. vasario 10 d. buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis 0,1570 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas, o 2016 m. vasario 11 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas, kuriuo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė skolininko nekilnojamajam turtui. 2016 m. vasario 15 d. skolininkas pateikė antstolei prašymą stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0151/15/01552 iki visiško vykdomosios bylos užbaigimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio išmokų. 2016 m. vasario 23 d. antstolei nustačius, kad skolininkas dirba, buvo panaikinta paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į skolininko darbovietę vykdymui. Iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, jog antstolės procesinių veiksmų atlikimo – turto arešto taikymo ir šio turto vertės ekspertizės paskyrimo – metu, t. y. 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. vasario 11 d., antstolė neatliko neteisėtų veiksmų ir pagrįstai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, nes pareiškėjas susirado darbą 2016 m. vasario 12 d., o antstolę apie tai informavo tik 2016 m. vasario 15 d. Tačiau pasikeitus aplinkybėms vykdomojoje byloje, t. y. pareiškėjui pradėjus gauti pirmesnės eilės turtą – darbo užmokestį, iš kurio gali būti išieškoma skola – antstolės paskirtas turto areštas naikintinas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė A. M. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį dalyje dėl 2016 m. vasario 10 d. turto arešto akto Nr. SD-I-3332 panaikinimo bei 60 Eur bylinėjimosi išlaidų iš antstolės pareiškėjui priteisimo, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjo 2016 m. vasario 25 d. skundu buvo suformuluotas tik vienas reikalavimas, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0151/15/01552 iki visiško vykdomosios bylos užbaigimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio išmokų. Pagrindų vykdomajai bylai sustabdyti nei antstolė, nei teismas nenustatė. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2016 m. vasario 10 d. antstolės surašytą turto arešto aktą Nr. SD-I-3332 2016 m. vasario 25 d. skundu nebuvo reiškiamas. Šis reikalavimas pareikštas tik 2016 m. kovo 29 d. pareiškėjo teismui pateiktame atsiliepime į antstolės patvarkymą. Nereiškus skunde antstolei šio reikalavimo, jis antstolės nebuvo nagrinėtas, todėl šis reikalavimas negalėjo būti nagrinėjamas ir teisme, kaip paduotas nesilaikant CPK 510 straipsnyje nustatytos tvarkos, o teismui vis dėlto jį išnagrinėjus, laikytina, jog yra pažeista skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, numatyta CPK 510 straipsnyje.Teismas, prilygindamas turto arešto aktą bei juo apribotas asmens disponavimo turtu teises išieškojimui iš turto, padarė neteisingą išvadą, kuri prieštarauja teisės normoms, pažeidžia išieškotojo interesus, paneigia galimybės į operatyvų išieškojimą, taikant apribojimus, esmę. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Taigi arešto turtui uždėjimas nereiškia, jog pradedamas išieškojimas iš areštuoto turto. Turto arešto aktas vykdymo procese - tai išieškotojo interesų užtikrinimo priemonė, išsauganti galimybę, nesant kitų išieškojimo būdų, išieškojimą nukreipti į skolininko turtą, bei tuo pačiu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį nevaržomai parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo. Šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra vykdomas pareiškėjo turto realizavimas, išieškojimas iš pareiškėjo turto buvo sustabdytas (patvarkymas, kuriuo buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, buvo panaikintas). Taigi turto arešto aktas skundžiama nutartimi panaikintas nesant tam jokio pagrindo.Teismas nesivadovavo CPK 663 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitu pajamų. Teismui skundžiama nutartimi konstatavus antstolės turto arešto neteisėtumą bei nesant byloje duomenų, jog iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio darant išskaitas per 6 mėnesius bus išieškotas visas įsiskolinimas (tokių duomenų nepateikia ir pats skolininkas), vien faktas, kad skolininkas pradėjo dirbti, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad išieškojimas iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto yra negalimas, o juo labiau tokio turto areštas.Pareiškėjas S. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, panaikinti 2016 m. vasario 10 d. antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribų ir turto arešto vykdymo procese

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas pareiškėjo skundas ir antstolė įpareigota panaikinti turto areštą pagal 2016 m. vasario 10 d. turto arešto aktą Nr. SD-I-3332, kuriuo areštuotas pareiškėjui priklausantis 0,1570 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės A. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0151/15/01552 dėl baudos valstybei išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) S. K. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-374-849. Antstolė 2016 m. vasario 10 d. turto arešto aktu Nr. SD-I-3332 areštavo skolininkui priklausantį 0,1570 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą. 2016 m. vasario 23 d. antstolei nustačius, kad skolininkas dirba, buvo priimtas patvarkymas Nr. SD-I-4218 dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į skolininko darbovietę vykdymui, patvarkymu Nr. 334 panaikinta paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog pasikeitus aplinkybėms vykdomojoje byloje, t. y. pareiškėjui pradėjus gauti pirmesnės eilės turtą – darbo užmokestį, iš kurio gali būti išieškoma skola, antstolės paskirtas turto areštas naikintinas. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog, visų pirma, pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2016 m. vasario 10 d. antstolės surašytą turto arešto aktą Nr. SD-I-3332 2016 m. vasario 25 d. skunde nebuvo reiškiamas, todėl negalėjo būti nagrinėjamas ir teisme, antra, teismas nepagrįstai prilygino turto areštą išieškojimui iš areštuoto turto, trečia, byloje nėra duomenų, jog iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio darant išskaitas per 6 mėnesius bus išieškotas visas įsiskolinimas, todėl arešto nekilnojamajam turtui panaikinimas neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.Visų pirma, pažymėtina, jog pareiškėjas S. K. skundu dėl antstolio veiksmų prašė tik sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0151/15/01552 iki visiško vykdomosios bylos užbaigimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio išmokų. Antstolei pateiktame skunde pareiškėjas nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl turto arešto akto, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, panaikinimo. Toks reikalavimas neatsispindi ir paties skundo turinyje. Reikalavimą panaikinti turto arešto aktą pareiškėjas S. K. išreiškė tik teismui pateiktame atsiliepime į antstolės patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, antstolė A. M. pateiktą skundą išnagrinėjo tik pareiškėjo skundo ribose, t. y. atmetė pareiškėjo S. K. prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, nenustačiusi privalomojo ar fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal antstolės A. M. perduotą kartu su vykdomąja byla pareiškėjo skundą, išnagrinėjo jį peržengdamas skundo ribas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 510 straipsnyje įtvirtintą skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, t. y. nebuvo laikytasi išankstinės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos ir antstolei A. M. nebuvo suteikta galimybė išnagrinėti pareiškėjo S. K. prašymą dėl turto arešto akto panaikinimo bei išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Nepaisant to, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarties dalį grindė pasikeitusiomis aplinkybėmis vykdomojoje byloje, t. y. kad pareiškėjas pradėjo gauti darbines pajamas, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl šios apylinkės teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Antra, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Taigi nurodytų CPK 675 ir 691 straipsnių normų sisteminė analizė leidžia spręsti, jog turto areštas ir areštuoto turto realizavimas yra dvi skirtingos priverstinės teisinės priemonės, taikomos skolininko atžvilgiu, areštas taikomas, siekiant užtikrinti išieškotojo interesus vykdymo procese, o turto realizavimas vykdomas jau po to, kai turtas surandamas ir areštuojamas. Taigi nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog skolininkui S. K. priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, dar nereiškia, jog bus pritaikyta kita priverstinė teisinė priemonė skolininko atžvilgiu – areštuoto skolininko turto realizavimas. Skolininko turto areštas vykdymo procese – tai išieškotojo (kreditoriaus) interesų užtikrinimo priemonė, išsauganti galimybę, nesant kitų išieškojimo būdų, išieškojimą nukreipti į skolininko turtą bei tuo pačiu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo. Trečia, sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste nesivadovavo CPK 663 straipsnio nuostatomis. CPK 663 straipsnio 1 dalis nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiame įstatymo straipsnyje numatyta teisė skolininkui, siekiančiam, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į jo turtą, pateikti antstoliui įrodymus apie galimybę išieškoti skolą iš įvairių skolininko pajamų. Šia teise skolininkas gali pasinaudoti viso vykdymo proceso (vykdomo išieškojimo) metu, net ir negavęs antstolio raginimo įvykdyti sprendimą pačiam ar antstolio siūlymo pasinaudoti tokia teise. Tačiau pasinaudoti tokia teise ar ne, sprendžia skolininkas ir skolininkui nepateikus antstoliui įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, negalima vertinti, kad nebuvo pagrindo taikyti ir kitą priverstinio vykdymo priemonę – turto areštą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) S. K. skundu prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0151/15/01552 iki visiško vykdomosios bylos užbaigimo iš jo darbo užmokesčio išmokų, tačiau nei antstolei A. M. kartu su skundu, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą (skolą) galima išieškoti per 6 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog vien ta aplinkybė, kad skolininkas S. K. įsidarbino ir gauna darbines pajamas, iš kurių gali būti daromi išskaitymai CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, neteikia pagrindo konstatuoti, jog išieškojimas iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto yra negalimas, o juo labiau – kad negalimas tokio turto areštas. Be to, iš Sodros duomenų matyti, jog skolininkas S. K. šiuo metu niekur nebedirba, nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „Visi logistikos sprendimai“, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (vasario – gegužės mėn.) šioje darbovietėje buvo 455,45 Eur (neatskaičius mokesčių), nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d. dirbo UAB „Lorem“, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (birželio – liepos mėn.) šioje darbovietėje buvo 208,49 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog antstolės A. M. išieškomos iš skolininko S. K. pinigų sumos šiuo metu nėra galimybės išieškoti per 6 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Išieškojimas iš skolininko turto yra vykdomas CPK XLVII skyriuje nustatyta tvarka. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis. Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, antrąja – išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja – skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile). Taigi esant tokiai situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.Nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog antstolė A. M., areštuodama skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tokiais savo veiksmais nepažeidė įstatymo reikalavimų ir skolininko teisių ir teisėtų interesų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo antstolę A. M. panaikinti turto areštą pagal 2016 m. vasario 10 d. turto arešto aktą Nr. SD-I-3332, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis 0,1570 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirasis skundas tenkintinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo panaikinti antstolės A. M. 2016 m. vasario 10 d. turto arešto akto Nr. SD-I-3332 panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo S. K. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Panaikinus Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo panaikinti antstolės A. M. 2016 m. vasario 10 d. turto arešto aktą Nr. SD-I-3332 ir atmetus pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat panaikintina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo panaikinti antstolės A. M. 2016 m. vasario 10 d. turto arešto aktą Nr. SD-I-3332 ir 60 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui S. K. iš antstolės A. M. priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė