- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-275-210/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Skolininkas
- R. T., J. T.
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Staševičienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų R. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 2 d. nutarties byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas „Swedbank“, AB kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu, kuriuo prašė pradėti priverstinį 82574,01 EUR skolos bei 133 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš R. T. ir J. T., išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą R. T. ir J. T. nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad skolininkai R. T. ir J. T. nevykdė 2006-03-27 Kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir hipotekos lakšte Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. vasario 2 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė areštuoti sutartinės hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) įkeistą daiktą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. T., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius R. T., ir J. T., pavedant saugoti areštuotą daiktą R. T.. Taip pat įspėjo skolininkus (įkeisto daikto savininkus) R. T. ir J. T., kad negrąžinus 82574,01 EUR ir 133 Lt skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių skolos padengimui arba perduotas administruoti kreditoriui. Uždraudė įkeisto turto savininkams R. T. ir J. T. perleisti aukščiau nurodytą areštuotą daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra jo priklausiniai, reikalauti padalyti šį daiktą ar atskirti priklausinius nuo šio daikto, ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę. Nurodė, kad siekiant išvengti galimo prievolės neįvykdymo, pradėtinas priverstinio skolos išieškojimo procesas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų esmė
Skolininkai R. T. ir J. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kreditorius elgiasi nesąžiningai, naudojasi dominuojančia padėtimi rinkoje ir taip bando skolininkus galutinai sužlugdyti. Skolininkai yra sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau jie niekada neatsisakė nuo prievolės įvykdymo. Pastaruoju metu vyko derybos su kreditoriumi dėl įmokų sumažinimo, tačiau tuo pat metu kreditorius kreipiasi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
2. Skolininkų teigimu, priverstinis skolos išieškojimas negali būti pradėtas, nes nėra byloje duomenų apie tai, kad yra nutraukta Kredito sutartis. CK 4.196 str. 1 d. numato atvejus, kada kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą reikalauti patenkinti prieš terminą. Šioje byloje nė vieno iš šių atvejų nėra, todėl reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, prašymo rezoliucinėje dalyje kreditorius prašo teismo priimti nutartį areštuoti hipotekos lakštu įkeistą turtą ir priteisti iš skolininkų 82574,01 EUR skolą. Teismas, išeidamas už prašymo ribų, priėmė nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo proceso pradėjimo, todėl aiškiai parodydamas šališkumą byloje, pažeisdamas rungimosi principą (CPK 12 str.).
3. Įkeistuose pastatuose gyvena nepilnamečiai vaikai, kuriems tai yra vienintelė gyvenamoji patalpa ir pardavus įkeistą turtą, vaikai netektų gyvenamosios vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad iš paskutinio šeimos būsto vaikai negali būti iškeldinami. Kreditorius žinojo apie šias aplinkybes ir prisiėmė dalį rizikos tokiais atvejais, tačiau pirmosios instancijos teismas net neanalizavo šios situacijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skolininkų R. T. ir J. T. atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas nutartį dėl įkeisto turto arešto, rėmėsi Kredito sutartimi ir hipotekos lakšte nustatytomis sąlygomis bei CK 4.192 str. Kredito sutartimi (sutarties 11.2.1. p.) šalys susitarė, kad bankui nutraukus (dėl skolininko kaltės) kredito sutartį prieš terminą bankas turi teisę pareikalauti iš kredito gavėjo iki sutarties nutraukimo grąžinti visą negrąžintą kreditą.
2. Kredito sutarties 11.2.1. p. nurodo, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui turi būti pranešta raštu prieš 15 kalendorinių dienų. 2010-10-01 bankas pateikė skolininkams pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodė, kad skolininkams neįvykdžius pradelstų mokėjimų iki 2010-10-21, tai sekančią dieną 2010-10-22 kredito sutartys bus laikomos nutrauktomis. Pranešimai skolininkas buvo siusti registruotu paštu. Sutarčių 15.2. p. nurodo, kad paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Skolininkų adresai nepasikeitė, todėl laikytina, kad skolininkai pranešimus gavo.
3. Hipotekos bylų teisenos tvarka nenagrinėjami hipotekos kreditoriaus ir skolininko ginčai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2010), todėl skolininkų atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 442 str. 11 p. numatyta, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingąją teisena. Vienas iš kriterijų, priskiriant bylą nagrinėti ypatingąją teisena, yra ginčo dėl teisės nebuvimas. Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas bylas dėl hipotekos teisinių santykių, siekia sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę teisę (hipoteka užtikrintą reikalavimą).
CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Remiantis minėto straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius „Swedbank“, AB kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio R. T. ir J. T. skolos išieškojimo, nes skolininkai nepadengė savo įsiskolinimo bankui pagal 2006-03-27 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra skolingi bankui 82574,01 EUR: 80698,88 EUR negrąžintos paskolos, 1407,69 EUR nesumokėtų palūkanų, 364,46 EUR delspinigių už kreditą ir 102,98 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas.
Hipotekos teisė galioja iki tol, kol pilnai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kol ji nepasibaigia kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 4.197 str.). Pažymėtina, kad kreditoriui įkeistos turtinės teisės hipotekos teisė nėra pasibaigusi. CPK 558 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarką bei sąlygas. Remiantis minėtu straipsniu, priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais, t.y. pateikiamas pareiškimas dėl skolos išieškojimo, kurio pagrindu areštuojamas įkeistas turtas (CPK 558 str. 1 d.) ir CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu. Vadinasi, CPK 558 str. 1 d. įtvirtintos normos paskirtis yra įspėti skolininkus apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Šios įstatymų nuostatos reiškia, kad hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėja ginčų dėl hipoteka užtikrinto reikalavimo pagrįstumo, o pradeda priverstinį skolos išieškojimą.
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius elgiasi nesąžiningai, naudojasi dominuojančia padėtimi rinkoje. Be to, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neatsižvelgė į skolininkų nepilnamečių vaikų interesus. Tačiau nagrinėjant tokios kategorijos bylas, šie atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti kilusių įkeitimo sutarties šalių ginčų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir primena, kad skolininkai kreditoriaus veiksmų teisėtumą gali ginčyti CK išvardintais pagrindais pagal ieškinio teisenos taisykles, o tokią bylą nagrinėjančio teismo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sudarytų prielaidas sustabdyti priverstinį vykdymą ne ginčo tvarka. Taigi vertinant šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nėra nei teisėti, nei pagrįsti ir jie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą.
Apeliantai nurodo, kad byloje nėra įrodymų dėl Kredito sutarties nutraukimo. Iš byloje esančios 2006-03-27 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. T. ir J. T. gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Byloje esantys kreditoriaus „Swedbank“, AB 2010-08-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, jog kreditorius siuntė įspėjimus skolininkams jų nurodytos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 27 – 31). CK 2.17 str. 3 d. numato, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.). Pažymėtina, jog skolininkai nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų informavęs kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl privalo prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir dėl to galinčias atsirasti pasekmes. Dėl išdėstyto kolegija pripažįsta, jog šis apeliantų argumentas dėl duomenų, liudijančių apie Kredito sutarties nutraukimą, nebuvimo yra nepagrįstas.
Kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kurie neturi jokio ryšio nei su bylos esme, nei su priimta hipotekos teisėjos nutartimi. Hipotekos teisė galioja iki tol, kol pilnai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kol nepasibaigia kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 4.197 str.). Nurodytina, kad kreditoriui hipotekos teisė nėra pasibaigusi.
Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės ar materialinės teisės normų ir šio teismo priimtas procesinis sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 2 d. nutarties (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 2 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.