Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2068-993/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
1-2068-993/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nukentėjusysis
S. B.
Kaltinamasis
S. J.
Advokatai
Alvyda Medišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2068-993/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44309-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai S. B., kaltinamajam S. J., kaltinamojo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą su specialybe, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2015 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 00.02 val. iki 05.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. B., t.y. tyčia paėmęs rankomis S. B. už kaklo pradėjo ją smaugti, sudavė jai su atsinešta medžio šaka vieną kartą per kairį petį, vieną kartą į galvos sritį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paleido į nukentėjusiąją S. B. motorolerio šalmą ir pataikė jai į kairės kojos šlaunį, po to kieme, pasivijęs nukentėjusiąją, stūmė, jai nukritus ant žemės, ją tempė, po to tyčia jai tris kartus spyrė į kojų sritį, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai S. B. padarė poodines kraujosruvas kaklo srityje, kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, kairio peties srityje, dešinėje krūtyje, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

S. J. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2015-08-09 laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 05.00 val. namuose tarp jo ir sugyventinės, S. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės atžvilgiu – ją smaugė, trenkė su medžio šaka per petį, galvą, metė į ją motorolerio šalmą, kieme ją pasivijęs toliau naudojo smurtą, tampė ant žemės, koja spyrė jai į kojų sritį. Dėl tokių jo veiksmų galėjo atsirasti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivas taip nebūtų pasielgęs, atsiprašė nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

S. J. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-08-09, jau po 24 val. t.y., apie 00.02 val. tarpusavio konflikto metu, būnant kambaryje, jos neblaivus sugyventinis S. J., jai sėdint ant lovos, abiem rankomis suėmęs jai už kaklo, pradėjo ją tyčia smaugti. Po to apie 02.00 val. jis nuėjo į lauką ir atsinešė dvi sudžiūvusias medžio šakas. Vieną šaką jis trenkė į sieną, ji visa lūžo per pusę, o su kita šaka jai tyčia sudavė vieną kartą per kairį petį, vieną kartą trenkė į pakaušį. Ji gynėsi dengdamasi rankomis galvos sritį, tai Saulius jai dar su ta šaka subraižė kairę ranką. Vėliau į ją S. J. paleido šalmą ir pataikė į kairės kojos šlaunį. Pasitaikius progai apie 05.00 val., ji bandė nuo jo bėgti, tačiau pasivijęs S. J. ją pastūmė ir ji kieme nukrito ant žemės, jis ją tempė atgal į namus, o ji jam metė žemių į veidą, kad ją paleistų, tada supykęs jai tyčia dar spyrė tris kartus į kojas. Visais atvejais kada jos atžvilgiu S. J. smurtavo, ji jautė fizinį skausmą. Ją apžiūrėjo medikai, konstatavo sužalojimus. Kartu su S. J. pragyveno beveik du metus laiko, vaikų neturi, po įvykio grįžo gyventi pas mamą. Civilinio ieškinio nereikš (b.l.13-14).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veismų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas S. B. pareiškimas apie tai, kad 2015-08-09 apie 05.00 val. jos sugyventinis S. J. mušė ją su pagaliu, smaugė neišleido iš namų, jai sukėlė fizinį skausmą. Protokole taip pat užfiksuoti nukentėsjusiosios parodymai, apie tai, kad būnant namuose neblaivus sugybentinis mušė su pagaliu per įvairias kūno vietas, smaugė, atėmė raktus ir telefoną, kad negalėtų išeiti ir paskambinti pagalbos, prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l.3-4).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto atvejo, patrulis E. R. pranešė, kad 2015-08-09 apie 11.15 val. į juos kreipėsi S. B., nes ji patyrė smurtą nuo savo sugyventinio – jis ją mušė rankomis, šalmu, koja (b.l.5-6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2186/15(02) nurodyta, kad S. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kaklo srityje, kairėje šlaunyje, abiejose blausdose, kairio peties srityje, dešinėje krūtyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.10).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu 2015-08-09, 11.56 val. S. J. nustatytas 0,48 promilių girtumas (b.l.18).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad S. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia paėmęs rankomis S. B. už kaklo pradėjo ją smaugti, sudavė jai su atsinešta medžio šaka vieną kartą per kairį petį, vieną kartą į galvos sritį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, paleido į nukentėjusiąją S. B. motorolerio šalmą ir pataikė jai į kairės kojos šlaunį, po to kieme, pasivijęs nukentėjusiąją, stūmė, jai nukritus ant žemės, ją tempė, po to tyčia jai tris kartus spyrė į kojų sritį, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai S. B. padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog mušė S. B., su kuria kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, kaltinime nurodyti visi jo veiksmai, kurie sukėlė sugyventinei fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiga. Kadangi fizinį skausmą kaltinamasis sukėlė savo sugyventinei, kas pagal BPK 38 str. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, sutiko, kad byla būtų nutraukta, su kaltinamuoju susitaikė.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), ankščiau neteistas (teistumas išnykęs), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.35), nors yra baustas administracine tvarka (b.l.42-47), tačiau kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.39), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.41). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja S. B., o baudžiamoji byla nutrauktina.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – sugyventinę, nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis yra smurtavęs ir ankščiau, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kauno apylinkės teisme 2015-08-11 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3047, kurioje nurodyta, kad Alvyda Rima Medišauskienė teikia antrinę pagalbą S. J. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44309-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.61-62).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

S. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja S. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu, S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu S. J. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš S. J. nepriteisti.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Averkienė