Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, paskutinį kartą teistas 2019 m. birželio 5 d. Tauragės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. R. 2021 m. kovo 13 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia artimam šeimos nariui – mažamečiui broliui T. R., gimusiam 2014 m., delnu sudavė vieną kartą per galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajam T. R. fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nežino, apie 20.00 val., grįžo namo (duomenys neskelbtini). Parėjo į brolio kambarį. Gal buvo išgėręs. Kambaryje buvo brolis T. R., kuriam yra 6 metai. T. sėdėjo ant lovos, jis nuo stalo pasiėmė T. planšetinį kompiuterį. Išėjo iš kambario ir vėl norėjo grįžti, tačiau T. užrakino kambario duris. T. atrakinus duris, jis jį pavadino necenzūriniais žodžiais, už tai supykęs ant T. jam delnu vieną kartą trenkė per galvą. Pataikė jam per pakaušį. Jis stipriai jam netrenkė. T. dar paaiškino, kad negražu vadinti savo brolį negražiais žodžiais. T. apsiverkė, su ranka susiėmė už galvos ir nubėgo pas tėvus, kurie buvo kitame kambaryje. T. sužalojimų nebuvo padaryta, medikų niekas nekvietė. Tėvai į policiją nesikreipė, nes išsiaiškino vietoje, niekas niekam pretenzijų neturėjo, bei T. jis atsiprašė. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą broliui T., dėl to nuoširdžiai gailisi. Toks įvykis su broliu pirmas. Supranta, kad taip elgtis negalima, pasikarščiavo suduodamas broliui, bet jis norėjo pamokyti. Jis T. atsiprašė, jis jam atleido. Savo kaltę pilnai pripažįsta, savo poelgį vertina blogai (b. l. 101-104).

3. Kaltinamojo M. R. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.

4. Mažametis nukentėjusysis T. R. nurodė, kad brolis M. jam trenkė į galvą. Jam trenkė ranka vieną kartą. Jam trenkė kai atidarė duris. Jis susipyko su M. dėl durų, brolis M. iš jo atėmė planšetę. Jam trenkė dieną. Tas buvo seniai. Jam skaudėjo, kai trenkė M.. Matė jo brolis A.. Brolis trenkė jam į galvą ir ranka parodė į galvą. Jis pasakė tėčiui, jis verkė. Jam nebėgo kraujas, galvoje nebuvo gumbo. Brolis buvo piktas ir girtas. Jis suprato iš to, kad mamai aiškino, mamai dažnai aiškina brolis girtas. Brolis smirdėjo. Kiek broliui A. metų nežino. Brolis M. trenkė pirmą kartą, brolis daugiau jo nėra skriaudęs. Brolis jo atsiprašė, o jis jam atleido (b. l. 82-83).

5. Liudytojas, įstatyminis atstovas R. R. nurodė, kad 2021 m. kovo 13 d. vakaro metu, galėjo būti apie 19.00 val., į namus sugrįžo jo sūnus M. R.. Tą vakarą jis su žmona D. R. buvo savo kambaryje, kai į kambarį atbėgo verkdamas sūnus T. R., gim. 2014 m. balandžio 23 d. Jis pasakė, kad jį per galvą mušė M., nes nedavė jam planšetinio kompiuterio. T. parodė vietą per kurią sudavė jam M., tačiau apžiūrėję jo pakaušį, jokio sužalojimo ar sumušimo nematė. Jis nuramino T. ir nuėjo pas M. pasikalbėti. M. buvo savo kambaryje ir žaidė planšetiniu kompiuteriu. Jis suprato, kad jis buvo išgėręs. Jį sudrausmino ir pasakė, kad daugiau nemuštų savo brolio, bet jis jam nieko neatsakė, nieko nepaaiškino. Tą vakarą iš savo kambario daugiau neišėjo. M. pirmą kartą sudavė T., anksčiau taip niekada nesielgdavo. Į policiją nesikreipė, nes tą vakarą M. buvo labai ramus, nekonfliktavo ir jis nenorėjo daugiau problemų, todėl tą kartą jam atleido. 2021 m. kovo 19 d. M. iš jo namų išsikraustė į (duomenys neskelbtini), pas žmonos giminaitį S. G. (b. l. 59-61).

6. Liudytoja D. R. nurodė, kad 2021 m. kovo 13 d. vakaro metu, tikslaus laiko neatsimena, galėjo būti apie 20.00 val., girdėjo kaip į namus kažkas sugrįžo. Suprato, kad tai galėjo būti jos sūnus M., nes visi kiti vaikai buvo namuose. Ji tuo metu su sutuoktiniu R. buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Netrukus pas ją į kambarį atbėgo verkdamas T. ir pasakė, kad brolis M. jam sudavė per galvą dėl planšetės. Sutuoktinis nuramino T. ir apžiūrėjo sumuštą vietą, pakaušį, tačiau jokio sumušimo ar sužalojimo nepastebėjo. Sutuoktinis nuėjo pasikalbėti su M., ji liko kambaryje su T.. Tą vakarą ji su M. nekalbėjo, jo nematė. Su juo ji pasikalbėjo tik kitą rytą. M. paaiškino, kad broliui T. sudavė per galvą dėl to, kad jam nedavė planšetės, bet atsiprašė T. ir pažadėjo, kad daugiau brolio nemuš. M. pirmą kartą sudavė T., anksčiau taip niekada nesielgdavo. Į policiją nesikreipė, nes įvykusį konfliktą išsisprendė patys, M. tą vakarą buvo labai ramus, nekonfliktavo ir ji nenorėjo daugiau problemų, todėl tą kartą jam atleido. Jis iš namų išsikraustė 2021 m. kovo 19 d. į (duomenys neskelbtini), pas jos giminaitį S. G. (b. l. 68-70).

7. 2021 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 37-45).

8. Iš 2021 m. kovo 26 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad tarnybos skyriui bendraujant su nepilnamečiu T. R. vaikas nurodė, kad 2021 m. kovo 13 d. pilnametis jo brolis M. R. ranka sudavė jam per galvą. Tarnybos skyrius informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką perdavė Šiaulių AVPK Raseinių r. PK, bei tarnybos skyrius neturi duomenų apie tai, kad D. R. ir R. R. negalėtų tinkamai atstovauti savo nepilnamečio vaiko T. R. interesus. Tarnybos skyriaus duomenimis, nuo 2021 m. kovo 19 d. M. R. gyvena pas savo dėdę S. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 50-52).

9. Iš 2021 m. kovo 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė sūnaus T. R. neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 53-56).

Motyvuojamoji dalis

10. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mažamečio mušimu, kitokiu smurtavimu ar kankinimu ir padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos sudėtis materiali, todėl būtina nustatyti ir objektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį – padarinius, t. y. fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

11. Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo M. R. visišku prisipažinimu, mažamečio nukentėjusiojo T. R., liudytojų duotais parodymais, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. R. 2021 m. kovo 13 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia artimam šeimos nariui – mažamečiui broliui T. R. delnu sudavė vieną kartą per galvą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

12. Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo M. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 18 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 12 parų arešto bausmę.

14. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 136-138).

15. Teismas, skirdamas M. R. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, nedirbantis, anksčiau teistas, tačiau teistumas neišnykęs (b. l. 108-114), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 115-125), nedirbantis (b. l. 126), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 49 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą, tai, kad smurtauta mažamečio brolio atžvilgiu, taip pat į ankstesnius teistumus, teismas sprendžia, kad paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėti nėra pagrindo.

17. Kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-107), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

18. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su mažamečio apklausos įrašu, esantį voke prie baudžiamosios bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. R. galutinę 12 (dvylikos) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Kaltinamajam M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su mažamečio apklausos įrašu, esantį voke prie baudžiamosios bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.