Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-143-1217-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-15
Bylos Nr.: A-143-1217-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Trečiasis asmuo: V. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, akcinės bendrovės ,,Rytų skirstomieji tinklai“, uždarosios akcinės bendrovės „EPF Lit – two“, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsva projektų valdymas“
Atsakovas: Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkio ministerijos
Advokatai: Nedas Šilaika, Tomas Venckus

Administracinė byla Nr. A143 – 1217/2009Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Nedui Šilaikai,atsakovo atstovams Renatai Šeškevičienei ir Mindaugui Račkauskui,trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Petrikui,

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės ,,Rytų skirstomieji tinklai“ atstovei Ingridai Kudabienei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EPF Lit – two“ atstovui advokatui Tomui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsva projektų valdymas“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,EPF Lit – two“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsva projektų valdymas“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., V. J., Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei ,,Rytų skirstomieji tinklai“, uždarajai akcinei bendrovei „EPF Lit – two“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Alsva projektų valdymas“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Alsva projektų valdymas“) skundu (T 1, b. l. 3 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybinė energetikos inspekcija) 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 09-366 bei priteisti iš atsakovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. 2008 m. kovo 17 d. skundu kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių (toliau – Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius), nurodydamas, jog jo teises ir interesus pažeidžia gretimame sklype (duomenys neskelbtini) pastatyta transformatorinė. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2008 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 12-85 atmetė skundą. V. J. dėl to pateikė 2008 m. balandžio 3 d. skundą Valstybinei energetikos inspekcijai. Atsakovas 2008 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. 09-366, kuriuo patenkino skundą ir panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus skyriaus sprendimą. Atsakovo sprendime nurodyta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų V. ir V. J. sklypas patenka į transformatorinės 10 m apsaugos zoną, o trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepranešė jiems apie teritorijos planavimo dokumentą, taip pat nepranešė apie statybos leidimą Nr. NS/1077/06-0873. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė ,,Rytų skirstomieji tinklai“ (toliau – AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“) turėjo gauti V. ir V. J. sutikimą žemės servitutui. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, nurodė, kad buvo administracinio pastato, į kurį elektra patenka per aptariamą transformatorinę, statytojas, todėl nors transformatorinė priklauso AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, turi reikalavimo teisę ginčyti šį sprendimą. Pareiškėjas, nurodydamas argumentus dėl transformatorinės apsaugos zonos, rėmėsi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2, 4.6 punktais ir teigė, kad nustatytas 10 m atstumas yra maksimalus, didesnės apsaugos zonos nustatyti negalima. Jeigu elektros tinklus eksploatuojanti organizacija mano, kad yra galimybė atsižvelgiant į Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2 punktą nustatyti mažesnę apsaugos zoną, tai daryti yra galima. Transformatorinės labai dažnai įrengiamos pastatų viduje ir po pastatais. Akivaizdu, kad tokiu atveju 10 m apsaugos zoną nustatyti neįmanoma. Tai, kad transformatorinės gali būti įrengtos po pastatais ir pastatuose, patvirtina Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 4-40, kuriuo buvo patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės bei Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ turėjo teisę nustatyti 6 m apsaugos zoną. Tokiu atveju į apsaugos zoną nepatenka tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. ir V. J. priklausantis žemės sklypas, todėl transformatorinės pastatymas jų teisių ir interesų nepažeidžia. Pareiškėjas, nurodydamas argumentus dėl nepranešimo apie teritorijos planavimo dokumentą, teigė, kad dėl administracinio pastato statybos projekto korektūros teritorijos planavimo dokumentai nebuvo rengiami ir keičiami, todėl nepagrįstas sprendimo motyvas dėl Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 punkto reikalavimų nevykdymo. Šio įstatymo 26 straipsnis turi tik dalis, o punktų iš viso neturi, todėl nesuprantama, kuo rėmėsi atsakovas. Pareiškėjas, nurodydamas argumentus dėl nepranešimo apie statybos leidimą, pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintais Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais. Šie nuostatai taikomi tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus, o šiuo atveju tokie dokumentai nebuvo rengiami ar keičiami. Be to, šių nuostatų galiojančioje redakcijoje nėra 23.3 punkto. Pareigos informuoti gretimo sklypo savininkus apie statybos leidimo išdavimą nenumato nei Statybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – Reglamentas STR 1.07.01:2002). Pareiškėjas, nurodydamas argumentus dėl servituto, pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ turėjo gauti V. ir V. J. – žemės sklypo ir namo savininkų – sutikimą žemės servitutui. Tačiau AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ teisėtai nustatė, kad transformatorinės, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), apsaugos zona yra 6 m. Į šią apsaugos zoną nepatenka nei namas, nei žemės sklypas, kurie priklauso V. ir V. J. Todėl šių asmenų sutikimo servitutui nustatyti nereikėjo gauti, nes servitutai nebuvo nustatomi. Tai konstatavo ir Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2008 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 12-85. Šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Sklype yra tik tos elektros tinklų apsaugos zonos, kurios buvo nustatytos dar 1998 m. ir kurios neturi nieko bendro su aptariama transformatorine. Tai, kad transformatorinė niekaip neigiamai ir neleistinai neveikia V. ir V. J. gyvenimo sąlygų, patvirtina aplinkybė, kad 2008 m. balandžio mėn. šių asmenų skundų pagrindu ir pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro sudarytą programą buvo atlikti transformatorinės garso lygio ir elektromagnetinio lauko stiprio matavimai. Matavimus įvertinęs Vilniaus visuomenės sveikatos centras jokio neleistino poveikio nenustatė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 43 – 45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2, 4.6 punktų nuostatas 10 m atstumas yra minimalus apsauginės zonos dydis. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ apsaugos zoną iki 6 m sumažino visai be jokio teisinio pagrindo. Tuo sudaroma galimybė nelaimingiems atsitikimams. V. ir V. J. sklypo su gyvenamuoju namu dalis liko transformatorinės 10 m apsaugos zonoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – Reglamentas STR 1.05.07:2002) nuostatomis, projektavimo sąlygos turi atitikti ir trečiųjų asmenų interesus, jos derinamos su suinteresuotais subjektais. Pasikeitus statinio projektavimo sąlygoms, naujam statybos leidimui gauti turėjo būti pateiktas vėl nurodyta tvarka suderintas statinio projektas. Pažymėjo, kad 2006 m. kovo mėn. uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“ užsakymu darytas uždarosios akcinės bendrovės „Klasikinis portikas“ projekto Nr. 05/12/14-4-TP-SA administracinio pastato (duomenys neskelbtini) sklypo aplinkotvarkos (dangų) plano brėžinys, kuriame transformatorinė dar neprojektuojama, suderintas su V. ir V. J., o jau 2007 m. liepos mėn. atlikta to paties pastato statybos projekto korektūra, kai pagal AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ naujai išduotas technines sąlygas suprojektuojama transformatorinė, pažeidžiant nurodytas nuostatas, su V. ir V. J. nederinta. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 punktu, transformatorinės eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti turėjo būti nustatytas žemės servitutas, bet tai nebuvo padaryta. Statytojas naujam statybos leidimui gauti pagal Reglamento STR 1.07.01:2002 15 ir 15.4 punktų reikalavimus privalėjo pateikti sudarytą su gretimo sklypo savininkais J. sutartį dėl žemės servituto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 56 – 58) prašė skundą atmesti.

Šalies argumentai

V. J. nurodė, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklės nustato konkrečią elektros tinklų apsaugos zoną – 10 m, tai yra nei minimalus, nei maksimalus dydis. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ keisti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymu patvirtintą apsaugos zonos dydį aplink transformatorines. Rėmėsi ir Elektros tinklų apsaugos taisyklių 8, 9 punktais. Pažymėjo, kad jam ir V. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), bei jame esantis gyvenamasis namas patenka į pareiškėjui priklausiusiame žemės sklype pastatytos transformatorinės 10 m apsaugos zoną. Dėl pastatytos transformatorinės be sutartyje ar įstatyme numatyto pagrindo apribojamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjui išdavė statybos leidimą Nr. NS/1077/06-0873, versija 4. Juo leista arčiau kaip per 10 m iki tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo statyti transformatorių, kurio apsaugos zona yra 10 m. Tuo pažeistos J. teisės. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotose statinio (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygose yra AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2007 m. gegužės 23 d. išduotos techninės sąlygos Nr. 20/7/0422. Šiomis sąlygomis leista projektuoti modulinę transformatorinę. Sąlygų 4 punkte nurodyta nustatyti servitutus privatiems asmenims priklausančiuose sklypuose. Iš projekto korektūros matyti, kad suprojektuota transformatorinė neatitinka 2007 m. gegužės 23 d. techninių sąlygų Nr. 20/7/0422 1 punkto reikalavimų – suprojektuota ne toje vietoje, kuri nurodyta detaliajame plane. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, tretiesiems asmenims faktiškai nustatytas įstatymų numatytas servitutas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 str. 1 d.). Dėl šios priežasties statybos leidimas pažeidžia jo ir V. J. teises, nes be jų valios nustatytas įstatymų numatytas servitutas, ribojantis jų, kaip žemės sklypo savininkų, teises. Vadovaujantis Reglamento STR 1.07.01:2002 15.4 punktu, numatančiu būtinybę gaunant statybos leidimą sudaryti sutartį su gretimo žemės sklypo savininku, norint statyti transformatorinę, turėjo būti sudarytas susitarimas, nes jos apsaugos zona patenka į trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypą. Teigė, kad pareiškėjui negalėjo būti išduotas statybos leidimas Nr. NS/1077/06-0873, versija 4. Pažymėjo, kad šiuo metu savo pažeistas teises gina civilinėje byloje Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 63 – 64) nurodė, kad teisės aktai nenustato minimalių atstumų iki transformatorinių. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, kaip transformatorinės pastotės ,,MT-2309“ savininkas ir eksploatuojanti įstaiga, projekto derinimo metu dėl ribotos erdvės apsaugos zoną sumažino iki 6 m. Šio atstumo nuo V. ir V. J. priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo aklinos sienos pakanka, kad pastotės įrenginiai būtų apsaugoti užtikrinant normalias eksploatavimo sąlygas. Transformatorinė pastotė ,,MT-2309“ įrengta ne J. priklausančiame žemės sklype, todėl šių asmenų sutikimas dėl žemės servituto nereikalingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 38 – 41) prašė skundą patenkinti.

AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ nurodė, kad skundžiamame sprendime nėra konstatuota, jog apsaugos zona sumažinta nepagrįstai, neturint tam teisės ar reikiamų įgalinimų. Sprendimas tik patvirtina, kad apsaugos zona, sumažinta iki 6 m, į V. ir V. J. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nepatenka. Rėmėsi Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 4 dalimi ir teigė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtino Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kurių VI skyrius (18 – 22 p.) reglamentuoja elektros linijų apsaugos zonas, bet šis teisės aktas nereglamentuoja apsaugos zonų aplink transformatorines pastotes. Rėmėsi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 patvirtintomis taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintomis taisyklėmis ir teigė, kad šių teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog elektros įrenginių (transformatorinės pastotės) savininkui yra suteikiama teisė savo iniciatyva nustatyti mažesnes apsaugos zonų ribas, įvertinus galimybę užtikrinti tinkamą jų eksploatavimą, o tuo atveju, jei konkrečioje situacijoje atskirai dėl apsaugos zonų nepasisakoma, taikomos teisės aktuose nustatyto pločio apsaugos zonos. Teisėtai ir pagrįstai sumažino transformatorinės pastotės apsaugos zonos plotį iki 6 m, todėl V. ir V. J. žemės sklype pastotės apsaugos zonų nėra, jų teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami. Dėl sutikimo nustatyti servitutą negavimo nurodė, kad sprendime be pagrindo pasisakyta, jog turėjo gauti gretimo sklypo savininkų sutikimą žemės servitutui. Atsakovas neteisingai vadovavosi Elektros energetikos įstatymo 50 straipsniu. Ši teisės norma tokio reikalavimo – gauti sutikimą servitutui – nenustato. Remiantis šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalimi, taikant šią normą, aišku, kad servitutas būtinas, kai elektros įrenginiai yra svetimoje žemėje. Šiuo atveju taip nėra. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, servituto klausimas sprendžiamas tik tada, kai inžinieriniai tinklai numatomi tiesti statytojui nepriklausančiame žemės sklype. Šiuo atveju taip nebuvo, todėl nereikėjo ir sutarties su gretimo sklypo savininku. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas sprendimas turi prieštaravimų, aprašant faktines aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,EPF Lit – two“ (toliau – UAB ,,EPF Lit – two“) atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 13 – 15) su skundu sutiko.

UAB ,,EPF Lit – two“ nurodė, kad pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2, 4.6 punktus nustatytas 10 m atstumas, t. y. apsaugos zona yra maksimali. Tokios zonos nustatymas reiškia, kad elektros tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės neturi teisės reikalauti nustatyti didesnes apsaugos zonas. Tokia išvada darytina ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintomis taisyklėmis. Jose taip pat nenustatyti minimalūs leistini atstumai iki statinių, nenustatyti minimalūs transformatorinių pastočių atstumai nuo gyvenamųjų ar kitų pastatų. Priešingai, šiose taisyklėse numatyta galimybė transformatorines pastotes įrengti prie pastatų sienų ar pastatų viduje. Todėl AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ teisėtai ir pagrįstai sumažino transformatorinės pastotės, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos zonas iki 6 m. Teigė, jog nesutinka ir su skundžiamo sprendimo nuoroda dėl servituto nustatymo. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, teisėtai sumažinus pastotės apsaugos zoną iki 6 m, gretimame sklype joks servitutų nustatymas nebuvo reikalingas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu (T 2, b. l. 50 – 60) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 09-366 aprašomosios dalies 2, 3 ir 4 punktus, o likusią sprendimo dalį paliko galioti. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 50 Lt teismo išlaidų.

Teismas nurodė, kad šio ginčo dalykas yra Valstybinės energetikos inspekcijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 09-366 teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisių gynimo ginčijant atsakovo sprendimą, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad žemės sklype, kuriame yra transformatorinė, dėl kurios V. J. padavė skundus Valstybinei energetikos inspekcijai, statytojas buvo UAB „Alsva projektų valdymas“, ši bendrovė projektavo statybą, gavo jai specialias projektavimo sąlygas, statybos leidimą, leidžiantį statyti būtent pagal tokį projektą, kurio sprendinius iš dalies ir ginčijo V. J., paduodamas skundus Valstybinei energetikos inspekcijai. Todėl Valstybinės energetikos inspekcijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas, priimtas dėl V. J. skundo, turi įtakos ir pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, gali sukelti jam nepalankius teisinius padarinius. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo kompetencijos, įvertino Energetikos įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymas Nr. IX-884) 1 straipsnio, 18 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas. Pažymėjo, jog ginčas vyksta dėl transformatorinės ,,MT – 2309“, kuri, vadovaujantis Energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, yra energetikos įrenginys. Remiantis Energetikos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, energetikos objekto sąvoka gali apimti ir energetikos įrenginį. Teismas atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 279 patvirtintus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatus (6, 7.11, 8 p.). Teismas padarė išvadą, jog atsakovas galėjo tirti skundą dėl energetikos įrenginio saugos reikalavimų laikymosi bei dėl šio įrenginio eksploatavimo saugumo, tačiau negalėjo spręsti nei statybos, nei teritorijų planavimo klausimų, kuriuos reglamentuoja Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, nei žemės servitutų nustatymo klausimų. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo atsakovo sprendimo, pabrėžė, jog šio ginčo esmė yra tai, ar tokio energetikos įrenginio, kaip UAB „Alsva projektų valdymas“ pastatyta transformatorinė, apsaugos zona yra teisės aktuose įtvirtinta ir negali būti mažesnė nei 10 m. Visi kiti pažeidimai konstatuoti jau dėl projektavimo ir planavimo procedūrų, nes jeigu apsaugos zona negali būti mažesnė nei 10 m, tai tuomet atsiranda kitos pasekmės. Teismas įvertino Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas. Pažymėjo, jog kiekvienu atveju šioje normoje apie servituto nustatymą kalbama tik tuomet, kai energetikos įrenginys yra kitų asmenų žemėje, o ne kai apsaugos zona patenka į kitų asmenų žemę. Teismas, pasisakydamas dėl transformatorinės apsaugos zonos, vadovavosi Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2, 4, 6 punktais, Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 4 dalimi. Pažymėjo, jog Elektros tinklų apsaugos taisyklėse nustatomos apsaugos zonos, t. y. minimalūs atstumai nuo elektros tinklų iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintos taisyklės nesusiję su apsaugos zonų nustatymu, todėl šiame ginče netaikytinos. Teismas nurodė, kad nebuvo sprendžiamas ginčas dėl elektros įrenginio atstumo iki statinio (J. priklausančio namo), o buvo sprendžiamas tik ginčas dėl apsaugos zonos, apie kurią kalbama Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punkte. Jeigu būtų ginčas dėl atstumo iki statinio – J. namo – tada būtų svarbus Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6 punktas, nukreipiantis į kitas taisykles. Nors V. J., skųsdamas Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą, ir paminėjo, kad namas patenka į apsaugos zoną, tačiau atsakovas šio klausimo netyrė, o V. J. su tokiu sprendimu sutinka, jo dėl to neginčija, todėl ir sprendžiama tik dėl apsaugos zonos teisinio reglamentavimo. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punktą transformatorinės apsaugos zona yra 10 m ir šis atstumas negali būti keičiamas. Tačiau teismas padarė išvadą, kad skundžiamo sprendimo kiti teiginiai, išdėstyti sprendimo aprašomosios dalies 2, 3 ir 4 punktuose, yra neteisėti, neteisingi ir nepagrįsti. Pabrėžė, jog atsakovas neįgaliotas spręsti klausimų, susijusių su Teritorijų planavimo įstatymo bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų laikymųsi (Teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34, 35 str.). Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnis neturi 6 punkto. Atsakovas neįgaliotas spręsti ir klausimų, susijusių su žemės, kaip nekilnojamojo turto, servitutų nustatymu (Elektros energetikos įstatymo 50 str. 2, 3, 5 d.). Teismas konstatavo, kad skundžiamas Valstybinės energetikos inspekcijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 09-366 yra teisėtas ir pagrįstas tik iš dalies. Be to, teismas tik iš dalies sutiko su atsakovo nuomone, kad Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2008 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 12-85 yra neteisėtas visa apimtimi. Šiame sprendime teisingai pasisakyta, kad transformatorinė pastatyta pagal AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2007 m. gegužės 23 d. išduotas technines sąlygas Nr. 20/7/0422, pagal nustatyta tvarka suderintą projektą, statybos darbai buvo vykdomi pagal išduotą statybos leidimą. To niekas neginčija. Taip pat neginčijama sprendimo dalis dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-586 ,,Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“. Neteisėta laikytina tik šio sprendimo dalis dėl galimumo energetikos įrenginio apsaugos zoną sumažinti iki 6 m. Tačiau kadangi šiuo sprendimu V. J. skundas buvo atmestas, kai tuo tarpu jis turėjo būti tenkinamas iš dalies, teismas pritarė atsakovo sprendimui panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo sprendimo nusprendžiamojoje dalyje įrašyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija tenkina V. J. skundą. Tai turi būti suprantama kaip tenkinimas prašymo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą. Toliau sprendime nurodyta, kad siūloma kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai laikytina atsakymu į V. J. prašymą imtis priemonių – atsakovas pats neįgaliotas keisti kitų institucijų, dalyvaujančių statybos projektavimo ir teritorijų planavimo procese, sprendimų, todėl paaiškino V. J., kaip jis gali ginti savo teises. Tačiau pareiškėjo teises pažeidžia ne nusprendžiamoji sprendimo dalis, bet sprendimo priėmimo motyvai ir argumentai dėl servituto nustatymo, dėl Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimų, nes pareiškėjas buvo ginčo objekto statytojas, todėl turi teisę tikėtis, kad statybos teisėtumas bus ginčijamas įstatymuose nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad dėl to skundžiamas sprendimas naikinamas iš dalies. Naikintini motyvuojamosios dalies 2, 3, 4 punktai, 1 punktas paliekamas galioti, paliekama galioti sprendimo nusprendžiamoji dalis. Skundžiamas sprendimas iš dalies naikinamas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. Teismas, pasisakydamas dėl teismo išlaidų, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 17 d. konsultacija Nr. 02-03-1071, įvertinęs, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas, padarė išvadą, kad pareiškėjui gali būti atlyginta 50 procentų patirtų išlaidų. Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina tik įmokos mokėjimo kvitas, todėl jam iš atsakovo priteistina 50 Lt žyminio mokesčio.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 64 – 68) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundas, ir priimti naują sprendimą – panaikinti visiškai Valstybinės energetikos inspekcijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 09-366 ir V. J. skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2, 4.6 punktais, nustatytas atstumas yra maksimalus, t. y. elektros tinklus eksploatuojančios organizacijos neturi teisės reikalauti, kad būtų nustatoma didesnė apsaugos zona. Tokiu būdu yra užtikrinama savininkų, ant kurių žemės ar šalia kurių žemės yra elektros tinklai, teisių ir interesų apsauga. Tuo tarpu šis maksimalus atstumas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, elektros tinklus eksploatuojančios įmonės sprendimu gali būti sumažintas. Apsaugos zonų nustatymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas tikslo požiūriu leidžia atskleisti šių teisės normų esmę. Teismas netinkamai aiškino šių teisės aktų nuostatas.

2. Teismas neatsižvelgė į AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ paaiškinimus, kad labai dažnai, projektuojant elektros įrenginius, nustatomos mažesnės nei nurodyta Elektros tinklų apsaugos taisyklėse apsaugos zonos.

3. Teismas neatsižvelgė, kad po ginčo transformatorinės įrengimo trečiųjų suinteresuotų asmenų V. ir V. J. žemės sklypui nebuvo nustatyta jokių apribojimų. Nuo 1999 m. žemės sklype galiojusi apsaugos zona buvo panaikinta, o nauja nenustatyta.

4. Priklausiusiam žemės sklypui buvo nustatytas servitutas tik po projektuojama transformatorine ir ne daugiau kaip 1 m atstumu aplink ją. Nustatyta servituto riba net nesiekia jo žemės sklypo ribų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,EPF Lit – two“ apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 92 – 95) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 09-366 aprašomosios dalies 1 punktą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, nei Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2, 4.6 punktai nenurodo, kad konkretūs energetikos objektų apsaugos zonų dydžiai imperatyviai nustatomi teisės aktais, todėl apsaugos zonų dydžiai gali būti nustatomi ir energetikos objektų savininkų, teisės aktų nustatyta tvarka turinčių teisę eksploatuoti šiuos objektus.

2. Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punkte nustatyta apsaugos zona yra maksimali, t. y. elektros tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės neturi teisės reikalauti nustatyti didesnės apsaugos zonos, tačiau gali nustatyti mažesnę apsaugos zoną, jei užtikrinamas tinkamas elektros įrenginių aptarnavimas (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 4-40).

3. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ teisėtai ir pagrįstai sumažino transformatorinės pastotės apsaugos zonos plotį iki 6 m, todėl V. ir V. J. žemės sklype apsaugos zonos nėra, o jokie papildomi apribojimai šiam sklypui netaikomi, savininkų teisės nepažeidžiamos.

4. Neaiški teismo išvada, kad pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punktą transformatorinės apsaugos zona yra 10 m ir šis atstumas negali būti keičiamas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 82 – 83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, suprojektuodamas modulinę transformatorinę ,,MT-2309“, ir AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus elektros tinklų regionas, derindamas projektą, modulinės transformatorinės 10 m apsaugos zoną, nustatytą Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punkte, sumažino iki 6 m be jokio teisinio pagrindo, sudarydami padidintą galimybę nelaimingiems atsitikimams, nes trečiųjų suinteresuotų asmenų V. ir V. J. žemės sklypo su gyvenamuoju namu dalis liko transformatorinės 10 m apsaugos zonoje.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. ir V. J. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 74 – 79) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo jų naudai lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjas pateikė naują įrodymą, t. y. 2007 m. birželio 28 d. sutartį. Ši sutartis nebuvo pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors pareiškėjui apie ją buvo žinoma (ABTĮ 138 str. 3 d.). Jei teismas nuspręstų tirti šį dokumentą, tai jis nėra susijęs su ginču. Prie sutarties pridėtas planas neatitinka statybos reglamentuose planams nustatytų reikalavimų.

2. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina apsaugos zoną su servitutu, kuris, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, yra nustatomas apsaugos zonos ribose. Tuo tarpu apsaugos zona konkrečiam elektros tinklui (įrenginiui), į kurio sąvoką įeina transformatorinė, yra nustatyta Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punkte.

3. Atsakovas pagal suteiktą kompetenciją skundžiamo sprendimo 1 punktu ir nusprendžiamąja sprendimo dalimi tik nurodė, kad V. J. skundas yra pagrįstas, paduotas tinkamam adresatui, o klausimas dėl kaimyniniame žemės sklype įrengtos transformatorinės teisėtumo nebuvo išspręstas, pasiūlant kreiptis į teismą. Pats skundo patenkinimas reiškia, jog patenkinamas prašymas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą, sukėlusį teisines pasekmes tik jų teisėms ir teisėtiems interesams.

4. Nustatytas 10 m atstumas yra privalomas (Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2 p.). Kadangi apsaugos zona patenka į jiems priklausantį žemės sklypą, yra pažeidžiamos jų teisės, nes ribojamos galimybės nevaržomai naudotis žemės sklypu.

5. Elektros tinklų apsaugos taisyklės nesuteikia teisės projektuojančioms, statančioms arba eksploatuojančioms įmonėms ir kitiems asmenims mažinti imperatyviai nustatytų apsaugos zonų dydžių.

6. Teismas, aiškindamas Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2, 4.6 punktų esmę, rėmėsi sisteminės ir loginės analizės metodais. Teismas vadovavosi teisiniu normos turinio aiškinimu, kuri yra sudėtinė teisės aktų taikymo dalis.

7. Sumažinus apsaugos zonos ribas, visi neleistini ir draudžiami Elektros tinklų apsaugos taisyklių 8, 9 punktuose įtvirtinti veiksmai bus atliekami arčiau elektros tinklų (įrenginių) ir tuo pačiu bus pažeista visuma šių taisyklių 1 punkte įtvirtintų ir siekiamų tikslų.

8. Transformatorinės kaip padidinto pavojaus inžinierinis įrenginys reikalauja pastato ir žemės sklypo savininkų sutikimo bei specialių priemonių saugumui užtikrinti. Apsaugos zonas nustato imperatyvios teisės normos, kurių turinio bei pobūdžio jokių asmenų interesai ir nuomonė negali pakeisti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 80 – 81) nurodo, kad AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, kaip transformatorinės pastotės ,,MT-2309“ savininkas ir eksploatuojanti įstaiga, projekto derinimo metu dėl ribotos erdvės apsaugos zoną sumažino iki 6 m. Šio atstumo nuo V. ir V. J. priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo aklinos sienos pakanka, kad pastotės įrenginiai būtų apsaugoti užtikrinant normalias eksploatavimo sąlygas. Transformatorinė pastotė ,,MT-2309“ įrengta ne V. ir V. J. priklausančiame žemės sklype, todėl šių asmenų sutikimas dėl žemės servituto nereikalingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b. l. 85 – 87) prašo apeliacinį skundą patenkinti.

AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ nurodo, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklės nustato maksimalius elektros tinklų apsaugos zonų atstumus ir kad konkretūs šių zonų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į apsaugos zonų nustatymo tikslus. Elektros įrenginių savininkui yra suteikiama teisė savo iniciatyva nustatyti mažesnes apsaugos zonų ribas, įvertinus galimybę užtikrinti tinkamą jų eksploatavimą, o tuo atveju, jei konkrečioje situacijoje atskirai dėl apsaugos zonų nepasisakoma, taikomos teisės aktuose nustatyto pločio apsaugos zonos. Teisėtai ir pagrįstai sumažino transformatorinės pastotės apsaugos zonos plotį iki 6 m.

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (T 2, b. l. 114) su apeliaciniu skundu sutinka.

Atsakovas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (T 2, b. l. 105 – 107) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. ir V. J. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (T 2, b. l. 108 – 113) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens jų naudai lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Elektros tinklų apsaugos taisyklės aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato imperatyviai privalomus apsaugos zonų dydžius. Nustatant apsaugos zoną, turi būti įgyvendinamas ne vienas kuris nors iš tikslų, numatytų šių taisyklių 2 punkte, o jų visuma. Projektuojančioms, statančioms arba eksploatuojančioms įmonėms ir kitiems asmenims nesuteikiama teisė mažinti imperatyviai įtvirtintų apsaugos zonų.

2. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse nenurodyta, kad egzistuoja maksimali apsaugos zona, nes įvertinus visas gretimybes, visus galimus pavojus elektros tinklams (įrenginiams) ir žmonėms šios taisyklės būtent ir nustatė imperatyvų apsaugos zonos dydį kaip minimalų leistiną atstumą nuo elektros tinklų iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus. Šiuo atveju kalbama ne apie visus energetikos objektus, o konkrečiai apie elektros tinklus.

3. Nors Elektros tinklų apsaugos taisyklės nenumato veikimo laisvės keisti jose įsakmiai įtvirtintų apsaugos zonų, UAB ,,EPF Lit – two“ pateisina AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ veiksmų teisėtumą dėl transformatorinės apsaugos zonos sumažinimo iki 6 m. Nutylima, kad iš kitos pusės transformatorinė yra įrengta 1,5 m atstumu iki jų žemės sklypo ribos. Didžiausia transformatorinės 10 m apsaugos zona patenka į jų žemės sklypą, todėl ribojamos jų teisės.

4. Teismas, aiškindamas Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2, 4.6 punktų esmę ir prasmę, rėmėsi teisės normų aiškinimo taisyklėmis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punktą transformatorinės apsaugos zona yra 10 m ir šis atstumas negali būti keičiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamo ginčo esmė – klausimas dėl paminėtos transformatorinės apsaugos zonos dydžio. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad teisės aktas, kuris tiesiogiai reglamentuoja elektros tinklų apsaugos zonų dydžius, yra Elektros tinklų apsaugos taisyklės. Pagal šias taisykles, į elektros tinklų sampratą patenka ir transformatorinės (1 p.), todėl nagrinėjamai bylai taikytinos taisyklių 4. 6 punkto nuostatos. Šiame punkte nurodyta, kad elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos aplink transformatorines ir skirstomuosius punktus - žemės plotai ir oro erdvė, apriboti vertikaliomis plokštumomis, esančiomis nuo jų 10 metrų atstumu. Nurodyta teisės norma nenumato galimybės ją aiškinti ir suprasti kitaip negu konkrečios (10 metrų dydžio) apsaugos zonos aplink transformatorines nustatymas. Todėl kolegija sutinka su atitinkama pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios teisės normos aiškinimo.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kolegija pirmiausia pažymi, kad šis sprendimas atsakovo priimtas kaip išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme institucijos. Teisė priimti tokį sprendimą (o jis buvo priimtas pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. J. 2008-04-03 skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2008-03-31 sprendimo Nr. 12-85) yra nustatyta Energetikos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų 7.11 punkte bei 26 straipsnio 2 dalies pagrindu Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 46 patvirtintų Skundų nagrinėjimo taisyklių 30 punkte. Todėl konstatuotina, kad atsakovas (Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas) buvo kompetentingas priimti tokį sprendimą ir šiuo požiūriu jis pripažintinas teisėtu.

Pasisakydama dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo, kolegija pažymi, kad pagal Energetikos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą, atsakovas, atlikdamas valstybinę energetikos kontrolę, kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti. Todėl, spręsdamas paminėtą trečiojo suinteresuoto asmens V. J. skundą, jis galėjo ir turėjo pasisakyti dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punkto aiškinimo bei taikymo ginčo teisiniams santykiams ir šiuo aspektu nuspręsti dėl jam skundžiamo Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2008 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 12-85 pagrįstumo. Spręsdamas pastarojo sprendimo (2008-03-31) pagrįstumo klausimą, atsakovas turėjo pateikti tam tikrus motyvus (argumentus), kurie lėmė jo sprendimą dėl būtinumo panaikinti jam apskųstą Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2008 m. kovo 31 d. sprendimą. Vienas iš tokių motyvų šiuo atveju yra paminėta nuoroda dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punkto aiškinimo bei taikymo. Pažymėtina, kad ši nuoroda, kaip ir kiti atsakovo teiginiai dėl skundą padavusio V. J. teisių pažeidimų, yra pateikta aprašomojoje atsakovo sprendimo dalyje. Todėl šie atsakovo motyvai savaime nesukelia tam tikrų teisinių pasekmių nei skundą padavusiam V. J., nei kitiems suinteresuotiems asmenims. ABTĮ bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo požiūriu tai yra atsakovo priimto administracinio sprendimo (šiuo sprendimu V. J. skundas buvo išspręstas iš esmės) pagrindimo argumentai, kurie teismo turėjo būti tikrinami tik tuo aspektu, kiek jie atitinka skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį arba jos neatitinka.

Pasisakydama dėl šių atsakovo argumentų, kolegija pažymi, kad Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (šios dalies pagrindu yra patvirtintos Elektros tinklų apsaugos taisyklės) nurodyta, jog energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos ... ; apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos taisyklės, kiti teisės aktai. Apie elektros energetikos įrenginių apsaugos zonas bei su šiais įrenginiais sietinų servitutų nustatymą kalbama Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Iš šios teisės normos matyti, kad atitinkamų servitutų nustatymas yra siejamas su elektros energetikos objektų ir įrenginių nustatytų apsaugos zonų ribomis, o ne su šių objektų statybos (faktiško buvimo) vieta. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamo atsakovo sprendimo aprašomojoje dalyje pateikta nuoroda į Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalį iš esmės yra teisinga ir pagrįsta. Pasisakydama dėl kitų (be jau aptartų) atsakovo aprašomojoje sprendimo dalyje pateiktų nuorodų, kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo jų vertinimu per atsakovui suteiktos kompetencijos prizmę. Todėl konstatuotina, kad šie atsakovo argumentai (pirmosios instancijos teismo įvardinti kaip sprendimo aprašomosios dalies 2 ir 3 punktai) šioje byloje negali būti pripažinti pagrįstais.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių 4.6 punkto ir Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies taikymo, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas: atsakovas teisingai ir pagrįstai panaikino jam apskųstą Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir, atsižvelgdamas į civilinį kilusio ginčo pobūdį, teisingai nurodė apie galimybę išspręsti šį ginčą Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (pažymėtina, kad pagal šalių paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme toks ginčas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme).

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą. Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra. Tačiau dėl aukščiau pateiktų argumentų apie skundžiamo atsakovo sprendimo aprašomosios dalies reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, panaikinant jo dalį dėl atsakovo sprendimo aprašomosios dalies 2, 3 ir 4 punktų panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį dėl atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 09-366 aprašomosios dalies 2, 3 ir 4 punktų panaikinimo ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsva projektų valdymas“ naudai iš atsakovo 50 Lt teismo išlaidų priteisimo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė