- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-28
- Bylos Nr.
- 2S-639-544/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00213-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- G. K., J. K., Panevėžio miesto savivaldybės VTAT
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-613-544/ 2009
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėkja), kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-2642-739/2009 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui J. K., tretieji asmenys – G. K., J. K., Panevėžio miesto savivaldybės VTAT, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė padidinti 2006-12-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį sūnums I. K. ir T. K., gimusiems 1996-01-12, ir iš atsakovo J. K. priteisti šiems vaikams išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka. Nurodė, kad 2006-12-29 teismo sprendimu keturiems atsakovo vaikams iš jo buvo priteistas išlaikymas po 190 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Blogėjant šalies bei jos finansinei padėčiai, išaugus vaikų, kurie yra dvyniai, poreikiams, atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas užtikrinti būtinus dviejų sūnų paauglių poreikius. Abu vaikai yra silpnos sveikatos, todėl yra išlaidų gydymui ir vaistams. Jos darbo užmokestis yra apie 546 Lt. Mano, kad atsakovas turi galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-10-16 nutartimi patvirtinto šalių sudarytą taikos sutartį sekančiomis sąlygomis: nepilnamečių vaikų I. K., gim. 1996-01-12, ir T. K., gim. 1996-01-12, materialinio išlaikymo dydį, nustatytą 2006-12-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, pakeitė ir jiems iš atsakovo J. K. priteisė po 220 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-02-25 iki pilnametystės išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; atsakovas kasmet, pradedant nuo 2009-02-25, iki vaikų pilnametystės papildomai kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį prieš rugsėjo pirmąją vaikams įsipareigojo sumokėti vienkartinę išlaikymo išmoką po 300 Lt kiekvienam vaikui; šalys nustatė tokią už 2009 metus mokamos papildomos vienkartinės išmokos mokėjimo tvarką: atsakovas papildomai 2009 m. 10-12 mėn. sumoka po 100 Lt kiekvienam vaikui, o nuo 2009-02-25 pakeisto vaikų išlaikymo dydžio sumų skirtumą kiekvienam vaikui atsakovas išmoka lygiomis dalimis per 2009 m. 10-12 mėn. Civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 5 p.). Teismas nurodė, kad taikos sutartį tvirtina ir bylą nutraukia, nes taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nes šalims taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos ir išaiškintos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės eismo 2009-10-16 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad teismo posėdyje, kuriame buvo patvirtinta taikos sutartis, nedalyvavo, o jo interesus atstovavo advokatė. Ji informavo, kad ieškovė siūlo sudaryti taikos sutartį ir išlaikymo dydį nustatyti 220 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Telefoninio pokalbio su advokate metu negalėjo staiga paskaičiuoti pajamų sumažėjimo po 2009 metų balandžio mėnesio, todėl nieko konkrečiai advokatei nepasakė. Paskaičiavo, jog jo darbo užmokestis sumažėjo apie 390 Lt. Vienodo dydžio išlaikymą teikia keturiems vaikams ir sumoka 921 Lt kas mėnesį, nors gauna 1195 Lt darbo užmokestį. Turi nepadengtą virš 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai Lilijai. Advokatės nebuvo informuotas apie įsipareigojimą pagal taikos sutartį kiekvienais metais sumokėti papildomą 300 Lt vienkartinę išmoką. Ši sąlyga nebuvo aptarta, ji nesuprantama ir neįvykdoma. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino šalių turtinės padėties, nutartis pažeidžia kitų nepilnamečių vaikų interesus ir lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarpininkaujant atsakovo advokatei, kuriai jis buvo suteikęs teisę jį atstovauti ir sudaryti taikos sutartį. Atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį ir išlaikytinių skaičių, padarė dideles nuolaidas dėl išlaikymo dydžio ir sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas tik po 30 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, o prieš rugsėjo 1-ąją būtų sumokama vienkartinė išmoka. Atsakovas klaidina teismą apie ženklų savo darbo užmokesčio sumažėjimą, nes realiai jo darbo užmokestis sumažėjo 39 Lt, o, išlaikius privalomus atskaitymus, atsakovui išmokama apie 1100 Lt darbo užmokesčio. Nustatytas išlaikymo dydis kitų vaikų materialinio išlaikymo lygiateisiškumo principo nepažeidžia ir teisės kreiptis dėl išlaikymo padidinimo nesuteikia, nes šią teisę reglamentuoja CK 3.201 str.. Sutartis neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui, buvo išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės.
Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė CPK 42 str. 1 d., 2 d., 56 str. 1 d. 1 p., 59 str., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p. nuostatas, reglamentuojančias šalies teisę baigti bylą taikos sutartimi, atstovo pagal pavedimą įgalinimus ir bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį tvarką ir sąlygas. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti CPK 293 str. 5 p. pagrindu.
Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šalys gali ją sudaryti ir taikiai užbaigti bylą bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.), tačiau teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 str. 2 d.). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Iš šioje byloje pateiktų taikos sutarties sąlygų ir bylos dokumentų matyti, kad šalys, padarydamos viena kitai nuolaidų, sutarė tarp jų kilusį ginčą dėl dviems šalių sūnums teikiamo išlaikymo dydžio išspręsti taikiai, nustatant, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui padidinamas 30 Lt iki 220 Lt kas mėnesį. Šalių bendru taikos susitarimu šalys sutarė ir dėl vienkartinės išmokos sumokėjimo prieš kiekvienų rugsėjo pirmąją, kada išlaidos vaikų išlaikymui ir paruošimui į mokyklą yra didžiausios (b. l. 109). Ieškinys buvo pareikštas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nuo 190 Lt iki 300 Lt (b. l. 3-4, 17-19, 65). Taigi, pateikta taikos sutartis apima šioje byloje nagrinėto ieškinio išsprendimą. Pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyviosioms teisės normoms ar viešajam interesui neprieštarauja, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo skundžiamojoje nutartyje. Sutartyje nurodyta, o ir ieškovė bei atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės šalims žinomos ir suprantamos (b. l. 110-111).
Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (b. l. 82). Atsakovą šioje byloje pagal 2009-10-01 sutartį atstovavo advokatė V. K. (b. l. 106). Pagal CPK 51 str. 1 d. fiziniai asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai (CPK 56 str. 1 d. 1 p.). Advokato teises ir pareigas bei jų apimtį patvirtina advokato su klientu sudaryta rašytinė sutartis dėl atstovavimo teisme (CPK 57 str. 3 d.). CPK 59 str. 1 d. nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų. CPK 59 str. 2 d. imperatyviai reikalauja, kad, jeigu norima atstovui pavesti atlikti CPK 59 str. 2 d. išvardytus procesinius veiksmus, tame tarpe – ir sudaryti atstovaujamojo vardu taikos sutartį, teisė atlikti šiuos veiksmus turi būti atskirai nurodyta įgaliojime. Iš 2009-10-01 atstovavimo sutarties matyti, kad atsakovas buvo suteikęs advokatei V. K. CPK 42 str. numatytą teisę sudaryti taikos sutartį (b. l. 106). Taigi, suteiktų įgaliojimų ribos nebuvo peržengtos.
Iš 2009-10-16 įrašų teismo posėdžio protokole matyti, kad bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka ir advokatė V. K. suderino su atsakovu taikos sutarties sąlygas, nurodė, kad atsakovas sutinka teikti 220 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam iš sūnų kas mėnesį bei sumokėti po 300 Lt vienkartinę išmoką kiekvienam vaikui prieš mokslo metų pradžią (b. l. 110-111). Apeliantas atskirajame skunde neneigia, kad jo interesams atstovavusi advokatė V. K. jį informavo apie galimybę baigti bylą taikos sutartimi ir sutarties sąlygas. Todėl atmestini atsakovo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie visas taikos sutarties sąlygas, tame tarpe – apie pareigą sumokėti vienkartinę 300 Lt išlaikymo išmoką prieš kiekvienų mokslo metų pradžią. Taikos sutartyje ir teismo nutartyje yra aiškiai išdėstyta šios išmokos mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, todėl apeliantas be pagrindo teigia, jog ši sąlyga jam nesuprantama ir neįvykdoma.
Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nustatytas išlaikymo dydis neatitinka šalių turtinės padėties, jo ženkliai sumažėjusio darbo užmokesčio ir pažeidžia kitų nepilnamečių vaikų interesus ir lygiateisiškumo principą. Pirmiausia, atsakovo vaikai Tadas ir Ignas yra vienodo amžiaus dvyniai ir vyriausi iš visų atsakovo vaikų. Todėl vien dėl amžiaus ir dėl to, jog visos išlaidos yra vienu metu dvigubos, šių vaikų būtinus poreikius galima vertinti didesniais ir reikalaujančiais didesnių išlaidų. Išlaikymo dydis yra padidintas tik po 30 Lt kiekvienam vaikui. CK 3.198 str. nuostatos imperatyviai nedraudžia nukrypti nuo išlaikymo visiems vaikams lygybės principo, jei tai yra pateisinama svarbiomis priežastimis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad išlaikymo dydis negalėjo būti padidintas 30 Lt kiekvienam vaikui ir byla baigta taikos sutartimi dėl ženkliai sumažėjo jo gaunamo darbo užmokesčio bei dėl to, kad jis su taikos sutartimi sutiko neįsigilinęs į savo pajamų sumažėjimo faktą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui išmokamas darbo užmokestis, atskaičius įmokas į VSDFV biudžetą bei pajamų mokestį, nėra tiek sumažėjęs, kad jis negalėtų teikti minėtiems sūnums 30 Lt didesnio išlaikymo (b. l. 41-42, 117-122).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.