- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-426-174-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- R. V.
- Kategorijos
Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Vandalinas Vainius Baudž. byla Nr. 1A–426-174/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.8.10.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
Nutartis
2009 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-07-01 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-19 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (1 300 Lt) bauda.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Daiktinius įrodymus (kvito Nr. 001341, 001257), saugomus Klaipėdos apskrities VPK, Klaipėdos rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.
Priteista Iš R. V. 480 Lt turtinės žalos atlyginimo A. S. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra jis 2009-01-06 apie 14.00 val. Pievų g. 37, Gargždų m., Klaipėdos rajone, apgaulės būdu, tai yra meluodamas, kad parduoda dyzelinį kurą, A. S. pardavė 240 litrų vandens su dyzelinio kuro priemaišomis po 2 Lt už litrą, taigi padarė A. S. 480 Lt turtinę žalą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir sušvelnint bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padarė nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi du mažamečius vaikus. Be to, pažymi, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę be pagrindo subendrino su ankstesniu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-19 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, nes 2009-03-19 nuosprendis jau buvo subendrintas su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžiu paskirta bausme, todėl, apelianto teigimu, jam antrą kartą buvo paskirta bausmė už tą patį nusikaltimą, už kurį jis buvo nuteistas pirmesniu 2009-03-19 nuosprendžiu.
Gynėja ir nuteistasis prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. V. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.
Apeliantas R. V. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skirdamas bausmę R. V. , teismas atsižvelgė į tai, kad nors nenustatyta pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta lengvinanti aplinkybė, tai yra kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jis BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei. Ši aplinkybė rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo antivisuomenines nuostatas. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas R. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laivės atėmimo bausmės vidurkis, artima jos minimumui.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Apylinkės teismas teisingai parinko R. V. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. V. anksčiau daug kartų buvo teistas, tarp jų už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.
Apeliantas R. V. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgdamas į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, tačiau, kaip minėta, jis anksčiau ne kartą buvo teistas, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, niekur nedirbo. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, be to, nors yra darbingo amžiaus, tačiau iki nusikaltimo niekur nedirbo, darbo neieškojo. Todėl akivaizdu, kad jis nenori keisti gyvenimo būdo ir daugiau nebenusikalsti.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.
Kolegija atmeta R. V. apeliacinio skundo teiginius dėl nepagrįsto jam paskirtos bausmės subendrinimo su pirmesniu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-19 nuosprendžiu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, be to, jokių duomenų apie šį nuosprendį byloje nėra, todėl R. V. naujai paskirta bausmė pagrįstai buvo bendrinama ne su šiuo nuosprendžiu, o su to paties teismo įsiteisėjusiu 2009-03-19 nuosprendžiu. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto R. V. skundo argumentas dėl dvigubo bausmių bendrinimo. Pažymėtina, kad remiantis BPK 347 straipsniu, šiuo atveju vėliausią nuosprendį priėmęs teismas pagal vėliausiai priimto nuosprendžio vykdymo vietą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 8 dalies arba 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį, kurioje subendrinus visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes nustatoma nuteistajam galutinė bausmė. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 2009-06-16 nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, sprendimą dėl galutinės bausmės BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka turės priimti nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.