- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-562-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13441-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- Vazniškių žemės ūkio bendrovės
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos Vazniškių žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3094-429/2023 pagal pareiškėjos Vazniškių žemės ūkio bendrovės skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja Vazniškių žemės ūkio bendrovė (toliau – ir Vazniškių ŽŪB) prašė panaikinti 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą „Atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Nr. 3V7-58 ir prašymą „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. AP-14855 perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir susisiekimo ministerija) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu (toliau – ir sprendimas) pritarė projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau – IIVP) rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A ir nustatė, kad IIVP rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadija yra baigta, pradedama rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadija. Pareiškėja kartu su suinteresuotų asmenų grupe 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su prašymu „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. AP-14855, kuriuo prašė imtis teisinių priemonių, siekiant sustabdyti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą – IIVP sprendinių konkretizavimą – pagal neteisėtai ir nepagrįstai pasirinktą alternatyvą 6A bei panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimą. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2022 m. liepos 27 d. priėmė nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Nr. (AP-14855)3UJ-50 (toliau – ir nutarimas). Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu „Atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Nr. 3V7-58 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2022 m. liepos 27 d. nutarimo atmetė. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo 4–12 lapuose yra cituojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. birželio 22 d. atsiliepimas, pateiktas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-4972-860/2022 pagal pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pareiškimą „Dėl LR susisiekimo ministerijos 2022-05-04 sprendimo panaikinimo“. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius nurodė, kad prokuratūra nesiima vertinti administracinio akto teisėtumo, kadangi šį teisinį vertinimą turi pateikti teismas. Aplinkybės dėl Rail Baltica 6A alternatyvos, nutarime nebuvo vertinamos ir analizuojamos. Mano, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ginti viešą interesą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra (toliau – suinteresuotas asmuo1) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundas yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir 2022 m. rugpjūčio 26 d. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2022 m. liepos 27 d. nutarimo „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Nr. (AP-14855)3UJ-50, kuriuo buvo skundžiamas nutarimas (kad perrašytas atsiliepimas, o prokurorės motyvai užima vos pusantro puslapio). Skunde nenurodyta nė vienos procesinės teisės normos, kurią prokuratūra būtų pažeidusi, vien tai sudaro pagrindą skundą atmesti. Iš Kauno apygardos prokuratūros skundų nagrinėjimo medžiagos Nr. 16.95-3-44-22 matyti, kad prokurorė, priimdama sprendimą, neapsiribojo vien pareiškėjos pateikta informacija, tačiau, kreipėsi į susisiekimo ministeriją, rinko papildomą medžiagą bei ją analizavo. Procesinės teisės normos nepažeistos. Tai, kad nutarime remtasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateikta informacija, savaime nereiškia, kad išvados nėra teisingos. Buvo atlikta visapusiška analizė, t. y. pateikti ne tik argumentai, kodėl buvo pasirinkta geležinkelio Rail Baltica 6A alternatyva, nurodyti motyvai, kodėl prašyme nurodomos aplinkybės buvo įvertintinos kaip nepagrįstos. Tai, kad prokuratūros atliktas situacijos vertinimas nesutampa su pareiškėjos subjektyviu vertinimu, savaime nereiškia, kad prokuratūros nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Klausimai dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 2-2015 prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5-7 punktams, 2 straipsnio 5 daliai, nėra ir negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – suinteresuotas asmuo2) atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad prokuratūra surinko ir išanalizavo visas su prašymu susijusias reikšmingas aplinkybes, ir objektyviai įvertino situaciją visa apimtimi, pagrįstai nustatė, kad imtis viešojo intereso gynimo priemonių nėra poreikio. Suinteresuotas asmuo prokuratūros prašymu pateikė išsamius paaiškinimus, su plano rengimu susijusius dokumentus (arba nuorodas į juos), tai yra faktinės (objektyvios) aplinkybės, dėl kurių nekyla ginčo (arba pareiškėja jų nepaneigė). Pradiniame prokuratūros nutarime nurodytos aplinkybės yra išsamios, objektyvios ir faktiškai patikrinamos. Analogišką skundą analogiškais pagrindais pareiškėja pateikė ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. eI3-4972-860/2022). Administracinis teismas ir spręs klausimą dėl rašto teisėtumo, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Tai apima ir viešojo intereso kontrolę, todėl šis pareiškėjos skundas yra perteklinis. Pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešojo intereso gynimo kriterijų, kadangi: 1) raštas yra procedūrinis dokumentas, adresuotas plano rengėjui ir skirtas pereiti į kitą planavimo stadiją (rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadiją); 2) raštas iš esmės įgyvendina viešąjį interesą – pasirinkta valstybei ir visuomenei optimaliausia trasos alternatyva. Skundžiamu raštu priimti sprendimai neatitinka privataus pareiškėjos intereso, kad geležinkelio linija nesidriektų šalia jos valdomų žemės sklypų, tačiau tai negali būti laikoma viešuoju interesu. Nenustačius teisės aktų pažeidimo, nebuvo poreikio institucijoms imtis veiksmų jam pašalinti. Teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į ją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą panaikinti 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą „Atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Nr. 3V7-58 ir prašymą „Dėl viešojo intereso gynimo“ Nr. AP-14855 perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui atmetė.
6. Teismas prokuroro veiksmus vertino tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas vertino pareiškėjos argumentus dėl prokuroro padarytų, įstatyme nustatytų procedūrų, pažeidimų tiriant jos prašymą ir skundą, o dėl kitų argumentų nepasisakė.
7. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Arūnė Alimaitė-Kakoškina, siekdama faktinių aplinkybių ištyrimo, vadovaudamasi PĮ 19 straipsniu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, kuri pateikė prokuratūrai paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundo nagrinėjimu. Prokurorė vadovavosi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teiktais paaiškinimais. Todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog nutarimo 4-12 lapuose cituojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. birželio 22 d. atsiliepimas, pateiktas administracinėje byloje Nr. eI3-4972-860/2022, neturi pagrindo. Kauno apygardos prokuratūroje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4972-860/2022 buvo / yra sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo. Vien skundo motyvų skaičius, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso teisės normos. Vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius, netenkindamas pareiškėjos skundo, skundžiamame nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams pasisakydamas plačiau. Tirdama pareiškėjos prašymą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, priimtame nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Teismas, patikrinęs prokuratūros veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatavo, kad prokuratūra procesinių pažeidimų nepadarė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja Vazniškių ŽŪB (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-3094- 429/2023 ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nutartis akivaizdžiai yra nepakankamai nemotyvuota. Nutartyje nurodoma šalių pozicija ir jų argumentai, išdėstomos pagrindinės Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatos dėl viešojo intereso gynimo bei kasacinio teismo praktika dėl prokuroro veiksmų patikrinimo, o argumentai, kuriais teismas daro išvadą dėl apeliantės reikalavimo nepagrįstumo iš esmės nepateikiami. Apeliantė skundą pakankamai argumentavo ir išsakė teisinių motyvus, tačiau teismas nutartimi nei vieno iš apeliantės nurodyto argumento nevertino. Teismo nutarties motyvai tik formaliai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio sprendimo turinio reikalavimus.
1.2. Egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi teismas neinformavo apeliantės apie numatomą teismo posėdį (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Yra visos būtinos sąlygos grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui: 1) apeliantei jokiais būdais nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant apeliantei; 3) apeliantė atskirąjį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Skunde, kuriuo buvo skundžiami Kauno apygardos prokuratūros nutarimai, iš esmės buvo analizuojamos faktinės ginčo situacijos aplinkybės bei pateikiamas apeliantės aplinkybių vertinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti.
2.2. Teismas prokuroro procesinius veiksmus įvertino pilnai, analizavo jam pateiktą skundų nagrinėjimo medžiagą bei išsamiai motyvavo sprendimą apeliantės skundą atmesti. Teismas neturėjo pasisakinėti ir vertinti ginčo faktinių aplinkybių bei analizuoti, ar jos nepažeidžia viešojo intereso. Teismas pagrįstai apsiribojo tik prokuroro procesinių veiksmų vertinimu, bylą išnagrinėjo savo diskrecijos ribose.
2.3. Visi procesiniai dokumentai šalims buvo išsiųsti laiku, įskaitant informaciją apie bylos nagrinėjimą
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo.
Dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo
13. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisės bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad būtų pažeistos proceso teisės normos dėl teismo posėdžio formos (CPK 153 straipsnis).
14. Nustatyta, kad civilinė byla pagal apeliantės skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo panaikinimo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. sausio 20 d. Bylos duomenys patvirtina, kad apie teismo posėdį šalims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.
15. Šiuo atveju, apie teismo posėdį buvo paskelbta 2023 m. sausio 10 d. specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“. Šią aplinkybę patvirtina tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, tiek civilinės bylos medžiagoje esantys duomenys apie skelbimo tekstą bei jo paskelbimo laiką. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka šalims pranešė CPK nustatyta tvarka ir terminais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
16. Nustatyta, kad apeliantė ir grupė pasirašiusiųjų asmenų 2022 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui pateiktu prašymu dėl viešojo intereso gynimo prašė sustabdyti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą – IIVP sprendimų konkretizavimą – pagal neteisėtai ir nepagrįstai pasirinktą alternatyvą A6 ir panaikinti Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 2-2015.
17. PĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Vadinasi, prokurorai viešąjį interesą gina tokiu atveju, jeigu nustato teisės akto pažeidimą ir faktinės aplinkybės atitinka kitas PĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Ir tik nustačius teisės akto pažeidimą, dėl viešojo intereso ginimo kreipiamasi į teismą. PĮ prokurorui suteikia diskrecijos teisę įvertinti, ar nebuvo padarytas teisės pažeidimas ir tokį galimą teisės ir viešojo intereso pažeidimą ginti teismą, tačiau nesuteikia diksrecijos teisės spręsti dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimo.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio, kuriame nustatyti pamatiniai prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
19. PĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (PĮ 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (PĮ 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (PĮ 3 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/20110). Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.
21. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus (PĮ 4 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti, kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
22. Nagrinėjamu atveju tiek aukštesnysis prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas savo procesiniais sprendimais būtent ir įvertino, ar apeliantės ir pareiškimą pasirašiusių suinteresuotų asmenų pareiškimą nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė įvykdė pareigą rinkti įrodymus, juos analizuoti ir vertinti bei motyvuoti savo išvadą. Aplinkybė, kad apeliantų prašymą ginti viešąjį interesą nagrinėjusi prokurorė savo procesiniame sprendime citavo susisiekimo ministerijos atsiliepimą, nepaneigia, jog prokurorė neanalizavo šalių išsakytų argumentų. Priešingai – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokurorų priimti procesiniai sprendimai patvirtina, kad buvo analizuojami abiejų šalių argumentai, prokurorė analizavo privataus ir viešojo intereso šioje situacijoje esmę, aukštesnysis prokuroras patikrino, ar skundą nagrinėjusi prokurorė tinkamai įgyvendino pareigą išnagrinėti prokuratūrai pateiktą skundą, pateikė motyvus, kodėl nėra pagrindo naikinti prokurorės nutarimo.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimi Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Arūnė Alimaitės – Kokoškinos motyvų trūkumai buvo pašalinti skundžiamu 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimu „Atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Nr. 3V7-58. Aukštesnysis prokuroras argumentavo, kodėl skundą nagrinėjusios prokurorės sprendimas nėra naikinamas, t. y. pasisakė būtent dėl apeliantės ir suinteresuotų asmenų skundo argumentų.
24. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Arūnė Alimaitė – Kokoškina savo procesiniame sprendime konstatavo, kad apeliantė, prieš pateikiant prokuratūrai prašymą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI3-930-860/2023, proceso Nr. 3-61-3-02369-2022-9) su analogišku skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 2-2015; administracinė byla yra nagrinėjama teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga, patvirtina, kad apeliantė ėmėsi ginti privataus intereso pažeidimą.
25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas jam suteiktos kompetencijos ribose patikrino prokuroro veiksmus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.