Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2025-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-2315-861/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-15
Bylos Nr.
e2-2315-861/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00591-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
R. O. I.
Atsakovas
Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos notarų rūmams
Trečiasis asmuo
LR Teisingumo ministerijos
Advokatai
Gintaras Černiauskas, Vaidotas Vaičius
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. e2-2315-861/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00591-2025-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant M. L.,dalyvaujant ieškovei R. O. I., advokatui Gintarui Černiauskui,atsakovo Lietuvos notarų rūmų atstovei I. M., advokatui Vaidotui Vaičiui,trečiojo asmens LR Teisingumo ministerijos atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. O. I. ieškinį atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl Notarų garbės teismo sprendimo panaikinimo / pakeitimo, trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė notarė R. O. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2025-04-15 sprendimą (duomenys neskelbtini) biuro notarės R. O. I. drausmės byloje ir sušvelninti taikytiną nuobaudą – (duomenys neskelbtini) biuro notarei R. O. I. skirti drausminę nuobaudą – sustabdyti notaro profesinę veiklą iki trijų mėnesių. Nurodė, jog Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismas išnagrinėjo drausminę bylą, kuri buvo inicijuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025-02-07 įsakymu Nr. 1R-28 „Dėl drausmės bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. O. I.“. Drausmės byla (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. O. I. iškelta už Notariato įstatymo 13 straipsnio, Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021-02-09 įsakymu Nr. 1R-35 „Dėl Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos notarų rūmų narių susirinkimo 2015-04-11 nutarimu Nr. 6 „Dėl Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas), 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Notarų garbės teismas 2025-04-15 sprendimu nusprendė teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti (duomenys neskelbtini) biuro notarę R. O. I. iš pareigų (toliau – Sprendimas).

2. Pažymėjo, kad ieškovė neginčija Sprendime padarytų išvadų dėl drausminio pažeidimo ir su juo sutinka, tačiau nesutinka su Notarų garbės teismo sprendimu teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti ją iš pareigų, nes tokia drausminio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota, nagrinėjamoje situacijoje yra per griežta ir neproporcinga.

3. Notarų garbės teismo nuostatų 45 punkte nustatyta, jog priimdamas sprendimą, Notarų garbės teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas. Ieškovės manymu, Notarų garbės teismas jai skyrė nepagrįstai pačią griežčiausią nuobaudą, kuri, atsižvelgiant į ieškovės padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, yra neproporcinga. Notarų garbės teismas skirdamas pačią griežčiausią nuobaudą neatsižvelgė į Notariato įstatymo 10-3 straipsnio 2 dalies ir Notarų garbės teismo nuostatų 45 punkte išvardintas aplinkybes arba į jas atsižvelgė netinkamai. Sprendimu netinkamai įvertinta jos kaltė bei faktas, kad ji niekada nebuvo bausta drausminėmis nuobaudomis, kilusi žala buvo atlyginta visiškai (savanoriškai) ir notarė pati nutraukė pažeidimą bei įvykdė Notarų garbės teismo reikalavimus, bendradarbiavo, t. y. liko neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Ieškovė pažymi, kad per savo visą veiklos stažą (nuo 1991 metų) laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, dėl jos veiklos teisėtumo nebuvo kilę net menkiausių abejonių. Dėl jos veiksmų nebuvo jokių skundų, nebuvo keliamos ir/ar iškeltos jokios kitos drausminės bylos. Notarų garbės teismas nurodytų aplinkybių neįvertinto sprendžiant dėl nuobaudos rūšies parinkimo ir taikymo ieškovei. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė R. O. I. civilinėje byloje Nr. e2-12504-1210/2024 savanoriškai atlygino R. R. reikalavimą dėl 9532 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė įvykdė (iki 2024-02-08) savo notarines pareigas dėl viso žemės sklypo kainos sumokėjimo R. R., pastarajai atlygino visus jos patirtus nuostolius, proceso išlaidas (iki 2024-06-10). Dėl to pripažintina nepagrįsta Notarų garbės teismo išvada, kad ieškovė nesiekė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Be kita ko, drausminėje byloje ieškovė pateikė bankinių mokėjimų išrašus ir duomenis apie notaro depozitinei sąskaitai taikomus bankinių operacijų limitus. Šie duomenys pagrindė aplinkybes, jog ieškovė laiku R. R. nesumokėjo visos parduoto turto kainos ne tik dėl lėšų notaro depozitinėje sąskaitoje trūkumo, bet ir dėl šalių nustatyto trumpo (trijų dienų) 1 mln. Eur kainos sumokėjimo termino, per kurį dėl taikomų pavedimo sumų limitų nebuvo atlikti pavedimai iš notaro depozitinės sąskaitos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą. Notarų garbės teismas nesvarstė ir nenurodė motyvų, ar drausminės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti skyrus ieškovei ne pačią griežčiausią nuobaudą ir kodėl būtent turėtų būti skirta pati griežčiausia nuobauda. Ieškovei taikyta drausminė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota. Sprendimu ieškovei pritaikyta teisinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga ieškovės padarytai teisei priešingai veikai. Per griežtos nuobaudos, jei jos skiriamos neatsižvelgiant į konkrečias teisės pažeidimo padarymo ir atsakomybę švelninančias aplinkybes, paverčia jas neefektyviomis. Ieškovės padarytas nusižengimas buvo pirmas per visą jos, kaip notarės veiklos karjerą, vienkartinio pobūdžio, nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, materialinė žala buvo atlyginta savanoriškai, ieškovė pati nutraukė pažeidimą, ieškovei ankščiau nebuvo inicijuota ir/ar taikyta drausminė atsakomybė, ieškovė pripažino savo pareigų netinkamą vykdymą (kaltę) ir dėl to apgailestauja, atsiprašė drausmės bylos proceso dalyvių už susidariusią situaciją. Duomenų, jog ieškovė tęsdama notaro veiklą darytų tapačius ar naujus teisės pažeidimus nenustatyta.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu ir tripliku nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo vertinimu, nėra tinkamai ir korektiškai suformuluotas ieškinio dalykas. Ieškiniu prašoma pakeisti Sprendimą ir sušvelninti taikytiną nuobaudą – skirti drausminę nuobaudą - sustabdyti notaro profesinę veiklą iki trijų mėnesių. Sprendimu ieškovei nebuvo skirta drausminė nuobaudą, kurią gali paskirti Notarų garbės teismas pagal Įstatymo 104 straipsnio 1 dalį, Sprendimas yra savarankiškas sprendimas, kurį gali priimti Notarų garbės teismas (pagal įstatymą sprendimas skirti drausminę nuobaudą ir sprendimas siūlyti atleisti notarą iš pareigų yra du skirtingi sprendimai), todėl ieškovė turėtų tikslinti ieškinio reikalavimą.

6. Drausminės bylos ieškovei inicijavimo ir nagrinėjimo procedūra nebuvo pažeista, Notarų garbės teismo Sprendimas motyvuotas, priimtas adekvatus padarytam pažeidimui, t. y. ginčijamas Notarų garbės teismo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškinyje nėra teigiama, kad pati procedūra (drausmės bylos iškėlimo, jos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo) buvo kaip nors pažeista ar netinkama, o tiesiog nesutinkama su Notarų garbės teismo Sprendime atliktu ieškovės veiksmų įvertinimu ir pritaikytos poveikio priemonės griežtumu.

7. Notarė, pažeisdama imperatyvų draudimą naudotis depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, savo nuožiūra, akivaizdžiai peržengė įstatyme nustatytas veiklos ribas ir taip pažeidė notarų profesinei veiklai taikomus teisėtumo, objektyvumo ir sąžiningumo principus, nustatyta, kad ji ne tik neteisėtai panaudojo klientų lėšas asmeninėms reikmėms, bet ir sąmoningai klaidino sutarties šalis, dangstydamasi tariamomis techninėmis kliūtimis, taip pažeisdama ne tik profesinius, bet ir etiško elgesio reikalavimus. Tokie veiksmai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti šiurkštų teisės pažeidimą ir notarės netinkamumą toliau eiti pareigas.

8. Apie tai, kad ieškovė galimai suklydo atlikdama mokėjimus iš depozitinės sąskaitos (galvojo, kad disponuoja į šią sąskaitą jai pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį sumokėtomis lėšomis), ieškovė nurodė tik ieškinyje. Ieškovė, atlikdama mokėjimus iš depozitinės sąskaitos į savo sąskaitą bei atsiskaitydama su VĮ Registrų centras, suvokė, kad mokėjimai atliekami iš trečiojo asmens lėšų, sumokėtų į notarės depozitinę sąskaitą, ir kad ji kurį laiką neturės galimybių padengti lėšų, kurios buvo nurašytos iš depozitinės sąskaitos jos asmeniniais interesais. Ieškovė iš viso neturėjo gauti jokių mokėjimų į notarės depozitinę sąskaitą už jos parduodamas biuro patalpas, o tai reiškia ir nebuvo pagrindo manyti, kad atlikdama mokėjimus ji naudoja jai pervestas lėšas. Analizuojant ieškovės pateiktas skirtingas įvykių versijas bei 2022-07-01 preliminariosios sutarties turinį, akivaizdu, kad jos paaiškinimai yra tarpusavyje nenuoseklūs ir teisiškai nepagrįsti. Notarų garbės teismas nustatė, jog notarė sąmoningai panaudojo depozitinėje sąskaitoje esančias trečiųjų asmenų lėšas savo asmeninėms reikmėms ir klaidino sandorio šalis, nurodydama tariamas technines kliūtis, o ši aplinkybė rodo, jog ieškovės elgesys grindžiamas ne atsitiktine klaida, o tyčiniais veiksmais, siekiant pasinaudoti patikėtomis lėšomis, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir siekiant asmeninės naudos.

9. Atsakomybės rūšies parinkimas priklauso ne nuo formalios skundų ar bylų gausos, bet nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, jo masto, tyčios buvimo, padarinių bei notarų profesinės etikos ir teisės aktų laikymosi svarbos. Šiuo atveju Notarų garbės teismas konstatavo, kad notarė sąmoningai pažeidė imperatyvias teisės normas neteisėtai naudodamasi depozitinėje sąskaitoje esančiomis trečiųjų asmenų lėšomis savo asmeniniams tikslams. Pažymėjo, kad net jei anksčiau ir nebuvo fiksuoti pažeidimai, tai nekeičia esamos bylos konteksto – padarytas pažeidimas yra esminis ir glaudžiai susijęs su viešojo pasitikėjimo praradimu. Tai, kad ieškovei anksčiau nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, nedaro nepagrįstu pačio Sprendimo, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryti šiurkštūs, pasitikėjimą notaro profesija kompromituojantys, pažeidimai. Notaro veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek notariato veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai notaro elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio asmeniui gali būti patikėta dalyvauti teisėtumo užtikrinimo procese.

Šalies argumentai

10. Ieškovės teiginys, esą ji tinkamai bendradarbiavo su Notarų garbės teismu, o pastarasis neva neinicijavo įrodymų rinkimo, yra nepagrįstas, atsižvelgiant į Notarų garbės teismo sprendime išdėstytus faktus. Iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kokios operacijos buvo atliekamos Notarų garbės teismo nurodytu laikotarpiu, nustatyti mokėtojų ir gavėjų, mokėjimo paskirties ir pinigų likučio depozitinėje sąskaitoje, suėjus notarės įsipareigojimų terminams. Notarės elgesys, vilkinant dokumentų pateikimą drausmės bylos nagrinėjimo procese ir pateikiant tik fragmentiškus, tariamai nuasmenintus banko sąskaitų išrašus, vertintinas kaip nesąžiningas ir neatitinkantis notaro pareigai būdingo bendradarbiavimo bei skaidrumo standartų. Notarų garbės teismo sprendime detaliai fiksuota, kad notarė R. O. I. iš pradžių vengė pateikti informaciją sandorio šaliai R. R. (jos atstovui advokatui), nepaisydama pakartotinių prašymų, adresuotų tiek jai asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, notarė pradėjo vykdyti pavėluotus mokėjimus ir galutinai atsiskaitė. Notarė ne tik vengė teikti informaciją pareiškėjai, nurodė galutinius atsiskaitymo terminus, kurių taip pat nesilaikė, bet ir teikė klaidingą informaciją – nuslėpė tikrąsias pinigų nepervedimo iš depozitinės sąskaitos priežastis.

11. Notarų garbės teismas priėmė sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarę R. O. I. iš pareigų. Šis sprendimas laikytinas proporcingu, pagrįstu ir teisėtu, atsižvelgiant į nustatytų profesinės etikos bei teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobūdį ir mastą. Notarų garbės teismas, kaip profesinės savivaldos organas, vadovaudamasis Notariato įstatymo 103 straipsnio 1 dalimi, turi teisę ir pareigą teikti siūlymą teisingumo ministrui atleisti notarą tuo atveju, kai nustatomi esminiai profesinės etikos ir veiklos pažeidimai, diskredituojantys notaro profesiją. Būtent tokie pažeidimai buvo konstatuoti notarės drausmės byloje. Ieškovės akcentuojamas profesinės veiklos sustabdymas, kaip drausminė nuobauda, pagal Notariato įstatymą gali būti taikoma tik esant pagrįstoms prielaidoms, jog notarui bus suteikta reali galimybė pašalinti pažeidimus ir grįžti prie teisės aktų ir profesinės etikos reikalavimus atitinkančios veiklos. Veiklos sustabdymas iki trijų mėnesių šios konkrečios drausmės bylos kontekste būtų ne tik netinkama, bet ir teisiškai bei morališkai nepateisinama drausminė nuobauda, nes ji akivaizdžiai neatitiktų padaryto pažeidimo masto, pobūdžio ir pasekmių.

12. Dubliku ieškovė nurodė, jog nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ieškinyje nėra tinkamai ir korektiškai suformuotas ieškinio dalykas. Ieškovės prašymas, atsižvelgiant į Notariato įstatymo nuostatas, materialinį teisinį santykį, yra tinkamas, t. y. prašoma pakeisti Notarų garbės teismo 2025-04-15 sprendimą ir paskirti ieškovei drausminės atsakomybės poveikio priemonę.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismas išnagrinėjo drausminę bylą, kuri buvo inicijuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025-02-07 įsakymu Nr. 1R-28 „Dėl drausmės bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. O. I.“. Drausmės byla (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei R. O. I. iškelta už Notariato įstatymo 13 straipsnio, Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021-02-09 įsakymu Nr. 1R-35 „Dėl Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos notarų rūmų narių susirinkimo 2015-04-11 nutarimu Nr. 6 „Dėl Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso patvirtinimo“ 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Notarų garbės teismas 2025-04-15 sprendimu nusprendė teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti (duomenys neskelbtini) biuro notarę R. O. I. iš pareigų.

15. Ieškovė neginčija Sprendime padarytų išvadų dėl drausminio pažeidimo ir su juo sutinka, teismo posėdžio metu nurodė, jog yra kalta, suklydo. Ieškovė nesutinka su Notarų garbės teismo sprendimu teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti ją iš pareigų, nes tokia drausminio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota, nagrinėjamoje situacijoje yra per griežta ir neproporcinga. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo Sprendimu jai paskirtą nuobaudą sušvelninti.

16. Atsakovas procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad prašymas pakeisti drausminę nuobaudą į švelnesnę yra netinkamas reikalavimas, nes tokiose bylose ieškovai turi prašyti panaikinti ginčo sprendimą. Teismas negali priimti sprendimo vietoj Lietuvos Notarų rūmų. Ieškovės advokatas replikos metu nurodė, kad teismas turi prerogatyvos teisę panaikinti Sprendimą ir perduoti drausmės bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos Notarų rūmams. Teismas akcentuoja, kad byla nagrinėjama atsižvelgiant į pareikšto ieškinio esmę.

Dėl paskirtos poveikio priemonės neproporcingumo

17. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymas imperatyviai nustato tam tikrus reikalavimus ir pareigas notarui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, o būtent, numato, jog notaru gali būti tik nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo (3 straipsnio 2 dalies 5 punktas); asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (3 straipsnio 3 dalies 5 punktas); asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jo elgesys ar veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso reikalavimais (3 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

18. Lietuvos notarų rūmų susirinkimo 2015-04-11 nutarimu Nr. 6 patvirtintas Lietuvos Respublikos Notarų etikos kodeksas, kurio tikslas - padėti notarui sąžiningai ir nepriekaištingai, laikantis profesinės etikos principų, vykdyti notaro profesines pareigas ir tinkamai organizuoti notaro biuro darbą ir kurį kiekvienas notaras privalo išmanyti ex officio bei laikytis, taip pat nustato, jog notaras vykdydamas savo profesines pareigas, vadovaujasi teisės aktais bendraisiais ir kitais teisės bei notarų veiklos principais; neleidžia, kad jo šeiminiai, visuomeniniai santykiai tiesiogiai ar netiesiogiai darytų įtaką jo notarinei veiklai ir sprendimams; privalo veikti taip, kad jo veikla nekeltų abejonių nei notarinio veiksmo šalims, nei visuomenei, nei valstybei; išlaiko jo pareigoms deramą orumą bei savo pavyzdžiu skatina savo šeimos narius ir aplinkinius laikytis tų pačių normų; vadovaujasi principu, kad garbės negalima atimti, ją galima tik prarasti; atsižvelgdamas į notaro misiją tarnauti žmonėms ir notaro vaidmenį, užtikrinant viešąjį interesą, saugo notaro profesijos reputaciją ir autoritetą; vengia veiklos, kuri diskredituotų notaro profesiją; savo elgesiu ir darbu stiprina Lietuvos notarų rūmų ir savo biuro autoritetą; laikosi geros moralės principų ir kt.

19. Notariato įstatymo 10³ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali: 1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) atleisti notarą, notaro atstovą ar kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo; 3) paskirti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą; 4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų; 5) teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, jeigu notaro atstovu buvo paskirtas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą. Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pagal Notariato įstatymo 10⁴ straipsnio 1 dalį, notarų garbės teismas gali skirti notarui vieną iš šių drausminių nuobaudų: 1) pareikšti pastabą; 2) pareikšti papeikimą; 3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių.

20. Notarų garbės teismo nuostatų 45 punkte nustatyta, jog priimdamas sprendimą, Notarų garbės teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas. Notarų garbės teismas notarės R. O. I. padarytą pažeidimą vertino kaip šiurkštų notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir notaro profesinių pareigų pažeidimą, sukėlusį materialinę žalą pareiškėjai bei reputacinę žalą notaro profesijai. Ieškovės manymu, Notarų garbės teismas jai skyrė nepagrįstai pačią griežčiausią nuobaudą, kuri, atsižvelgiant į ieškovės padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, yra neproporcinga, tačiau su tuo teismas sutikti negali. Teismo nuomone, Notarų garbės teismas, skirdamas pačią griežčiausią nuobaudą, tinkamai atsižvelgė į Notariato įstatymo 10³ straipsnio 2 dalies ir Notarų garbės teismo nuostatų 45 punkte išvardintas aplinkybes.

21. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 13 straipsnyje, reglamentuojančiame notarinių veiksmų atlikimo teisinius pagrindus, nustatyta, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Taigi ši nuostata, reglamentuojanti notarų veiklos teisinį pagrindą, įpareigoja notarus jų profesinės veiklos vykdymo metu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisingumo ministro priimtų teisės aktų, Notarų rūmų nutarimų bei kitų galiojančių teisės aktų, taip užtikrinant teisėtumo principo įgyvendinimą bei notarinių veiksmų skaidrumą, objektyvumą ir atitiktį aukštiems teisės ir profesinės etikos standartams. Vadovaudamiesi šiomis teisės normomis, notarai ne tik įgyvendina jiems pavestas funkcijas, bet ir prisideda prie konstitucinių teisės viršenybės ir teisingumo principų įtvirtinimo bei stiprina visuomenės pasitikėjimą notaro institutu ir visa teisine sistema.

22. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021-02-09 įsakymą Nr. 1R-35 „Dėl Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktą notaras privalo turėti depozitinę sąskaitą Lietuvos Respublikos įsteigtame banke ar kitoje kredito įstaigoje, o pagal aprašo 1 punktą į notaro depozitinę sąskaitą priimami pinigai, priklausantys tretiesiems asmenims. Pagal aprašą notaro depozitinė sąskaita nėra ir negali būti skirta naudoti Ieškovės atsiskaitymams bei ieškovės įsipareigojimų vykdymui, kaip ir mokėjimas į ieškovės asmenines sąskaitas atlikti. Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo 4 punktas nustato, kad piniginės sumos apskaitomos atskirai nuo kitų lėšų, kuriomis disponuoja notaras. Notaras negali savo nuožiūra disponuoti piniginėmis sumomis ir jomis naudotis. Aprašo 4 punkte įtvirtinta nuostata aiškiai apibrėžia notaro veiklos ribas disponuojant depozitinėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, užtikrinant jų teisinę atskirtį nuo kitų notarui priklausančių ar jo disponuojamų lėšų. Ši teisės norma įtvirtina notaro pareigą elgtis su depozitinėmis lėšomis kaip su klientui priklausančiu turtu, kuriuo notaras negali naudotis savo nuožiūra ar tikslams, nesusijusiems su teisės aktuose nustatytu paskirtiniu panaudojimu. Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinį skaidrumą ir suinteresuotų šalių interesų apsaugą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pažymėtina, kad Notarų garbės teismo sprendime nustatyta aplinkybė, jog notarė R. O. I. nesilaikė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 13 straipsnyje nustatytos pareigos veikti vadovaujantis teisės aktais ir pažeidė Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, draudžiantį notarui disponuoti depozitinėje sąskaitoje esančiomis trečiųjų asmenų lėšomis savo nuožiūra, šias lėšas panaudodama savo asmeninėms reikmėms, nėra skundžiama, notarė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje akcentavo, kad savo kaltės neneigia, gailisi. Visgi, teismas atsižvelgia į byloje išnagrinėtas ir įvertintas aplinkybes, kad ieškovė trečiųjų asmenų pinigais, sumokėtais į depozitinę sąskaitą, neteisėtai disponavo kaip savo asmeninėmis lėšomis, neteisėtai juo panaudojo siekdama asmeninės naudos ir tai slėpė. Kaip nurodo atsakovas, svarbu ir tai, jog iš esmės pinigų priėmimas į notaro depozitinę sąskaitą yra notarinis veiksmas, už kurį buvo sumokėtas atlyginimas. Negalima sutikti ir su ieškovės motyvu, jog ji pažeidimą padarė pirmą kartą, jis yra vienintelis, nes iš bylos duomenų matyti, kad pažeidimas buvo ilgalaikis - ieškovė iš (duomenys neskelbtini) 2022-09-22 gauto mokėjimo į depozitinę sąskaitą nepagrįstus mokėjimus atliko 2022-09-26 (pervesta iš depozitinės sąskaitos į asmeninę sąskaitą 50 000 Eur), 2022-09-29 (pervesta iš depozitinės sąskaitos į asmeninę sąskaitą 40 000 Eur) ir 2022-10-04 (iš depozitinės sąskaitos sumokėta (duomenys neskelbtini) už paslaugas 10 000 Eur), o į depozitinę sąskaitą pirkėjo už nekilnojamojo turto pardavimą sumokėtus pinigus nekilnojamo turto pardavėjui pervedė tik 2024-02-08; t. y. buvo atliktos kelios mokėjimo operacijos. Notarė neteisėtai naudojosi pinigais daugiau nei 4 mėnesius. Be to, ieškovė ne tik pažeidė nustatytą tvarką, bet ir teikė neteisingą informaciją klientams, nurodydama naujus terminus atsiskaitymui ir pati jų nesilaikė, o klientų nuostolius atlygino, kai jos atžvilgiu buvo pradėti teisminiai procesai. Ieškovė taip pat pažeidė Notarų etikos kodekso nuostatas. Notarė, pažeisdama imperatyvų draudimą naudotis depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra, akivaizdžiai peržengė veiklos ribas ir taip pažeidė notarų profesinei veiklai taikomus teisėtumo, objektyvumo ir sąžiningumo principus. Tokie veiksmai, teismo nuomone, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti šiurkštų teisės pažeidimą.

24. Nors ieškovė nurodo, kad dėl pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir išmokėjimo tvarkos pažeidimą sąlygojo klaida, teismas, remdamasis teismo posėdyje teiktais ieškovės paaiškinimais apie faktines aplinkybes, negalėjimą atsakyti į tam tikrus atsakovo advokato klausimus bei atkreipdamas dėmesį į atsakovo motyvus, jog Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą buvo teikiami kitokie paaiškinimas, šiuos ieškovės argumentus vertina kritiškai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad savo paaiškinime Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ieškovė nurodė, jog 2022-07-01 su (duomenys neskelbtini) sudarė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė dėl notarės biuro patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Notarė R. O. I. jau kuris laikas planavo parduoti jai priklausančias notaro biuro patalpas, kadangi ketina išeiti į pensiją ir jai administracinės patalpos bus nereikalingos, o vietoje jų planuoja įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ir su pardavėju bus atsiskaityta iki 2022-08-30. Atsižvelgdama į tai, kad iki 2022-08-30 turėjo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir gauti pinigines lėšas už savo parduodamą turtą, notarė 2022-07-08 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą. Pagal minėtą sutartį notarė R. O. I. turto įsigijimo kainą turėjo sumokėti trimis dalimis - 30 000,00 Eur prieš sudarant sutartį, 50 000,00 Eur iki 2022-07-11, 109 000,00 Eur iki 2022-10-01. (duomenys neskelbtini) informavo notarę, kad dėl pasikeitusių aplinkybių iki 2022-08-30 negalės įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygų, tačiau šalys susitarė, kad sieks sandorį įvykdyti rudenį. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė, atlikdama mokėjimus iš depozitinės sąskaitos į savo sąskaitą bei atsiskaitydama, suvokė, kad mokėjimai atliekami iš trečiojo asmens lėšų, sumokėtų į depozitinę sąskaitą. Taigi tokie notarės veiksmai rodo ne atsitiktinį apsirikimą ar interpretacinę klaidą, bet siekį išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad kaip nurodo atsakovas, drausmės bylos nagrinėjimo metu notarė apie savo veiksmus kaip apie klaidą nekalbėjo. Tai rodo, jog notarės elgesys yra ne klaida, o tyčia, siekiant pasinaudoti patikėtomis lėšomis, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir siekiant asmeninės naudos.

25. Notarė taip pat paaiškino, kad ji laiku R. R. nesumokėjo visos paduoto turto kainos ne tik dėl lėšų notaro depozitinėje sąskaitoje trūkumo, bet ir dėl šalių nustatyto trumpo (trijų dienų) 1 mln. Eur kainos sumokėjimo termino, per kurį dėl taikomų pavedimo sumų limitų, nebuvo atlikti pavedimai iš notaro depozitinės sąskaitos. Akcentuotina, kad notarui tenka pareiga tinkamai organizuoti depozitinių lėšų valdymą ir užtikrinti, kad būtų įvykdytos sandorio šalių sutartos sąlygos, ypač tokios esminės kaip atsiskaitymo terminas, kai piniginės lėšos pervestos į notaro depozitinę sąskaitą. Notarė nesilaikė ir 2023-12-21 jos pačios patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir servituto nustatymo sutarties 4.2 punkte nustatyto termino, kuriuo šalys susitarė, kad notaro depozitinėje sąskaitoje esanti 1 mln. Eur suma pardavėjams bus pervesta per tris darbo dienas.

26. Aprašo 1 punktas apibrėžia, kad šis aprašas nustato tvarką, kuria vadovaujasi notarai, priimdami pinigus, priklausančius tretiesiems asmenims, į notaro depozitinę sąskaitą, apskaitydami pinigines sumas ir jas išmokėdami. Atitinkamai, aprašo 4 punktas nustato, kad piniginės sumos apskaitomos atskirai nuo kitų lėšų, kuriomis disponuoja notaras. Notaras negali savo nuožiūra disponuoti piniginėmis sumomis ir jomis naudotis. Šios nuostatos neleidžia jų naudoti asmeninėms reikmėms ar asmeniniams sandoriams, nesusijusiems su notarinėmis funkcijomis.

27. Notarė nurodo, kad dėl jos veiksmų nebuvo jokių skundų, nebuvo keliamos kitos drausminės bylos, tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad tai nesudaro pagrindo laikyti padarytą pažeidimą mažareikšmiu ar reikalaujančiu švelnesnės drausminės atsakomybės taikymo ir negali būti laikoma esminiu kriterijumi, kai yra nustatomas grubus profesinių pareigų pažeidimas. Atsakomybės rūšies parinkimas priklauso ne nuo formalios skundų ar bylų gausos, bet nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, jo masto, tyčios buvimo, padarinių bei notarų profesinės etikos ir teisės aktų laikymosi svarbos. Šiuo atveju Notarų garbės teismas konstatavo, kad notarė sąmoningai pažeidė imperatyvias teisės normas neteisėtai naudodamasi depozitinėje sąskaitoje esančiomis trečiųjų asmenų lėšomis savo asmeniniams tikslams. Teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai vertinti šią situaciją kaip esminį notaro profesinės veiklos principų nepaisymą, suponuojantį atitinkamas teisines pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad notaro veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek notariato veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai notaro elgesiui yra objektyviai būtini, nes tik nepriekaištingo profesinio elgesio asmeniui gali būti patikėta dalyvauti teisėtumo užtikrinimo procese, nes notaras veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, o tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisėtumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie šiuolaikinėse valstybėse keliami teisininkui, teisėtumo užtikrinimo procesui. Notarai, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja notaro profesiją ir žemina jos prestižą.

29. Visos aukščiau nurodytos tiek drausmės byloje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą Notarų garbės teismui ir sudaro pakankamą pagrindą bylą nagrinėjančiam bendrosios kompetencijos teismui spręsti apie tai, kad ginčo sprendime buvo pagrįstai konstatuoti notarės padaryti pažeidimai, kurie pagal aukščiau pateiktas LR Notariato įstatymo bei Notarų garbės kodekso nuostatas expresis verbis siejami ir su notaro negalėjimu toliau eiti savo pareigų.

30. Ieškovė ieškinyje vadovaujasi Konstitucinio Teismo aktuose konstatuotais teiginiais, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas sutinka, kad toks reikalavimas sukuria prielaidas individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes. Tačiau Konstitucinis Teismas yra taip pat konstatavęs, kad neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra ir konstitucinis teisingumo principas, o viešasis interesas turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Tai leidžia teismui manyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai taikė konstitucinius principus, teisingai įvertino viešojo intereso svarbą ir nustatė šio intereso prioritetą, vertinant jį su notarės atliktais pažeidimais, elgesiu po padarytų pažeidimų bei sukelta reputacine žala valstybei ir notariatui.

31. Nesutiktina su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, jog Notarų garbės teismas nesvarstė ir nenurodė motyvų, ar drausminės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti skyrus ieškovei ne pačią griežčiausią nuobaudą ir kodėl būtent turėtų būti skirta pati griežčiausia nuobauda. Teismas pažymi, kad, kaip jau aptarta aukščiau, ieškovei taikyta drausminė nuobauda buvo tinkamai parinkta ir individualizuota, ji yra proporcinga ieškovės padarytai teisei priešingai veikai.

Dėl bendradarbiavimo ir informacijos teikimo

32. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su Notarų garbės teismo išvada, kad ji nesiekė tinkamai bendradarbiauti su Notarų garbės teismu ir atskleisti visas situacijos aplinkybes, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Atkreipė teismo dėmesį, jog drausminėje byloje ieškovė įvykdė visus Notarų garbės teismo įpareigojimus. Ieškovės nuasmenintų duomenų, tikslu nepažeisti konfidencialumo įsipareigojimų dėl trečiųjų asmenų duomenų neatskleidimo pateikimas Notarų garbės teismo buvo nepagrįstai vertinti, kaip vengimas atskleisti visas situacijos aplinkybes, tuo tarpu Notarų garbės teismas savo iniciatyva nerinko ir nesiėmė veiksmų dėl papildomų duomenų, įrodymų išreikalavimo ir/ar gavimo (surinkimo). Ieškovė nurodė, kad pateikė paaiškinimus raštu ir žodžiu, dokumentus, kurių buvo prašoma, be to, atkreipė teismo dėmesį, kad ir Sprendime nėra nurodoma, jog tam tikros aplinkybės liko nenustatytos dėl ieškovės nebendradarbiavimo. Priešingai, Notarų garbės teismas laikė, jog buvo pakankamai duomenų drausminės bylos visapusiškam išnagrinėjimui, kas aiškiai parodo Notarų garbės teismo argumentų prieštaringumą.

33. Ieškovės teigimu, skundžiamame Notarų garbės teismo sprendime taip pat nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė nebendradarbiavo su Lietuvos notarų rūmais, atsisakė geranoriškai ir laiku teikti pilną ir išsamią informaciją, tuo pažeidė LR Notarų etikos kodekso 15 straipsnio 2 dalį, LR Notarų rūmų statuto 9 straipsnio 1 ir 2 punktus. Drausminėje byloje ieškovė pateikė bankinių mokėjimų išrašus ir duomenis apie notaro depozitinei sąskaitai taikomus bankinių operacijų limitus, kas pagrindė aplinkybes, jog ieškovė laiku R. R. nesumokėjo visos parduoto turto kainos ne tik dėl lėšų notaro depozitinėje sąskaitoje trūkumo, bet ir dėl šalių nustatyto trumpo (trijų dienų) 1 mln. Eur kainos sumokėjimo termino, per kurį dėl taikomų pavedimo sumų limitų, nebuvo atlikti pavedimai iš notaro depozitinės sąskaitos.

34. Byloje nustatyta, kad Notarų garbės teismas į drausmės bylos nagrinėjimo posėdį kvietė atvykti ieškovę, R. R., jos advokatą K. P., Teisingumo ministerijos, iškėlusios Notarei drausmės bylą, įgaliotus atstovus, (duomenys neskelbtini) notaro biuro finansininką ir prašė pateikti drausmės bylos nagrinėjimui reikšmingus dokumentus: patvirtintą 2023-12-21 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjų D. F. ir R. R. ir pirkėjo (duomenys neskelbtini); liudijimą apie (duomenys neskelbtini) įmokėtą 900 000 eurų sumą į notarės R. O. I. depozitinę sąskaitą; išrašą iš notarės R. O. I. depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuo 2022-09-26 iki 2024-02-09; Notarės banko depozitinės sąskaitos el. paslaugų teikimo sutartį su pakeitimais ir specialiąja dalimi. Notarei nepateikus visų prašomų dokumentų, Notarų garbės teismas pakartotinai prašė pateikti Notarės depozitinės sąskaitos el. paslaugų teikimo sutartį su pakeitimais ir specialiąja dalimi bei išrašą iš notarės depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuo 2022-09-26 iki 2024-02-09 arba suteikti teisę Notarų garbės teismui depozitinės banko sąskaitos išrašą gauti tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus, duodant rašytinį sutikimą Notarų rūmų garbės teismui gauti prašomą informaciją pagal pridedamą pavyzdinę formą. Notarė pateikė neišsamius, nuasmenintus banko išrašus, be to, nesilaikė Notarų garbės teismo nustatytų terminų (dokumentai buvo teikiami po pakartotinių Notarų garbės teismo reikalavimų), pateikti duomenys neleido gauti pilnos informacijos apie Notarės depozitinėje sąskaitoje atliekamas operacijas. Notarų garbės teismas prašė (pakartotinai) pateikti depozitinės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022-09-26 iki 2024-02-09, bet 2024-04-04 posėdžio metu ieškovė pateikė tik dalinę informaciją iš depozitinės sąskaitos, iš ko nebuvo galima nustatyti, kokios operacijos buvo atliekamos Notarų garbės teismo nurodytu laikotarpius, nustatyti mokėtojų ir gavėjų, mokėjimo paskirties ir pinigų likučio depozitinėjė sąskaitoje. Tokį notarės elgesį, vilkinant dokumentų pateikimą drausmės bylos nagrinėjimo procese ir pateikiant tik fragmentiškus, banko sąskaitų išrašus, atsakovas vertino kaip nesąžiningą ir neatitinkantį notaro bendradarbiavimo principo, su kuo teismas sutinka. Notarė privalėjo suvokti, kad prašomi pateikti duomenys turi esminę reikšmę vertinant drausmės pažeidimo pobūdį ir mastą, o duomenų apsaugos taisyklės negali būti interpretuojamos taip, kad jos užkirstų kelią Notarų garbės teismui atlikti pavestas funkcijas.

35. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad 2025-03-05, 12 val. įvyko Notarų garbės teismo posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjama ieškovei iškelta drausmės byla. Ieškovė į posėdį neatvyko, tos pačios dienos 7 val. 25 min. Notarų rūmų el. pašto adresu rumai@notarai.lt pranešė, jog dėl sveikatos problemų į posėdį neatvyks, prašo drausmės bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant, tačiau prie prašymo apie nedalyvavimą posėdyje nebuvo pridėtas joks neatvykimą pateisinantis dokumentas. Notarų garbės teismas paskyrė kitą drausmės bylos nagrinėjimo datą, kas, teismo nuomone, rodo neformalų požiūrį į drausmės bylos nagrinėjimą ir siekį visapusiškai, objektyviai išsiaiškinti visas drausmės bylos aplinkybes, išklausyti notarę.

36. Sprendime nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2025-01-10 gavo R. R. skundą dėl (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. O. I. veiksmų. R. R. skundas pateiktas praėjus vieneriems metas nuo faktinio pažeidimo (nusižengimas truko nuo 2023-12-28 iki 2024-02-08). Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl bendravimo su R. R., jai teiktus duomenis bei paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos. Be to, Kauno apylinkės teismo 2024-02-06 nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos R. R. patikslintą skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o Kauno apygardos teismas 2024-04-11 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024-02-06 nutartį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui skundo dėl notaro veiksmų priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, kas, pasak atsakovo, reiškia, kad ieškovės bendravimas nebuvo susiję su R. R. inicijuotais teisminiais procesais, nes jie buvo pradėti vėliau, t. y. po 2025-02-08. Notarų garbės teismo sprendime užfiksuota, kad notarė iš pradžių vengė pateikti informaciją sandorio šaliai R. R. (jos atstovui advokatui). Tik po to, kai 2024-01-31 notarės klientė kreipėsi į teismą, notarė pradėjo vykdyti mokėjimus ir galutinai atsiskaitė 2024-02-08. 2025-01-10 R. R. skunde nurodė, kad ,,notarė akivaizdžiai vengė bendrauti ir teikti informaciją bei melavo, lėšų persivedimas iš depozito nebuvo vienkartinis veiksmas, o faktas, kad notarė daugiau kaip metus laiko nesugebėjo tų lėšų atstatyti (kai puikiai žinojo, kad jai tuos pinigus teks išmokėti) ir netgi patvirtinusi pagrindinę pardavimo sutartį daugiau kaip mėnesį laiko nesugebėjo tų lėšų sugrąžinti ir visą tą laiką ganėtinai kvailai melavo pareiškėjai ir jos atstovui (turėdama suprasti, kad jos melas paaiškės), leidžia daryti prielaidą, kad notarė R. O. I. turi rimtų problemų su jai kitų asmenų patikėtų piniginių lėšų saugojimu“. 2024-05-15 pareiškėjos pareiškime dėl skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ji nurodė, kad notarė dalį jai pirkėjo į depozitinę sąskaitą pervestų lėšų buvo pasisavinusi savo reikmėms ir nesaugojo depozitinėje sąskaitoje, melavo pareiškėjai, kad neva negali pervesti pinigų dėl pakeistų atliekamų operacijų limitų, notarės bendravimo su pareiškėja būdas yra ne tik šiurkštus notaro etikos pažeidimas, bet turi nusikalstamų veikų požymių. 2025-03-04 pareiškėjos advokato K. P. rašte „Dėl prašomų dokumentų pateikimo“ nurodyta, kad sandorį patvirtinusi notarė 2024 m. sausio mėn. aiškino, jog ji pervedė visą sumą, tačiau mokėjimus sustabdė bankas.

37. Drausmės bylos nagrinėjimo metu notarė iš esmės elgėsi panašiai, kaip ir su R. R. - delsė teikti reikalaujamus dokumentus, pateikė juos neišsamius, nesuteikė sutikimo gauti sąskaitos informaciją tiesiogiai iš banko. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad notarė vengė bendradarbiauti, nedėjo pakankamai pastangų drausminės bylos aplinkybių išsiaiškinimui, nebuvo pareiginga. Tai prieštarauja Notarų etikos kodekso nuostatoms ir, akcentuotina, kelia abejonių dėl notarės sąžiningumo ir nuoširdaus gailėjimosi klydus.

38. Notarė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-12504-1210/2024 ji savanoriškai atlygino R. R. reikalavimą dėl 9532 Eur nuostolių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas. Vis dėl to, pastebėtina, kad iki ieškinio pareiškimo notarė nuostolių neatlygino, o nuostoliai buvo atlyginti tik 2024-06-08, po to kai notarės atžvilgiu buvo pradėtos civilinės bylos dėl notarės veiksmų ir dėl žalos atlyginimo. Be to, akivaizdu, kad notarės veiksmais buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir reputacinė žala. Taigi Notarų garbės teismo sprendimas laikytinas proporcingu, pagrįstu ir teisėtu, atsižvelgiant į nustatytų profesinės etikos bei teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobūdį ir mastą. Sprendime aiškiai ir detaliai nurodyta, jog notarė padarė ne tik ilgalaikį ir tęstinį Pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo pažeidimą, bet ir sąmoningai naudojo klientų lėšas savo asmeninėms reikmėms, o tai pažeidė esminius notaro veiklos principus – nepriklausomumą, sąžiningumą, patikimumą notaro profesija.

39. Notarų garbės teismas tinkamai įvertino ir notarės nebendradarbiavimą, pabrėždamas, kad notarė ne tik vengė teikti informaciją ir klaidino šalis dėl tikrųjų vėlavimo priežasčių, bet ir prievoles pradėjo vykdyti po to, kai viena iš šalių kreipėsi į teismą. Notarų garbės teismas taip pat vertino, kad Notarė piktnaudžiavo savo padėtimi, veikė prieš šalių valią bei tiesiogiai pažeidė jų turtinius interesus, kas neabejotinai kelia grėsmę ne tik konkrečių sandorio šalių teisėms ir teisėtiems lūkesčiams, bet ir pažeidžia visuomenės pasitikėjimą notaro institucija bei kompromituoja notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, reputaciją ir pareigų prestižą.

40. Akcentuotina, kad tokie pažeidimai negali būti vertinami formaliai, nes tai prieštarautų notarų profesijos esminiams reikalavimams veikti kaip nešališkam, sąžiningam ir teisėtai veikiančiam valstybės įgaliotam asmeniui. Notarų garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidimai buvo ne techninio pobūdžio klaida, o notarės valia atliktas naudojimasis depozitinėmis lėšomis, neturint tam jokio teisėto pagrindo.

41. Ieškovės prašomas taikyti laikinas veiklos sustabdymas iki trijų mėnesių šios konkrečios drausmės bylos kontekste būtų nepateisinama drausminė nuobauda, nes neatitiktų padaryto pažeidimo masto, pobūdžio ir pasekmių, todėl švelnesnė nei pritaikyta nuobauda neužtikrintų teisingumo, neatliktų prevencijos tikslų, be to iš esmės diskredituotų notaro profesiją, sudarant viešą nuomonę, kad sąmoningi notaro veiklos pažeidimai yra toleruojami.

42. Atsižvelgiant į drausmės byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Notarų garbės teismo sprendimas siūlyti atleisti notarę R. O. I. iš pareigų yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

Dėl procesinių klausimų

43. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

44. Atmetus ieškinį, ieškovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovui Lietuvos notarų rūmams iš ieškovės priteistinos procese patirtos 4766,08 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai (atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atsiliepimo į atskirąjį skundą, procesinių prašymų parengimui, atstovavimui teismo posėdyje) apmokėti, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti už tokio pobūdžio teisinę pagalbą sumų (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 423⁹ , 93 str., 98 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. O. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Lietuvos notarų rūmams (kodas - 301538058) 4766,08 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 8 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

TeisėjaDonata Kravčenkienė