- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2-3605-947/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00506-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- H. I.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- D. I.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Aidas Venckus
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovui H. I., ieškovo atstovui advokatui Aidui Venckui, atsakovės atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J., nedalyvaujant atsakovei D. I., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. I. ieškinį atsakovei D. I. dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas H. I. 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. I. bendravimo su tėvu tvarką ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė D. I. 2010 m. spalio 12 d. sudarė santuoką Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus A. I.. Ieškovas nurodė, kad santuoką nėra nutraukta, tačiau nuo 2013 m. lapkričio sutuoktiniai gyvena atskirai. Sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai, atsakovė D. I. pradėjo piktnaudžiauti motinos valdžia, t. y. pradėjo trukdyti ieškovui bendrauti su mažamečiu sūnumi A. I.. Dėl šios priežasties atsakovas 2013 m. vasarą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu informavo ieškovą, kad vaiko motina buvo iškviesta į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, ieškovei buvo išaiškinta, kad abu tėvai turi turėti galimybes bendrauti su vaiku. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neatsižvelgė į šias išvadas ir toliau neleido matytis ieškovui su sūnumi. Ieškovas tuomet kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, kuris 2013 m. gruodžio 2 d. raštu pranešė, kad atsakovei D. I. buvo išaiškinta atsakomybė dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams (nenustačius objektyvių duomenų, atsakovės atžvilgiu administracinio teismo pažeidimo byla nebuvo pradėta). Ieškovas H. I. ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tėvo galimybė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi atsirado tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nors pirmąjį savaitgalį po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė nevykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas nurodė, kad nori bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, jo gyvenimo sąlygos yra tinkamos prižiūrėti mažametį vaiką, tačiau atsakovė geranoriškai nesuteikia šios galimybės, todėl ieškovas prašo nustatyti tokią tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:
nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 16.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kas antrą šeštadienį 12.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą kitą savaitgalio dieną (sekmadienį) ne vėliau kaip iki 18.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. sūnaus gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų vasario 5-ąją dieną, 15.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. savo gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų birželio 17-ąją dieną, 16.00 val. pasiima savo nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. sūnaus senelio iš tėvo pusės V. I. gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų balandžio 16-ąją dieną, 16.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir gražina jį į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. sūnaus močiutės iš tėvo pusės A. I. gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų gegužės 4-ąją dieną, 16.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienų mėtų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) 10.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 15.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienų porinių kalendorinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip iki 18.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienų porinių kalendorinių metų Šv. Velykų dieną 10.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą kitą dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.; nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienų neporinių kalendorinių metų paskutinę dieną (gruodžio 31 d.) 18.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą kitų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.) ne vėliau kaip iki 13.00 val.; nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienais kalendoriniais metais vasaros atostogų metu 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų pasiima nepilnametį sūnų A. I. ir 30 (trisdešimtąją) atostogų dieną grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Apie atostogų laiką H. I. raštu informuoja atsakovę D. I. ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki atostogų pradžios.
Atsiliepimas
Atsakovė D. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė nurodė, kad atsakovui su vaiku bendrauti niekada nedraudė, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka tėvų valdžios lygybės principo. Atsakovė nurodė, kad siekiant užtikrinti prioritetinių vaiko interesų ir teisių apsaugos principą būtina užtikrinti sūnaus ir tėvo bendravimą kiekvieną dieną, todėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1 punktas (nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 16.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio „Gandriukas“, esančio adresu Ukmergės g. 19, Kaune, ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.) neatitinka minėto principo užtikrinimo. Atsakovės manymu, vaiko interesus atitiktų vaiko ir tėvo (ieškovo) bendravimas kiekvieną dieną po dvi valandas, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir 18.30 val. grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Atsakovė nurodė, kad nesutinka ir su ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 2 punktu (nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kas antrą šeštadienį 12.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į sūnaus gyvenamąją vietą kitą savaitgalio dieną (sekmadienį) ne vėliau kaip iki 18.00 val.) Atsakovė nurodė, kad vaikas yra per mažas atskirai nuo motinos praleisti naktį, pažymėjo, kad berniukas yra labai jautrus ir labai prisirišęs prie mamos. Atsakovės teigimu, vaiko interesus labiau atitiktų bendravimas su tėvu be nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė atsipiepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka ir su kitais prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktais, nurodė, kad jie yra pertekliniai. Atsakovės manymu, vaikas yra per mažas, kad visą mėnesį galėtų būti atskirai be mamos (b. l. 102-104). Atsakovės D. I. atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, papildomai paaiškino, kad vaikas turi sveikatos problemų, todėl ir dėl šios priežasties būtina nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, į kurią nebūtų įtraukta sąlyga dėl vaiko pasilikimo nakčiai kartu su tėvu.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad ieškovo H. I. prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka visa apimtimi atitinka vaiko teises ir interesus, neprieštarauja vaiko poreikiams, atsižvelgus į jo amžių (3 metai). Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko tėvo H. I. gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), buities ir higienos aspektu yra visiškai pritaikyta tokio amžiaus berniuko poreikiams tenkinti (vaiko tėvas jam nuosavybės teise priklausančiame būste gyvena vienas, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, jame yra vaiko miegojimui skirta lovytė, lauke yra tvora aptverta kiemo teritorija), vaiko tėvas H. I. savo asmeninėmis savybėmis (rūpestingas, savarankiškas) yra pasirengęs prižiūrėti ir rūpintis savo mažamečiu sūnumi. Atstovė taip pat paaiškino, kad lankantis vaiko motinos gyvenamojoje vietoje jai teko stebėti šalių nepilnametį vaiką A., kuris, atstovės teigimu, nesudarė itin jautraus vaiko įspūdį, kas galėtų sąlygoti vaiko psichologines problemas. Atstovė taip pat pabrėžė, kad vaiko motina D. I. nenurodė specialistei duomenų apie tai, kad vaikas turi tokių sveikatos problemų, dėl kurių vaiko priežiūra medicininiu požiūriu turėtų būti speciali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje duotų žodinių paaiškinimų, nustatyta, kad H. I. ir D. I. santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus A. I. (b. l. 7, 8). Šalių santuoka nėra nutraukta, tačiau šalys bendro ūkio nebeveda ir gyvena atskirai nuo 2013 m. lapkričio mėnesio. Atsakovė atsikirtinėjo į ieškinį, teigdama, kad ji niekada nedraudė ir nedraudžia ieškovui bendrauti su sūnumi, tačiau byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Spręsdamas ieškovo H. I. prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia išimtinai į trimečio vaiko A. I. interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmiausia privalo būti atsižvelgta į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis).
Teismas įvertino tai, kad šiuo metu vaikas yra trijų metų amžiaus, todėl jam ypač reikšmingas bendravimas su abiem tėvais, siekiant palaikyti vaiko ir motinos bei vaiko ir tėvo emocinį ryšį, taip pat siekiant vaikui įdiegti supratimą apie tai, kad juo rūpinasi abu tėvai vienodai, kas užtikrina vaikui jam ypatingai svarbų saugumo jausmą. Byloje nėra jokių duomenų, kad tėvo H. I. bendravimas su sūnumi daro neigiamą įtaką vaikui ar kelia jam pavojų. D. I. ir H. I. šeima nėra įrašyta į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Atsakovės atstovo teismo posėdyje teikti paaiškinimai, kad vaiko tėvas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiku dėl berniuko ypatingo jautrumo (prieš užmiegant ir pan.) bei dėl vaiko sveikatos problemų, yra paremti tik prielaidomis. Byloje liudytoja apklausta atsakovės D. I. sesuo, šiuo metu gyvenanti kartu ieškove ir jos sūnumi (taip pat gyvenusi viename bute kartu su šalimis iki 2013 metų lapkričio mėnesio), teikdama parodymus paaiškino, kad vaikas yra jautrus, prisirišęs prie mamos, tačiau liudytoja, atsakinėdama į teismo, šalių atstovų, išvadą teikiančios institucijos atstovės klausimus, nenurodė, kad vaikas turėtų ypatingų sveikatos problemų (neskaitant peršalimo ligų, pasireiškiančių kosuliu, čiauduliu ir pan.). Pabrėžtina ir tai, kad teismas parengiamajame teismo posėdyje tenkino atsakovės atstovo advokato Ginto Gustaičio prašymą liudytoja apklausti gydytoją, pas kurią lankosi vaikas dėl sveikatos problemų, tačiau į teismo posėdį liudytoja neatvyko (atstovas nurodė, kad gydytoja yra užimta). Atstovas parengiamajame teismo posėdyje, prašydamas liudytoja apklausti gydytoją, nenurodė gydytojos asmens duomenų, nes, atstovo tvirtinimu, tokiu būdu siekiama, kad ieškovas dar iki teismo posėdžio neturėtų galimybės susisiekti su gydytoja ir jai daryti įtakos. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė ir jos atstovas turėjo galimybę į teismo posėdį pristatyti medicininius dokumentus, patvirtinančius jų teiginius apie vaiko sveikatos problemas, tačiau tokių dokumentų atsakovė nepateikė.
Teismui neturint pagrindo abejoti ieškovo H. I. galimybėmis ir sugebėjimu rūpintis savo mažamečiu sūnumi (byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų), nustatytinas maksimalus tėvo ir sūnaus bendravimas, tenkinant ieškovo ieškinį dėl prašomos nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo nustatytas tėvo ir sūnaus bendravimas, neįskaitant miego laiką kas antrą savaitgalį. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo H. I. ir jo sūnaus bendravimas taikant laikinąsias apsaugos priemones sustiprėjo (liudytoja patvirtino, kad vaikas po susitikimų su tėvu jaučiasi gerai), byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai prižiūrėjo vaiką bendravimo metu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ateityje riboti vaiko ir tėvo bendravimą neleidžiant trejų metų sūnui naktį praleisti kartu su tėvu. Todėl yra tenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas galėtų su tėčiu likti miegoti tėvo gyvenamojoje vietoje.
Užtikrinant vaiko teisę artimai ir turiningai bendrauti tiek su tėvu, tiek su savo artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės (seneliais), tenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas ir tėvas vieną kartą per metus galėtų kartu praleisti vasaros atostogas (30 dienų). Teismo iniciatyva prašoma nustatyti tvarka šiuo požiūriu koreguotina, nustatant sąlygą, kad vaiko tėvas kiekvieną dieną telefonu informuotų vaiko motiną apie vaiko buvimo vietą, jo fizinės ir psichinės sveikatos būklę, vaikui sugebant išreikšti savo nuomonę, sudarant sąlygas telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis vaikui pabendrauti su mama.
Teismo nuomone, tokia ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir ateityje dar labiau sustiprinti tėvo ir sūnaus emocinį ryšį, jų bendravimo įpročius, pasitikėjimo vienas kitu jausmą.
Teismas pažymi, kad vaikui augant, keičiantis mokymo įstaigai, atsiradus užklasiniam užimtumui, atsižvelgiant į vaiko interesus ir esant šalių norui bendravimo tvarka gali būti keičiama, koreguojama.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Iki sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos paliktinos galioti laikinosios apsaugos priemonės (laikina bendravimo tvarka), nustatytos Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (2564,00 Lt), t. y. 144,00 Lt žyminio mokesčio, 2420,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 23,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl visiškai tenkinus ieškinį šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį visiškai tenkinti.
Nustatyti H. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečio sūnaus A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 16.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kas antrą šeštadienį 12.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą kitą savaitgalio dieną (sekmadienį) ne vėliau kaip iki 18.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. sūnaus gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų vasario 5-ąją dieną, 15.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. savo gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų birželio 17-ąją dieną, 16.00 val. pasiima savo nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir gražina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. sūnaus senelio iš tėvo pusės V. I. gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų balandžio 16-ąją dieną, 16.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir gražina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. sūnaus močiutės iš tėvo pusės A. I. gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų gegužės 4-ąją dieną, 16.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos arba Kauno darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos ikimokyklinio auklėjimo ar mokymo įstaigos ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 19.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienų mėtų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) 10.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 15.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienų porinių kalendorinių metų Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) ne vėliau kaip iki 18.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienų porinių kalendorinių metų Šv. Velykų dieną 10.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą kitą dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienų neporinių kalendorinių metų paskutinę dieną (gruodžio 31 d.) 18.00 val. pasiima nepilnametį sūnų A. I. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą kitų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.) ne vėliau kaip iki 13.00 val.;nepilnamečio sūnaus A. I. tėvas H. I. kiekvienais kalendoriniais metais vasaros (birželio, liepos, rugpjūčio mėn.) atostogų metu 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų pasiima nepilnametį sūnų A. I. ir 30 (trisdešimtąją) atostogų dieną grąžina sūnų į sūnaus gyvenamąją vietą. Apie atostogų laiką H. I. raštu informuoja atsakovę D. I. ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki atostogų pradžios. Vaiko tėvas H. I. atostogų su sūnumi laikotarpiu kiekvieną dieną telefonu praneša vaiko motinai D. I. apie vaiko A. I. buvimo vietą, vaiko fizinės ir psichinės sveikatos būklę. Vaikui A. I. sugebant išreikšti savo nuomonę, H. I. privalo sudaryti sąlygas kiekvieną atostogų dieną telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis vaikui pabendrauti su mama.
Iki sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo tvarką), nustatytas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi.
Priteisti iš atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui H. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2564,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 23,46 Lt (dvidešimt tris litus 46 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.