- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- I-4627-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03867-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės – Markovienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai J. Š., jos atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašo:
pripažinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014-07-30 sprendimas Nr. (6.5)I-6592 yra neteisėtas ir jį panaikinti;pripažinti, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą skundui paduoti;priteisti pareiškėjai iš VSDFV Vilniaus skyriaus nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 12 183,11 Lt susidariusią dėl antikonstitucinio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo;priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad pareiškėjai buvo paskirta 995,12 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija ir 74,61 Lt valstybinio socialinio draudimo našlių pensija. Nuo 2010-01-01 buvo pritaikytos 2009-12-09 Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatos ir senatvės pensija sumažinta iki 923,85 Lt, o taip pat papildomai, kaip dirbančiam asmeniui, turinčiam draudžiamų pajamų, buvo pritaikytos ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 d. nuostatos bei pensija dar kartą perskaičiuota iki 394,65 Lt dydžio, o pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas našių pensija sumažinta 3,86 Lt dydžiu ir mokama 70,75 Lt našlių pensija. Iš viso pareiškėjai dėl antikonstitucinio Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo buvo nepagrįstai neišmokėta 12 183,11 Lt dydžio senatvės pensijos dalis.
Pažymėjo, kad VSDFV 2014-07-30 raštu Nr. (6.5)-I-6592 nurodė, jog pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 m. apskundimo terminą nes apie sumažintą pensiją ji turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėn., todėl VSDF Vilniaus skyriaus sprendimai dėl sumažintos senatvės ir našlių pensijos mokėjimo yra įvykdyti ir dėl šių motyvų pareiškėjos skundą atsisakyta nagrinėti. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-816-14 suformuotą praktiką tokio pobūdžio VSDFV sprendimas vertintinas kaip išnagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl skųstinas teismui.
Pareiškėja į VSDFV Vilniaus teritorinį skyrių dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo kreipėsi 2014-06-30, t.y. daugiau nei po 3 metų, skaičiuojant nuo tada, kai gavo pirmą sumažintą pensiją (2010 m. sausio mėn., t.y. jos turėjimo sužinoti apie tai data), bet nepraėjus 3 metams, skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Pareiškėja mano, kad nėra praleidusi termino skundui paduoti, tačiau jei teismas manytų priešingai, prašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Paaiškina, kad atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str., 1.127 str. įtvirtintą senaties termino esmę ir skaičiavimo pradžią turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad asmuo ne tik turi sužinoti apie priimtą sprendimą tačiau ir turi suprasti, kad priimtas sprendimas pažeidžia jo teises. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja apie tai, kad yra pažeista jos teisė į teisingą pensiją sužinojo 2012-09-01, t.y. kai „Valstybės žiniose“ 2012-09-01 buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, todėl 3 metų termino skundui paduoti nėra praleidusi. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius privalėjo vadovautis Laikinuoju įstatymu. Jei pareiškėja tuo metu iki Konstitucinio teismo paskelbimo 2012-09-01 būtų ginčijusi minimus VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus, toks skundas būtų atmestas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas neaptaria situacijos, kai pensija neišmokama dėl įstatymo leidėjo ar kitos valstybinės institucijos, išskyrus pensiją mokančios institucijos kaltės, todėl reikėtų vadovautis įstatymo analogija ir taikyti pensijų teisės normas, kai jų teisės pažeistos dėl pensiją mokančios institucijos kaltės, t.y. vadovautis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 str., pagal kurį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Skirtinga teisminė praktika liudija esant teisinį neaiškumą dėl apskundimo senaties termino.
Nurodė, kad atsakovas jos reguliariai neinformuodavo apie išmokamos pensijos dydį jokiais pranešimais ir sprendimais, kaip neinformavo ir pirmą kartą išmokėdamas sumažintą pensiją už 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja taip pat tikėjosi, jog, kaip ir buvo skelbta viešai per spaudą ir televiziją, jos neteisėtai sumažintos pensijos, o taip pat ir teisėtai sumažintos, bus kompensuojamos pasibaigus ekonominei krizei, priėmus atitinkamus teisės aktus. Pareiškėja yra labai ligota, jai diagnozuota kairio kelio sąnario artrozė, reikia kelio sąnario protezavimo operacijos.
Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 27-31) paaiškino, kad pareiškėja apie tai, kad jai mokama sumažinta senatvės pensija sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, kai pirmą kartą gavo sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją, o į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių dėl 2010-2011 metais neišmokėtos senatvės pensijos ir našlių pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi tik su 2014-06-30 prašymu, kuris buvo persiųstas į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimo (valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensiją apskundimo 3 metų terminą pareiškėja praleido. Be to, pareiškėjai nuo 2010-11-26 paskirta senatvės pensija iš naujo ir 2010-12-28 jai buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-12-23 sprendimo Nr. 11-17-22203 dėl senatvės pensijos skyrimo nuorašas bei pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas lapas, todėl pareiškėja neteisi tvirtindama, kad pensiją mokanti institucija jos neinformavo apie išmokamos pensijos dydį jokiais pranešimais ir sprendimais.
VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas šio įstatyme galiojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), o teisės akto, reglamentuojančio dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo 2010 - 2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimą, nėra, todėl mano, kad pareiškėjai negali būti išmokėta 2010 - 2011 metais negauta senatvės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV su skundu nesutinka, prašo skundo dalį dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nutraukti, kitą skundo dalį atmesti. Atsiliepime (b. l. 49-53) paaiškino, kad įvertinusi tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasi į VSDFV Vilniaus skyrių 2014-06-30 prašymu, pareiškėja praleido 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2014-07-30 sprendimu Nr. (6.5) 1-6592 pasiūlė iki 2014-08-30 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujint terminą skundui paduoti. Nurodė, kad pateikus įrodymus, prašymo priėmimo klausimas būti sprendžiamas iš naujo, tačiau pareiškėja, nepateikdama Fondo valdybai jokių įrodymų, kreipėsi teismą. Dėl to Fondo valdyba negalėjo išnagrinėti jokių pareiškėjos argumentų ir įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo, negalėjo pabaigti administracinės procedūros. Informavo, kad paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėja 2014-08-18 skundu kreipėsi į teismą, Fondo valdyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, priėmė 2014-09-16 sprendimą Nr. (6.5)I-7549 dėl administracinės procedūros sustabdymo.
Dėl reikalavimo atnaujinti terminą pažymėjo, kad net ir teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminą ji praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją, o tai neįeina į teismo kompetenciją, todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina. Atsakovo nuomone, kadangi pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimą apskundė praleidusi terminą ir pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės.
Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VSDFV veiksmų teisėtumo nenagrinėjant pareiškėjos skundo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.
2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.). Valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Ginčo aspektu analogiškos nuostatos išliko ir 2010-10-26 šios normos redakcijoje (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.). Remiantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o jos mažinimas dar ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas.
Nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2009-12-17 sprendimu Nr. 11-17-25374 pareiškėjai paskyrė 995,12 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2009-11-26 (b. l. 32). 2010-12-23 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-22203 pareiškėjos pensija nuo 2010-11-26 perskaičiuota ir paskirta 1 028,61 Lt senatvės pensija (b. l. 33). Šis sprendimas pareiškėjai išsiųstas VSDFV 2010-12-28 raštu Nr. (11.5.1)3-85767 (b. l. 35). 2012-10-16 sprendimu Nr. 11-17-35665 nuo 2011-11-26 dar kartą perskaičiuota ir paskirta 1 055,12 Lt senatvės pensija (b. l. 36).
Pareiškėja 2014-06-30 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą pateikti pažymą apie išskaičiuotas sumas iš senatvės ir našlių pensijos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 38).
VSDFV Vilniaus skyrius 2014-07-07 raštu Nr. (10.1)3-83694 persiuntė pareiškėjos prašymą VSDFV nagrinėti pagal kompetenciją (b. l. 39), 2014-07-23 raštu Nr. (10.1-02)3-90756 pateikė duomenis apie pareiškėjos senatvės ir našlių pensijos dydžius už prašytą laikotarpį (b. l. 40-42).
VSDFV 2014-07-30 sprendimu Nr. (6.5) I-6592, išnagrinėjęs pareiškėjos 2014-06-30 skundą, paaiškino, kad pirmosios sumažintos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės ir našlių pensijos pareiškėjai buvo išmokėtos 2010 m. sausio mėnesį, taigi apie VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus (kaip valinius aktus, veiksmus) pradėti mokėti ne viso dydžio paskirtas senatvės ir našlių pensijas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. 2014-06-30 prašymas gautas 2014-06-30, t. y. praėjus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 metų terminui, todėl padarė išvadą, kad teritorinio skyriaus sprendimų nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją ir našlių pensiją (kaip valinių aktų, veiksmų) apskundimo terminą praleido, tad šie VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai yra įvykdyti. Pasiūlė iki 2014-08-30 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimams nuo 2010-01-01 pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas senatvės ir našlių pensijas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, 2014-06-30 prašymas būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nekelia ginčo dėl senatvės ir našlių pensijų, sumažintų pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnius. Šioje byloje pareiškėja nesutinka su senatvės pensijos perskaičiavimu pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 12-14).
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą, savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 išplėtojo teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo ir pateikė nagrinėjamai bylai taip pat aktualų procesinio kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos pradžios skaičiavimo aiškinimą. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.
Kaip nustatyta, pirmoji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl senatvės pensijos mokėjimo.
LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat išaiškino, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.
Remiantis nurodyta LVAT praktika konstatuotina, jog pareiškėja, 2014-06-30 prašymu į VSDFV kreipdamasi dėl pensijos nepriemokos, praleido nagrinėjamu atveju taikytiną 3 metų terminą skundui VSDFV dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (veiksmų) mokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo perskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Teismas neturi pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos ir kreipimosi į teismą termino skaičiuoti nuo 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos.
Pažymėtina, kad praleisti terminai gali būti atnaujinami tik dėl išimtinių, ekstraordinarių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios, aplinkybių, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Termino praleidimo priežastimis pareiškėja teismui nurodo teisinėje sistemoje egzistavusį neaiškumą ir neapibrėžtumą, tai kad jokio VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo dėl paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis niekuomet nėra gavusi, turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai bus kompensuoti nesikreipiant į teismą. Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tokiais atvejais sužino tada, kai jam neišmokama tam tikra pensijos dalis. Šiuo atveju apie tokį pažeidimą pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta pirmoji sumažinta senatvės pensija. Pažymėtina ir tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010-12-28 raštu Nr. (11.5.1)3-85767 pareiškėjai nusiuntė 2010-12-23 sprendimą Nr. 11-17-22203 dėl pensijos perskaičiavimo, kuriame aiškiai buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėja teise skųsti šį sprendimą teismui nepasinaudojo (b. l. 33). Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad apie atsakovo sprendimą perskaičiuoti pensiją nebuvo informuota.
Pareiškėjos argumentas dėl teisinio neaiškumo vertintinas kritiškai, nes įstatymų leidėjas pensijų gavėjams buvo nustatęs aiškų ir ilgą 3 metų terminą kreiptis į VSDFV dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Dėl teisinio reglamentavimo aiškumo ir LVAT praktikoje pateikto išaiškinimo dėl sprendimų pensijų klausimais apskundimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio taikymo. Pareiškėja skundą dėl pensijos nepriemokos VSDFV galėjo pateikti iki 2013 m. sausio mėnesio, t.y. turėjo pakankamai laiko net skaičiuojant nuo 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, tačiau tokią savo teisę įgyvendino tik 2014-06-30. Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad VSDFV vis dėlto išnagrinėjo jos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šiuo atveju atsakovė pareiškėją tik informavo, kad ši praleido termino apskundimą, todėl laikė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai yra įvykdyti. Taigi VSDFV 2014-07-30 sprendime Nr. (6.5)I-6592 pagrįstai pareiškėjos skundo nenagrinėjo ir pritaikiusi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 20 punktą, pasiūlė pareiškėjai iki 2014-08-30 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą teritorinio skyriaus sprendimams apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo.
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau teismas negali vertinti nurodytus argumentus kaip sudarančius pagrindą terminą skundui paduoti atnaujinti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė jokių nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į VSDFV ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą, todėl teismas neturi teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą ir priteisti pareiškėjai iš VSDFV Vilniaus skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str., 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.