Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), dekl.vieta: (duomenys neskelbtini);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

D. P. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo liemenės dešinėje kišenėje laikė du folijos ritinėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,569 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 21,5 %, kol 2024 m. gegužės 11 d. apie 16.15 val. bėgdamas nuo pareigūnų šią medžiagą iš liemenės kišenės išsitraukė ir numetė prie (duomenys neskelbtini), Kaune stovinčio automobilio, kurią rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

D. P. 2025 m. birželio 3 d. apie 19.47 val., parduotuvėje „Grūstė 22“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojai D. R., atvirai pavogė 2 pakuotes po 4 vnt. 0,568 ltr. talpos alaus „Volfas Engelman“, kurios vieneto vertė 6,79 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Grūstė“ priklausantį turtą, bendros 13,58 Eur vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Antrasis įrašas pavadinimu "i eina-3", jo trukmė 9 sekundės, kairėje ekrano pusėje, viršuje matoma informacija apie datą ir laiką, t. y. 2025-06-03 Tue 19:47:54, kamera nukreipta į parduotuvės įėjimo/išėjimo duris, dešinėje matomos atsiskaitymo kasos. Įraše užfiksuota kaip pro kasas, rankose atvirai laikydamas prekę eina D. P., už kasos stovinti darbuotoja jam kažką sako, po to vaikinas ima bėgti durų link, kaire koja stumia duris ir bėgte pasišalina iš parduotuvės. Fotografuota, sudaryta foto lentelė. (1 tomas, b. l. 124-129).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnyje, 260 straipsnyje dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių. Atlikus bent vieną iš baudžiamojo nusižengimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padaryta baigta nusikalstama veika.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl kaltinimo ginčo nekilo. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo D. P. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis D. P. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino, faktas dėl narkotinės medžiagos laikymo prie savęs, nustatytas liudytojo parodymais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais, specialistų išvadomis ir kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (išsamiais kaltinamojo D. P. parodymais, liudytojų duotais parodymais, specialistų išvadomis, apžiūrų protokolais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad D. P. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo liemenės dešinėje kišenėje laikė du folijos ritinėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,569 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 21,5 %, kol 2024 m. gegužės 11 d. apie 16.15 val. bėgdamas nuo pareigūnų šią medžiagą iš liemenės kišenės išsitraukė ir numetė prie (duomenys neskelbtini), Kaune stovinčio automobilio, kurią rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nedidelį kiekį narkotinės medžiagos laikė su savimi, jis suvokė veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, žinojo, kad už tokią veiką numatyta bausmė. Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Faktiniais duomenimis – kaltinamojo D. P. visišku kaltės prisipažinimu, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais ir kitais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. P. 2025 m. birželio 3 d. apie 19.47 val., parduotuvėje "Grūstė 22", esančioje adresu (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojai D. R., atvirai pavogė 2 pakuotes po 4 vnt. 0,568 ltr. talpos alaus "Volfas Engelman", kurios vieneto vertė 6,79 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB "Grūstė" priklausantį turtą, bendros 13,58 Eur vertės.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis prekes pagrobė atvirai – jo veiksmus matant pardavėjai. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ne tik suvokė savo veikos pavojingumą, jos pobūdį, bet ir suprato, kad dėl jo veiksmų teisėtas daiktų savininkas jų neteks ir dėl to patirs žalos, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius būtinuosius atvirosios vagystės požymius.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo D. P. veika, atvirai pagrobiant svetimą turtą, pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bei įrodyta virš aptartų įrodymų visuma.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam D. P. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. K. padarė tyčinius apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos, įvykdytos iš savanaudiškų paskatų.

D. P. baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 150-157), neteistas, psichiatrinis gydymas - įskaita Aleksoto sekt. nuo 2025-07-18 gydosi. (1 tomas, b. l. 139). Aleksoto sekt. 2025 m. 3 kartus, paskutinis gydymas 2025-08-22 iki 2025-09-04, diagnozė F19.5.( 1 tomas, b. l. 142). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK -1254/2025, kad D. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (1 tomas, b. l. 146). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. (1 tomas, b. l. 137, 149). D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jam skirtinos, teismo nuomone, geriausiai atitiksiančios bausmės paskirtį bausmių rūšys: už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės apribojimas su suderintais įpareigojimais be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – taip pat laisvės apribojimas su tarpusavyje suderintais įpareigojimais be intensyvios priežiūros, trukmę nustatant artimesnę įstatyme numatytam jo vidurkiui.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, tai yra veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas UAB „Grūstė“ šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos priteisimo, kuriuo prašė teismo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 13,58 Eur. (1 tomas, b. l. 90).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P. tyčiniais veiksmais civiliniam ieškovui padarė turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Byloje esančią kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (1 t., b. l.129), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Voką laiką su dviem folijos ritinėliais, likusiais po specialisto išvados (1 t., b.l. 120-122), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti D. P. subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti D. P. sumažintą bausmę – skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Grūstė“ civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos tenkinti, ir civilinio ieškovo naudai iš D. P. priteisti 13,58 Eur (trylika eurų 58 cnt.).

Byloje esančią kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (1 t., b. l.129), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Voką laiką su dviem folijos ritinėliais, likusiais po specialisto išvados (1 t., b.l. 120-122), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.