- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-262-278/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- P. A.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-262-278/2007
2007 m. gegužės 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui P. A., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo P. A. priešieškinį.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo ir jo atstovo bei ieškovės paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad 1994 03 03 gimė sūnus K., kurio tėvu yra atsakovas, o 1998 12 12 šalys susituokė. Nurodo, jog santuoka iširo, nes atsakovas nesirūpino šeima ir buitimi. Nurodė, kad atsakovas nesistengė aprūpinti šeimos, mažai uždirbo arba iš viso nedirbo, ji viena rūpinasi sūnaus, sergančio bronchine astma, sveikata. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui yra reikalingos papildomos lėšos gydymui namuose bei sanatorijose. Be to, sūnus lanko dailės mokyklą, todėl sūnaus išlaikymui ji kas mėnesį išleidžia apie 500 Lt. Nurodė, jog santuokoje įgytomis lėšomis buvo įgytas butas atsakovo motinos vardu, o vėliau – atsakovui padovanotas. Teigia, jog dėl lėšų stygiaus ji negali įsigyti ir išsinuomoti buto, gyventi su savo tėvais jų bute negali dėl sunkios tėvo ligos. Prašė teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, sūnaus K. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo 2006-09-01 iki vaiko pilnametystės, nustatyti uzufruktą, kuriuo nustatyti jai teisę su sūnumi gyventi atsakovo bute, (duomenys neskelbtini), iki sūnui K. A. sueis 18 metų ir naudotis buto plane pažymėtomis patalpomis: jai kambariu 72-5, 16,90 kv. m. ploto, sūnui K. kambariu 72-6, 10,99 kv. m. ploto, atsakovui paliekant naudotis kambarį 72-7 13,88 kv. m. ploto, patalpas 72-1; 72-2; 72-3 paliekant bendram naudojimui.
Priešieškiniu atsakovas nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji tapo nesivaldanti, išlaidi, niekada neprisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, gaunamas pajamas leisdavo viena, visiškai negalvodama apie šeimą, yra neištikima. Nurodė, jog jis stengėsi, kad šeimoje būtų geriau, rūpinosi šeima, gerbė vaiką bei ieškovę. Teigė, kad santykiai su sūnumi yra geri, todėl sūnui geriausia būtų likti gyventi su juo. Nurodė, jog jo turtinė padėtis šiek tiek geresnė nei ieškovės, nes turi nuosavą gyvenamąjį plotą, kur vaikui bus sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis. Jo moralinės savybės, charakterio bruožai bei požiūris į vaiko auklėjimą yra geresni nei ieškovės, kuri yra nervinga, bendraujanti su kitais vyrais, vėlai grįžtanti į namus. Be to, teigia, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma sūnui, viršija vaiko poreikius ir nei vienas iš jų negali skirti vaikui kas mėnesį po 300 Lt. Mano, kad šiuo metu vaiko išlaidoms pakanka po 340 Lt per mėnesį. Nurodo, jog ieškovei esant konfliktiškai, ieškančiai priekabių, gyventi vienoje patalpoje yra psichologiškai sunku, o suteikus teisę gyventi bute ieškovei, konfliktai išliktų, kenktų vaiko interesams. Prašė teismo patenkinti jo priešieškinį, nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti sūnaus K. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką tarp P. A. ir J. A. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliko santuokinę pavardę “A.“, nustatė K. A. gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš atsakovo P. A. materialinį išlaikymą sūnui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nustatė uzufruktą, kuriuo suteikė ieškovei teisę su sūnumi gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki K. A. sueis 18m. Teismas konstatavo, jog abu sutuoktiniai nebuvo pakantūs vienas kitam, nesistengė vienas kito remti moraliai ir materialiai, vienas kitą gerbti. Teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė yra jam neištikima bei nustatė, kad šalys daugiau kaip šešis mėnesius nesikalba ir nebendrauja, jų santuokiniai ryšiai nutrūkę, jie atskirai tvarko gaunamas lėšas, neveda bendro ūkio, nesutinka taikytis, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, išklausęs K. A. nuomonę, konstatavo, kad didesnį dėmesį sūnaus priežiūrai, jo sveikatos problemoms, auklėjimui ir mokymuisi skiria ieškovė, be to, sūnus išreiškė norą gyventi su mama ir darė išvadą, kad vaiko interesus labiau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu nėra pajėgi iš gaunamų pajamų įsigyti ar nuomotis kitą gyvenamąją patalpą, todėl pripažino būtinumą nustatyti uzufruktą ir palikti ieškovę su sūnumi gyventi atsakovui priklausančiame bute. Teismas nustatė, kad vaiko išlaikymui vidutiniškai per mėnesį skiriamų išlaidų dydis yra reikalingas ne mažesnis kaip 500 Lt suma per mėnesį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. A. prašo panaikinti 2007 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pilnai tenkinant jo ieškinį arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau pirmos instancijos teismas nepasisakė, kodėl vaiko gyvenamoji vieta negalėjo būti nustatyta su juo. Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, jog jo savybės yra geresnės vaiko auklėjimui negu ieškovės. Ieškovės teiginiai, jog ji vaikui skiria daugiau dėmesio negu jis, yra nepagrįsti, nes ji dirba iki 20 val., lankosi restoranuose. Be to, vaiko teisių apsaugos tarnyba nepasisakė, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Teigia, kad uzufrukto nustatymas pakenks vaiko interesams. Be to, nurodo, jog su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, nesutinka. Mano, jog vaiko išlaikymui per mėnesį gali skirti 150 Lt, nes šiuo metu yra bedarbis ir užtikrina vaikui gyvenamą vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo motyvai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir uzufrukto nustatymo yra pagrįsti, kadangi teismas pirmiausiai vadovavosi vaiko interesais. Teigia, kad sutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei priteisto vaikui išlaikymo dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog šalių santuoka iširusi ir atkurti ją nei vienas iš sutuoktinių nenori. Tai iš esmės patvirtino šalys ir apeliacinės instancijos teisme, nurodę, jog kiekvienas iš jų atskirai rūpinasi savimi, savo poreikiais, tarpusavyje nebendrauja daugiau nei puse metų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nebuvo dėmesingi ir pakantūs vienas kitam. Įrodymų, jog dėl santuokos iširimo yra kalta tik ieškovė, teismui nepateikta, todėl apelianto teiginiai, jog santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės J. A. kaltės, yra nepagrįsti.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su juo, mano, jog priteisto išlaikymo dydis šiuo metu neatitinka vaiko poreikių ir yra didelis. Šiuos teiginius kolegija vertina kritiškai, nes teismas atsižvelgė į nepilnamečio K. A. išreikštą norą gyventi kartu su motina, t. y. su ieškove, taip pat į tą aplinkybę, jog ieškovės ryšys su vaiku yra glaudesnis, artimesnis, išklausė vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados šiuo klausimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad vaiko interesus labiau atitinka, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kad jis dažnai išvyksta į užsienį, todėl atsižvelgiant ir į šią aplinkybę, kolegija konstatuoja, jog atsakovo ilgalaikės ir dažnos išvykos iš šalies, neužtikrintų tinkamos augančio ir sergančio sūnaus priežiūros.
CK 3.192 str. numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Šio principo esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, į tą aplinkybę, jog išlaikymas turi užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d., 3 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus K., gim. (duomenys neskelbtini), serga bronchine astma, dėl ko ieškovė turi papildomų išlaidų, be to, jis lanko ne tik vidurinę, bet ir dailės mokyklą, todėl jam yra reikalingos papildomos mokymosi priemonės. Atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnus yra 13 metų amžiaus bei tą aplinkybę jog vaikui skiriamas išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti kasdieninius jo poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, sveikatai, kitokiam vaiko ugdymui, kolegija daro išvadą, jog būtiniems nepilnamečio K. A. poreikiams patenkinti šiuo metu pakanka 500 Lt kas mėnesį. Įvertintina, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra darbingas. Nors šiuo metu atsakovas yra bedarbis, tačiau apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog jis dažnai lankosi Rusijoje, lydi savo draugus Maskvoje, kurie jam padeda, jį kelionėje išlaiko, o išvykęs būna apie dvi savaites per mėnesį. Ieškovė nurodo, jog atsakovas lydi krovinius ir gauna už tai atlygį. Atsakovas šių teiginių nepaneigė, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas gauna didesnes pajamas nei tik bedarbio pašalpą (CPK 178 str.). P. A. nurodė, jog sūnui gali skirti 150 Lt per mėnesį bei nupirkti jam reikalingų daiktų, be to, ir savo priešieškinyje nurodė, kad jo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad P. A. turi galimybę sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 250 Lt.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė neturi gyvenamojo būsto ir lėšų, pakankamų butui įsigyti ar išsinuomoti bei sąlygų gyventi su savo tėvais. Šių aplinkybių iš esmės nepaneigė ir atsakovas, kuris pripažįsta, jog sūnui geriau būtų gyventi įprastoje aplinkoje, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą nustatyti uzufruktą atsakovo butui iki vaiko pilnametystės. Įvertintina ir ta aplinkybę, jog nustačius uzufruktą butui, atsakovas turės didesnę galimybę bendrauti su sūnumi, nenutrūks jų tarpusavio ryšiai. Teismo sprendimu suteikta uzufrukto teisė naudotis butu, neatleidžia ieškovės nuo pareigos išlaikyti ir remontuoti buto dalį, mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas. Iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas. Dėl paminėto, apelianto teiginiai, jog ieškovė nemoka ir nemokės mokesčių, yra nepagrįsti ir šie motyvai nesudaro pagrindo atmesti ieškovės prašymo dėl uzufrukto nustatymo. Be to, šalys patvirtino, jog ieškovė dalį mokesčių už praeitą laikotarpį yra sumokėjusi (CK 3.71 str. 1 d., 4.144 str. 1 d., 2 d., 4.147 str. 2 d.).
Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes, įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 93).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
Nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 6.00 Lt (šešis Lt) pašto išlaidų valstybei.