- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-306-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- Jungtinės profesinės sąjungos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lukoil Baltija“
- Kategorijos
- 3.1Bendrosios nuostatos
- 3.2Procesas pirmosios instancijos teisme
- 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Jungtinės profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12957-713/2007 pagal ieškovo Jungtinės profesinės sąjungos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lukoil Baltija“ dėl įpareigojimo derinti darbo grafikus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Jungtinė profesinė sąjunga ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialą derinti UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo darbo grafikus su ieškovo padaliniu - UAB „Lukoil Baltija“ profesine sąjunga. Ieškovas nurodė, kad Jungtinė profesinė sąjunga įsteigta 2002 m. lapkričio 7 d., ji veikia teritoriniu, šakiniu bei profesiniu principu, reikalui esant – ir kitais principais Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba jos nariai. 2004 m. spalio 28 d. atsakovo įmonėje buvo įsteigtas Jungtinės profesinės sąjungos padalinys – UAB „Lukoil Baltija“ Servisas Kauno filialo profesinė sąjunga, kurio pavadinimas 2005 m. gegužės 18 d. pakeistas į UAB „Lukoil Baltija“ profesinė sąjunga. Atsakovo įmonėje nėra kolektyvinės sutarties ir darbo tvarkos taisyklių. Ieškovas 2007 m. balandžio 25 d. atliko patikrinimą UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filiale ir nustatė, kad bendrovėje darbuotojų darbo grafikai nederinami su darbuotojų atstovais. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu derinti darbo grafikus ir jų pakeitimus, tačiau atsakovas ir šiuo metu su ieškovu darbo grafikų nederina.
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. rugsėjo 25 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas protokoline nutartimi nutarė vietoje atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo tinkamu atsakovu laikyti UAB „Lukoil Baltija“.
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo Jungtinės profesinės sąjungos atsakovui UAB „Lukoil Baltija“ 34,10 Lt nuostolių atlyginimo, o valstybei 6,45 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad Jungtinė profesinė sąjunga nėra UAB „Lukoil Baltija“ darbuotojų atstovu DK 19 straipsnio prasme. Teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 22 d. Juridinių asmenų registre kaip savarankiškas juridinis asmuo yra įregistruota UAB „Lukoil Baltija“ darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – DPS). Ji įsteigta ir veikia šakiniu principu, turi savo įstatus, antspaudą, sąskaitą banke, gali ginti savo narių profesines, ekonomines ir socialines teises bei jų teisėtus interesus. Taip pat teismas nustatė, kad UAB „Lukoil Baltija“ DPS įstatuose nėra nurodyta, jog ši profesinė sąjunga yra įstojusi į Jungtinę profesinę sąjungą (toliau – JPS), ir ją būtų galima laikyti ieškovo JPS padaliniu. JPS Juridinių asmenų registre įregistruota 2004 m. gruodžio 6 d., jos įstatuose numatyta, kad profsąjunga veikia teritoriniu, šakiniu ir profesiniu, o reikalui esant ir kitais principais LR įmonėse, įstaigose, kuriose dirba jos nariai (Įstatų 1 p.). Įstatų 17 punktas numato teisę atstovauti JPS, jos padalinius ir narius teisme. Remdamasis nustatytom aplinkybėm, teismas padarė išvadą, jog pas atsakovą yra įsteigta atskira darbuotojų profesinė sąjunga, kuri nelaikytina Jungtinės profesinės sąjungos padaliniu. Kadangi JPS neturi UAB „Lukoil Baltija“ DPS pritarimo dėl atstovavimo, DPS nėra įstojusi į JPS, todėl ieškovas JPS negali būti laikoma UAB „Lukoil Baltija“ darbuotojų atstovu DK 19 straipsnio prasme. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pripažįsta, kad JPS neturi savo struktūrų degalinėse ir veikia per UAB „Lukoil Baltija“ DPS, kuri yra įmonės profesinė sąjunga. Todėl remiantis LR DK normomis, numatančiomis darbo teisės subjektų atstovavimą, esant kolektyviniams darbo santykiams (19 str.), atstovavimo teisė įmonėje, kurioje nėra profesinės sąjungos, gali atsirasti tuo atveju, kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas perduoda atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba darbuotojams atstovauja darbo taryba. Dėl šios priežasties, norint pripažinti JPS darbuotojų atstovu UAB „Lukoil Baltija“, būtinas darbuotojų kolektyvo pritarimas dėl atstovavimo, kadangi JPS yra šakinė profesinė sąjunga. Tokio pritarimo ieškovas neturi, todėl negali būti laikomas darbuotojų atstovu, ir jo nurodymai dėl darbo grafikų derinimo UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filiale, yra neteisėti (DK 147 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovas Jungtinė profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad JPS nėra atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ darbuotojų atstovu DK 19 straipsnio prasme. Šią išvadą teismas grindė teiginiu, jog pas atsakovą yra įsteigta atskira darbuotojų profesinė sąjunga, kuri nelaikytina JPS padaliniu. Profesine sąjunga šiuo atveju laikytina UAB „Lukoil Baltija“ DPS. 2) Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas pripažįsta, kad JPS neturi savo struktūrų degalinėse ir veikia per UAB „Lukoil Baltija“ DPS, kuri yra įmonės profesinė sąjunga. Teismas supainiojo JPS padalinį - UAB „Lukoil Baltija“ profesinę sąjungą su kita profesine sąjunga - UAB „Lukoil Baltija“ darbuotojų profesine sąjunga (DPS). JPS niekada neveikė per UAB „Lukoil Baltija“ DPS, priešingai - JPS yra savarankiškai veikianti profesinė sąjunga atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ įmonėje. 3) Neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą kad JPS yra šakinė profesinė sąjunga. Profesinės sąjungos veikia ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais, o JPS įstatų 42.2.p. numatyta, kad padalinys turi visas profesinės sąjungos, veikiančios įmonėje teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000 konstatavo, kad profsąjungų grupės, padaliniai veikia pagal vieningus įstatus kaip profesinės sąjungos struktūriniai padaliniai ir tose įmonėse, kuriose veikia šie struktūriniai padaliniai, profesinė sąjunga (šiuo atveju JPS) yra veikianti profesinė sąjunga. Atsakovas pripažino, jog UAB „Lukoil Baltija“ yra JPS padalinys, o pagal JPS įstatų 17 punktą JPS atstovauja jos padalinius ir narius teisme. 4) Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 19 straipsnį, numatantį profesinių sąjungų teisę atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams. Ši nuostata leidžia daryti išvadą, kad įmonėje gali veikti ne viena, bet kelios profesinės sąjungos, o JPS yra veikianti profesinė sąjunga atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ įmonėje. 5) Teismas sprendime nieko nepasisakė dėl ieškinio dalyko, t.y. atsakovo daromo teisės pažeidimo, kurį atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino. Atsakovo atstovas neginčijo, kad UAB „Lukoil Baltija“ nevykdo DK 147 straipsnyje numatytos pareigos, tačiau teismas turėdamas galimybę savo iniciatyva taikyti įstatymų numatytą alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, to nepadarė (CPK 418 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lukoil Baltija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 1) Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl atstovavimo teisių. Apeliantas pripažįsta, kad Jungtinė profesinė sąjunga veikia įvairiais principais, tame tarpe ir šakiniu, ir tai numatyta įstatuose, tačiau jis nėra pateikęs jokių įrodymų, kad atsakovo įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas būtų perdavęs jų gynimo funkciją Jungtinei profesinei sąjungai. Todėl teismo išvada, kad apeliantas negali būti laikomas visų įmonės darbuotojų atstovu Darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalies prasme, yra teisinga. Administraciniai teismai yra pripažinę aplinkybę, kad apeliantas neturi kolektyvinio atstovavimo teisės atsakovo įmonėje (Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimas adm. byloje Nr. 1-1064-31-05; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A2-1177-06). Šios teismų nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, todėl pakartotinai neturi būti įrodinėjamos. 2) Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000, ši nutartis negali būti taikoma aiškinant LR Darbo kodekso normas, nes priimta iki 2003 m. sausio 1 d., t.y. iki Darbo kodekso įsigaliojimo. 3) Nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas, nederindamas darbo grafikų su Jungtine profesine sąjunga, pažeidžia Darbo kodekso 147 straipsnį. Byloje pateiktais administracinių teismų sprendimais ir Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu pripažinta, kad atsakovas nepažeidė Darbo kodekso 147 straipsnio. Todėl apelianto argumentas dėl pirmos instancijos teismo nepritaikyto alternatyvaus darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdo, esant tariamam teisės pažeidimui, yra nepagrįstas. 4) CPK 314 straipsnis numato galimybę pateikti naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovo įmonėje 2008 m. sausio 7 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis, turinti esminės reikšmės šiai bylai, todėl ši sutartis ir jos teisėtumą patvirtinantys dokumentai turėtų būti prijungti prie bylos. Kolektyvinės sutarties 2 priedo 5 punkte jau nustatyta, kad „darbo grafikus derina personalo skyriaus specialistas, degalinių vadybininkas, tvirtina - struktūrinio padalinio vadovas“. Todėl Jungtinė profesinė sąjunga negali reikalauti Darbo kodekso 147 straipsnio pagrindu derinti su ja UAB „Lukoil Baltija“ darbuotojų darbo grafikus. Dėl Kolektyvinėje sutartyje numatytos darbo grafikų rengimo tvarkos neprieštaravo ir Jungtinės profesinės sąjungos įgaliotinis atsakovo įmonėje - G. R..
Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Darbo kodekso 19 straipsnio ir 147 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ginčas tarp Jungtinės profesinės sąjungos ir darbdavio – UAB „Lukoil Baltija“ kyla dėl darbo grafikų derinimo. DK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi ginčo laikotarpiu atsakovo įmonėje kolektyvinė sutartis nebuvo pasirašyta, todėl iškyla pripažinimo darbuotojų atstovais DK 19 straipsnio prasme problema. Darbuotojų atstovus nustato nurodytas DK 19 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas yra numatęs tris darbuotojų atstovavimo formas: 1) kai atstovauja įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikianti profsąjunga, 2) kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo funkcijas perduoda atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, 3) kai atstovauja darbo taryba, išrinkta visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Ieškovas teigia, kad Jungtinės profesinės sąjungos (JPS) padalinys UAB „Lukoil Baltija“ profesinė sąjunga yra atsakovo įmonėje veikianti profsąjunga. Nors iš tikrųjų Jungtinės profesinės sąjungos įstatų 42.2. p. ir 50 p. ši profesinė sąjunga yra numačiusi, kad padalinys turi profesinės sąjungos veikiančios įmonėje teises (b.l. 24-30), ir UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filiale yra įsisteigęs JPS padalinys UAB „Lukoil Baltija“ profesinė sąjunga (b.l. 31-32), tačiau šį įstatų nuostata vertintina DK 19 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste. Kadangi DK 19 straipsnyje yra atskiriama įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikianti profesinė sąjunga ir šakos profesinė sąjunga, todėl būtina atriboti profesines sąjungas veikiančias įmonėje ir šakiniu principu įsteigtas profsąjungas, nors ir turinčias padalinius šioje įmonėje. Įmonėje veikianti profsąjunga – tai profsąjunga vykdanti veiklą toje įmonėje, o šakinės profsąjungos padalinys veikia pagal šakinės profsąjungos įstatus, ir jos veikla yra nukreipta platesniu nei vienos konkrečios įmonės mastu. Be to, Jungtinės profesinės sąjungos padalinys nėra savarankiškas asmuo, nėra atskirai įsteigta profsąjunga, kurios įsteigimui būtinos LR Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio antroje dalyje numatytos sąlygos (steigėjų skaičius, įstatai, vadovaujantys organai), tai reiškia, kad padalinys negali būti laikomas veikiančia profsąjunga DK 19 straipsnio prasme. Todėl įstatymų leidėjas ir numatė du skirtingus profsąjungų atstovavimo darbuotojų interesams būdus, kai profsąjunga tiesiogiai susijusi su įmonės veikla ir todėl jai nebereikia darbuotojų kolektyvo įgalinimų ir kai tokius įgalinimus darbuotojų kolektyvas suteikia platesnės veiklos profsąjungai, veikiančiai šakiniu principu. Iš Jungtinės profesinės sąjungos įstatų akivaizdu, kad ši profsąjunga veikia teritoriniu, šakiniu, profesiniu ir esant reikalui kitais principais (Įstatų 1 punktas), todėl, remiantis DK 19 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tokia profsąjunga gali atstovauti atsakovo įmonės darbuotojų teises ir interesus tik gavusi iš darbuotojų kolektyvo atstovavimo funkcijas. Tokių darbuotojų kolektyvo įgalinimų juos atstovauti Jungtinė profesinė sąjunga nėra gavusi, o be to, įmonėje yra kita šioje įmonėje veikianti profsąjunga – UAB „Lukoil Baltija“ darbuotojų profesinė sąjunga“ (b.l. 70-75), kuriai atskiro pavedimo atstovauti darbuotojų interesus įmonėje nebereikia.
Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Lukoil Baltija“ skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui dėl reikalavimo panaikinimo jau yra pasisakę dėl darbdavio UAB „Lukoil Baltija“ pareigos darbo grafikus derinti su Jungtine profesine sąjunga ir konstatavę, kad JPS neturi atstovavimo teisės UAB „Lukoil Baltija“ (Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-1064-31-05, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1177-06, b.l. 46-51). Tokį administracinių teismų nustatytą faktą galima pripažinti prejudiciniu faktu CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu. Nors administracinėje byloje Jungtinė profesinė sąjunga nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, tačiau konstatuotas faktas dėl neprivalomo darbo grafikų derinimo su JPS neabejotinai sukėlė teisines pasekmes šiai profesinei sąjungai. Be to, administracinių teismų padarytas išvadas nurodytoje administracinėje byloje galima pripažinti teismo precedentu, į kurį reikėtų atsižvelgti ir šioje byloje, nes vertintinos iš esmės tas pačios aplinkybės ir taikytina ta pati teisė (DK 19 ir 147 straipsnių reikalavimai). Teismo precedento galia ir reikšmė yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000 nelaikytina precedentu taikytinu šioje byloje, kadangi faktinės aplinkybės nėra tapačios ir joms nėra taikyta tapati teisė (nutartis priimta dar negaliojant dabar taikytinam Darbo kodeksui).
Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs teisės pažeidimą, netaikė alternatyvaus darbuotojų teisių gynimo būdo (CPK 418 straipsnis), atmestini, atsižvelgiant į tai, kad 2008 sausio 7 d. atsakovo įmonėje buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje jau yra numatyta darbo grafikų derinimo tvarka (b.l. 110-124). Tai reiškia, kad ginčas dėl darbo grafikų derinimo yra galutinai išspręstas pasirašius kolektyvinę sutartį. Ieškovą atstovavęs profesinės sąjungos įgaliotinis G. R. taip pat dalyvavo kolektyvinės sutarties pasirašymo procese ir turėjo galimybę dėl jos pareikšti savo nuomonę (b.l. 125-126).
Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimų, laikytina, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.