- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- eI3-7108-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00315-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- G. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui G. M. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 21RE1-25 (AG1-331/12-2023) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo G. M. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 98159 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą – paraišką Nr. 98112 dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija skunde nurodė, kad pareiškėjas G. M. 2023 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į ją su prašymu – paraiška Nr. 9811 dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 98159 pareiškėjo prašymą atmetė, nes turimų piniginių lėšų dydis viršijo nustatytą piniginių lėšų normatyvą. Atlikus skaičiavimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2023 m. lapkričio 16 d. išvadoje Nr. 24009 nustatė, kad pareiškėjo turimų piniginių lėšų yra 5 200,00 Eur, o piniginių lėšų vertės normatyvas, kuriam esant būtų galima skirti kompensaciją, yra 2 355,00 Eur, t. y. pareiškėjo turimos piniginės lėšos viršijo įstatyme numatytą piniginių lėšų normatyvą. Pareiškėjas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, todėl buvo vertinamos tik jo gaunamos pajamos ir turimos piniginės lėšos. Iš nurodytoje išvadoje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo turimo turto (piniginių lėšų) vertė viršijo Paramos įstatymo nustatytą turto (piniginių lėšų) normatyvą, todėl pareiškėjui kompensacija už jo prašomą laikotarpį negalėjo būti paskirta. Atsakovė paaiškino, kad asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pažymėjo, jog Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kad būtų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Atsakovė nurodė, kad tiek piniginių lėšų, tiek kito vertintino turto normatyvai yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti Paramos įstatyme. Atsakovė negali savarankiškai įtakoti normatyvų dydžio ar juos keisti. Pareiškėjo turimo lėšos buvo 5 200,00 Eur, t. y. viršijo Paramos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje numatytą 2 355,00 Eur piniginių lėšų normatyvą. Esant nurodytoms Paramos įstatymo nuostatoms, atsakovė negali interpretuoti kompensacijos skyrimo sąlygų kitaip, nei jos nurodytos Paramos įstatyme. Nurodė, jog negali laikytis išimtinai tik Paramos įstatymo 3 straipsnio nuostatų, neatsižvelgiant ir pažeidžiant ginčui aktualias kitas to paties įstatymo nuostatas. Vadovaujantis vien socialinės pramos teikimo principais, socialinio teisingumo principas būtų iškreipiamas, nes savivaldybės turėtų skirti kompensacijas visiems to prašantiems asmenims, nevertinant, ar jie atitinka kitus įstatymo numatytus paramos skyrimo kriterijus. Atsakovė neturi pagrindo netikėti, kad pareiškėjas sukauptas santaupas naudoja savo poreikiams tenkinti ir kad tai yra įprasta praktika visuomenėje turėti atsidėjus lėšų nenumatytiems atvejams. Atsakovė sutinka, kad kiekvienam asmeniui, negalinčiam savimi pasirūpinti, turėtų būti suteikiama maksimali valstybės parama ir tai yra siektinas valstybės tikslas, tačiau nemano, kad tokio tikslo siekimas galėtų būti pateisinamas valstybėje galiojančių teisės aktų, tame tarpe ir Paramos įstatymo, nesilaikymu. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo kompetencijos neviršijo, laikėsi galiojančių teisės aktų, pareiškėjo situaciją individualizavo tinkamai, kompensacijos neskyrė laikydamasi Paramos įstatyme apibrėžtų kriterijų, todėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 98159 buvo priimtas pagrįstai ir jo naikinti nebuvo pagrindo.
Pareiškėjas G. M. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo pranešimu.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 98159 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas G. M. pateikė prašymą – paraišką Nr. 98112 piniginei socialinei paramai gauti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijai už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio iki 2024 m. balandžio mėnesio.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 98159 nustatė, kad pareiškėjas G. M. neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., nes turimų piniginių lėšų dydis viršija nustatytą piniginių lėšų normatyvą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2024 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 21RE1-25 (AG1-331/12-2023) pareiškėjo G. M. skundą tenkino. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 98159 ir įpareigojo atsakovę pareiškėjo G. M. 2023 m. lapkričio 16 d. pateiktą prašymą – paraišką Nr. 98112 išnagrinėti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Ginčų komisija sprendime nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimas 98159 formaliai teisėtas, bet neteisingas, kadangi atsakovė pažeidė Paramos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d., toliau – ir Paramos įstatymas), Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-14 patvirtintas Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d., toliau – ir Tvarkos aprašas).
Paramos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-114 patvirtinto Tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu.
Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į kompensacijas, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacijos buvo paskirtos, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą (Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai).
Paramos įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą (Paramos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus administracinėje byloje esanti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Išvada dėl teisės į piniginę socialinę paramą patvirtina, jog pareiškėjas jokio kitokio turto, išskyrus 5 200 Eur vertės pinigines lėšas, neturi. Iš pateiktos išvados matyti, jog asmuo, kurio bendras turtas siekia 90 557,00 Eur, turi teisę į piniginę socialinę paramą.
Atsakovė sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui G. M. skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, priėmė vadovaudamasi Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kuris numato, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę savivaldybės tarybos patvirtintame tvarkos apraše nustatytų aplinkybių pagrindu 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą.
Tvarkos aprašo 46.6 papunktyje nustatyta, kad Socialinės paramos skyrius, teikdamas piniginę socialinę paramą, įvertinęs duomenis apie turimą turtą, 6 mėnesius neteikia piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų lėšų dydis viršija įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą.
Įvertinus aukščiau aptartą Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies normą daryta išvada, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl piniginės socialinės paramos neskyrimo, kuomet asmens piniginės lėšos viršija įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje numatytą piniginių lėšų normatyvą, turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą neskirti piniginės socialinės paramos.
Paramos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatyta, jog piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu, kuris numato, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjui G. M. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. priskaičiuota 1 483,48 Eur maitintojo netekimo pensija ir jokių kitų pajamų pareiškėjas negauna; pareiškėjas gyvena bute (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka mokesčius; pareiškėjas banko sąskaitoje turi 5 200 Eur, jokio kito turto pareiškėjas G. M. neturi. Šiuo atveju atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėjo turimos piniginės lėšos viršija Paramos įstatyme numatytą piniginių lėšų normatyvą, pareiškėjo situacijos neindividualizavo, aukščiau aptartų faktinių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į pareiškėjo tikrąją finansinę būklę ir socialinės paramos poreikį.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog atsakovė netinkamai vertino piniginei socialinei paramai skirti surinktus duomenis, todėl nepagrįstai ir itin formaliai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Paramos įstatyme nustatytų sąlygų. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo turimas pingines lėšas, nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino kitų surinktų duomenų, o būtent, jog pareiškėjas jokių kitų pajamų ar turto neturi.
Teismas pažymi, jog viešojo administravimo subjekto priimami aktai turi atitikti ne tik teisėtumo, bet ir teisingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas. Teisingo sprendimo priėmimui taikytini ne tik teisės aktai, bet turi būti remiamasi teisingumo bei protingumo kriterijais.
Apibendrinus tai, kas aptarta aukščiau, darytina išvada, jog vien tik formalus Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymas neatitiktų Paramos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto reikalavimų, todėl kiekvienu individualiu atveju turėtų būti įvertinta, kokios yra asmens gyvenimo sąlygos, kokį gyvenimo būdą jis veda, dėl kokių priežasčių nedirba ir pan., ir tik įvertinus šias aplinkybes turėtų būti sprendžiama, ar yra pagrindas kiekvienu konkrečiu atveju neteikti piniginės socialinės paramos.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 21RE1-25 (AG1-331/12-2023) yra priimtas tinkamai įvertinus teisinį reglamentavimą ir byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti atsakovės nurodytais motyvais.
Netenkinus atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir reikalavimas priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo G. M. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 98159 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą – paraišką Nr. 98112 dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.