- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-02-25
- Bylos Nr.
- II-152-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pažeidėjas
- R. G.
- Nukentėjusysis
- F. A.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G., nukentėjusiajam F. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. (R. G.) skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Patrulių rinktinės (PR) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. VPK VP PR (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas R. G. 2007m. lapkričio 7 d. surašė ATP protokolą Nr.E667564 už tai, kad šis, vairuodamas automobilį, staigiai stabdė, keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai saugu, ir privertė kitą automobilį, siekiant išvengti susidūrimo, keisti važiavimo kryptį ir greitį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 145, 179.4 punktų reikalavimus (b.l.9).
Institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, nustatė, kad 2007-11-07 apie 14.30 val. Žirmūnų-Šeimyniškių transporto žiede, Vilniuje, R. G., vairuodamas automobilį Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), staigiai stabdė, kai nebuvo būtina stabdyti eismo saugumui užtikrinti, keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio gretimai ta pačia kryptimi važiavusiam eismo dalyviui, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui - privertė kitą eismo dalyvį staigiai keisti judėjimo kryptį, greitį ir staigiai stabdyti savo saugumo užtikrinimui; be to, R. G. dėl chuliganiškų paskatų sukėlė muštynes su kito automobilio vairuotoju F. A., dėl ko šiam teko kreiptis į medicininę įstaigą dėl nosies traumos. 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr.E667564 R. G. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 124² str. 1 dalyje padarymą skyrė administracinę nuobaudą- teisės vairuoti atėmimą 5 mėnesiams (b.l.11).
Šalies argumentai
R. G. prašo nutarimą panaikinti. Paaiškina, jog nutarimas yra neteisingas ir neteisėtas, nes jis pažeidimo nepadarė, kitam eismo dalyviui netrukdė ir nesukėlė muštynių iš chuliganiškų paskatų. Institucijos pareigūno išvada, kad pareiškėjas stabdė automobilį, kai nebuvo būtina stabdyti eismo saugumui užtikrinti, keitė vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ir iš chuliganiškų paskatų sukėlė muštynes su F. A., neatitinka tikrovės, ir padaryta siekiant nuslėpti šiam pareigūnui pavaldaus Vilniaus m. VPK VP Patrulių rinktinės pareigūno F. A. antivisuomeninius ir chuliganiškus veiksmus, kuriais jis grubiai pažeidė KET, įstatymus, moralės normas bei pažemino savo, kaip policijos pareigūno, vardą. Pareiškėjas pažymi, kad nutarimą priėmęs pareigūnas yra „nukentėjusiojo“ F. A. bendradarbis ir viršininkas, todėl privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė. Tai, kad nutarimą priėmęs pareigūnas neatsižvelgė į pareiškėjo prašymus bei paaiškinimus ir nesiėmė priemonių tikrai įvykių sekai nustatyti, įrodo, kad jis šališkai išnagrinėjo bylą ir nutarimą priėmė siekdamas padėti neteisėtai pasielgusiam kolegai. Pareiškėjas paaiškina, kad jis, 2007-11-07 apie 14.30 val. vairuodamas automobilį ir važiuodamas Žirmūnų gatve, pastebėjo pavojingai manevruojantį, aiškiai viršijantį saugų greitį bei ne pagal paskirtį naudojantį garso ir šviesos signalus baltos spalvos automobilį Citroen, kuris važiavo paskui jo automobilį, reikalaudamas duoti kelią, pareiškėjas, įvažiavęs į Žirmūnų - Šeimyniškių transporto žiedą, nusprendė persirikiuoti ir duoti kelią šiam automobiliui. Kadangi paskui pareiškėją važiuojantis automobilis ėmė rikiuotis paskui jo automobilį, pareiškėjas, siekdamas suteikti šiam automobiliui galimybę aplenkti, sustabdė savo automobilį ir įjungė avarinius šviesos signalus, tačiau Citroen vairuotojas, užuot aplenkęs pareiškėjo automobilį, staigiai stabdė, iš jo išlipęs „nukentėjusysis“ F. A. pribėgo prie pareiškėjo automobilio ir, atplėšęs automobilio dureles, bandė ištempti pareiškėją iš automobilio. Pareiškėjui ginantis nuo jį užpuolusio F. A., pastarasis pareiškė dirbantis policininku ir kad pareiškėjas sės į kalėjimą bei paskambino savo bendradarbiams. Atvykę „nukentėjusiojo“ bendradarbiai pareikalavo, kad pareiškėjas su jais važiuotų į Žirmūnų policijos nuovadą ir, grasindami uždaryti į areštinę bei siekdami priversti nurodyti tikrovės neatitinkančius faktus ar nutylėti dalį įvykio aplinkybių, vertė pareiškėją tris kartus perrašinėti savo paaiškinimą (b.l.2-3).
R. G. teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad jis davė skelbimą į laikraštį ir atsirado naujų liudytojų. Jis įvykio dieną važiavo Žirmūnų gatve Sporto gatvės link, įvažiuojant prieš žiedą yra dvi eismo juostos, jis važiavo antrąja, nukentėjusysis- irgi antrąja prieš jį. Įvažiavus į žiedą, jis nukentėjusįjį aplenkė kaire puse, t.y. vidine eismo juosta, po to- rikiavosi į dešinę, gal ir per staigiai, nukentėjusysis tebevažiavo jam iš dešinės antra eismo juosta, aplenkus pradėjo signalizuoti, kad jį praleisčiau, nors jis jį jau buvo aplenkęs. Tuomet jis sustabdė, nes priekyje, ties išvažiavimu iš žiedo į Šeimyniškių gatvę, buvo automobilių grūstis ir jis norėjo praleisti į žiedą įvažiuojančius automobilius. Nukentėjusiojo automobilis sustojo jam iš paskos ir tebesignalizavo, po to nukentėjusysis priėjo prie jo automobilio ir įvykio skunde aprašytas konfliktas. Jis mano, kad KET nepažeidė, tokius manevrus daryti jis galėjo, greitis nebuvo didelis.
Nukentėjusysis F. A., teisme apklaustas liudytoju, pareiškė, kad iki įvykio jis pareiškėjo nepažinojo, jis nėra su juo piktuoju, jokių motyvų apkalbėti neturi. Tą dieną jis važiavo Žirmūnų gatve link žiedo antra eismo juosta, privažiavęs žiedą sustojo, kad praleisti žiedu važiavusius automobilius, bet iš pirmos eismo juostos „lindo“ Audi 100, ar jis rodė kairį posūkį- nepastebėjo, tuomet jis (F. A.) padidino greitį ir į žiedą įvažiavo pirmas, pareiškėjas- už jo. Jam bevažiuojant antra eismo juosta, pamatė jam iš kairės trečiąja eismo juosta lygiagrečiai važiuojantį pareiškėjo Audi, o vėliau jis jį aplenkė ir, įvažiavęs į antrą eismo juostą, priekyje labai staigiai sustojo, jis irgi buvo priverstas staiga stabdyti, pasignalizavo, tačiau šis nejudėjo. Tuomet nukentėjusysis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie pareiškėjo, kuris buvo sustojęs ties salele- įvažiavimu į žiedą iš Šeimyniškių gatvės. Jam atrodo, kad jis taip pasielgė specialiai, o ne dėl to, kad reikėjo praleisti kitus automobilius, nors gal ir buvo jų grūstis. Jis, iki prieinant, stovėjo gal 30 sek.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis kaltinimas ATP protokolu pareiškėjui suformuluotas dėl KET 145, 179.4 punktų reikalavimų pažeidimo. Iš skundžiamo akto matyti, jog pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 124² str. 1 dalyje (2000-02-17 įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, padarymą.
Pareiškėjas šį pažeidimą neigia iš esmės, teigdamas, jog jis nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė, kitam eismo dalyviui netrukdė bei nesukėlė muštynių iš chuliganiškų paskatų, t.y., kad nėra teisės pažeidimo sudėties.
Institucija nutarimą grindė tokiais rašytiniais įrodymais: R. G. 2007-11-07 rašytiniu paaiškinimu, kuriame šis nurodė, kad, jam važiuojant Žirmūnų gatve ir iš kairės kelio juostos įvažiuojant į žiedą prie „Iki Minskas“ parduotuvės, paskui jo automobilį važiuojantis automobilis „pradėjo signalinti reikalaujant jį praleisti“, o jam sustabdžius automobilį žiede šalia šios parduotuvės, iš paskui važiavusio automobilio „Citroen“ iššoko vairuotojas, kuris „laužydamas durų rankenėlę ir keikdamas bandė ištraukti“ jį iš automobilio, jis išlipo ir „užgavo jam nosį galva“ (b.l.17), automobilio „Citroen“ vairuotojo F. A. tos pačios dienos rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad, jam vairuojant automobilį ir iš Žirmūnų gatvės antrosios eismo juostos įvažiuojant į „Minsko“ žiedą, pastebėjo iš dešinės pirma eismo juosta važiuojantį automobilį Audi, kuris artėjo prie jo automobilio norėdamas įvažiuoti į antrąją juostą, todėl jis staigiai stabdė, pasuko kairiau kad išvengtų susidūrimo ir jį apvažiavo. Jam važiuojant toliau antrąja žiedo juosta, staiga pamatė iš kairės pusės trečia eismo juosta važiuojantį tą patį automobilį „Audi“, kuris staiga pradėjo rikiuotis į antrąją juostą dar neaplenkęs jo automobilio, dėl ko jis, siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį sukant į dešinę, o automobilis „Audi“ staiga sustojo prieš jo automobilį, taip užkirsdamas jam kelią. F. A. išlipus iš automobilio ir priėjus prie „Audi“, iš jo išlipęs vairuotojas galva trenkė jam į nosį (b.l. 15-16), pareigūno V. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuvykus į vietą, į jį kreipėsi F. A., kuris pareiškė, kad, vairuojant automobilį Žirmūnų žiedinėje sankryžoje jam automobilis Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini) sudarė avarinę situaciją (b.l.13), bei KET pažeidimo schema, kurioje nurodyta, kad automobilis Audi 100, v.n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antrąja Žirmūnų žiedinės sankryžos eismo juosta paskui automobilį „Citroen“, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į trečiąją ir ja važiuodamas pralenkė antrąja juosta važiuojantį automobilį „Citroen“ ir iš trečiosios juostos persirikiavo į pirmąją, po to, kiek pavažiavęs šia eismo juosta, vėl įsirikiavo į antrąją eismo juostą priešais automobilį „Citroen“ (b.l.14).
Nukentėjusysis F. A. pažeidimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo ir yra Vilniaus m.VPK VP Patrulių rinktinės 1-sios kuopos 1-jo būrio vyresnysis patrulis (b.l.35). Minėta, kad tiek ATP protokolą surašė, tiek skundžiamą nutarimą priėmė šios rinktinės pareigūnai, atitinkamai šios rinktinės vyr. patrulis E. K. ir 1-osios kuopos vadas vyresnysis inspektorius T. S..
Tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti teismas liudytojais apklausė G. J., A. Z. ir pareigūnus V. K. bei E. K..
V. K. parodė, jog jis yra vyriausiasis patrulis, nurodė pažįstantis F. A., o pareiškėjo – ne. Liudytojas, patruliuodamas kartu vyr. patruliu E. K., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Minsko žiede tarp vairuotojų įvyko konfliktas ir nuvyko į įvykio vietą (b.l.67).
E. K. parodė, kad jis ir nukentėjusysis F. A. yra skirtingų būrių vyresnieji patruliai, F. A. yra jo kolega, pavaldumo tarp jų nėra, R. G. nurodė iki pažeidimo nepažinojęs. Į įvykio vietą jis nuvyko pagal iš OVS budėtojos gautą pranešimą apie Minsko žiede tarp vairuotojų kilusį konfliktą. Iš pranešimo buvo aišku, kad vienas iš konflikto dalyvių yra policijos pareigūnas. Atvykus į įvykio vietą, F. A. buvo ramus. Pagal paaiškinimus buvo matyti, kad KET pažeidė R. G.. Pareiškėjas parašė paaiškinimą, kuriame nurodė Tuskulėnų gatvę ir paprašė perrašyti protokolą, nes suklydo ir nurodė Žirmūnų gatvę, o ne Tuskulėnų gatvę. Pareiškėjas aiškino į žiedą įvažiavęs iš antros eismo juostos. J. B. į liudytoją kreipėsi pati, ji matė įvykį ir sutiko duoti parodymus, vėliau pareigūnas, nagrinėjęs tą pačią dieną jam perduotą bylą, ją iškvietė į apklausą ir ji buvo apklausta (b.l.67).
Liudytojas G. J. parodė, kad jis nepažįsta nei pareiškėjo, nei nukentėjusiojo. 2007-11-07 pietų metu liudytojas, išvažiuodamas iš „Iki“ parduotuvės aikštelės į žiedą, pastebėjo tamsios spalvos automobilį, paskui kurį važiavo šviesios spalvos automobilis, šiuos automobiliu liudytojas pastebėjo todėl, kad iš pradžių garsinį signalo panaudojo juodas automobilis, o vėliau – baltas, vėliau abu automobiliai sustojo prie salelės į Šeimyniškių gatvę ir iš gale stovėjusio automobilio išlipo vyras, kuris nubėgo prie juodos spalvos automobilio Audi (b.l.66).
Liudytojas A. Z. parodė, kad jis matė įvykį Minsko žiede prie Šeimyniškių gatvės ir teigė pareiškėjo iki įvykio nepažinojęs. 2007-11-07 apie 14-15 val. liudytojas, važiuodamas į darbą, važiavo Žirmūnų gatvės pirma eismo juosta link Minsko žiedo, tuo metu priešais jo vairuojamą automobilį, pirma eismo juosta, važiavo juodos spalvos automobilis Audi, kuris prieš įvažiavimą žiedą parodė posūkį ir norėjo sukti į antrą juostą, ir pradėjo persirikiuoti prieš baltos spalvos automobilį Citroen, kurį žiede aplenkė. Liudytojas tuo metu važiavo pirma eismo juosta ir sustojo praleisti pėsčiuosius, o važiuodamas toliau pamatė abu nurodytus automobilius stovinčius žiede – automobilis Audi stovėjo priekyje, o Citroen – už šio automobilio, liudytojas pastebėjo, kad iš automobilio Citroen išlipo vyras ir iš Audi ištraukė vairuotoją. Liudytojas nurodė manantis, kad pareiškėjas galėjo būti priverstas sustabdyti automobilį dėl automobilių sangrūdos. Pareiškėjui liudytojas paskambino aptikęs skelbimą laikraštyje „Alio reklama“(b.l.66).
ATPK 248 str. nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). ATPK 280 str. nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant. Įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktai nustato, kad viešųjų interesų, t.y. visuomenės suinteresuotumui, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai, viršenybei užtikrinti, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; (...) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudžia asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, ir nurodo, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis), šio straipsnio nuostatos netaikomos ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams (...), kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).
Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau -Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr.5-V-375 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 1 d.) 42 punktas nustato, kad ruošdamasis nagrinėti bylą pareigūnas išsprendžia klausimus, nustatytus Kodekso 280 straipsnyje; jei pareigūnas yra nekompetentingas nagrinėti bylą ar galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, apie tai raštu informuojamas policijos įstaigos ar eismo priežiūros padalinio vadovas. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.V-347, 4.9 punktas irgi nustato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; vengti viešų ir privačių interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai; pranešti vadovui ir, jam pritarus, nevykdyti užduoties, jeigu yra interesų konfliktas arba turima argumentų, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti valstybės ir policijos prestižui (Etikos kodekso 4.15 punktas).
Kadangi administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą Nr.E667564 priėmė Vilniaus m. VPK VP Patrulių rinktinės pareigūnai (konkrečiai- nukentėjusiojo tiesioginis viršininkas), nukentėjusysis F. A. tiek pažeidimo padarymo, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo ir yra šios institucijos pareigūnas, akivaizdu, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą toje pačioje institucijoje, kurioje dirba nukentėjusysis, buvo galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Byloje nesat jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ruošdamasis nagrinėti šią bylą pareigūnas įvykdė Etikos kodekso 4.9, 4.15 punktų bei Instrukcijos 42 punkto reikalavimus ir apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą raštu informavo šios policijos įstaigos vadovą, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 248 ir 257 str., Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1-4 punktų ir 11 straipsnio bei Etikos kodekso 4.9, 4.15 punktų, Instrukcijos 42 punkto reikalavimus, todėl 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr.E667564 naikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių tesiės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją teisės aktų nustatyta tvarka perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nešališkai ir kompetentingai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr.E667564, kuriuo R. G. (asm. k. (duomenys neskelbtini) skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams, panaikinti ir bylą grąžinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinei, įpareigojant šią instituciją teisės aktų nustatyta tvarka perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nešališkai ir kompetentingai institucijai.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.