Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant E.Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovei E. Š., jos atstovui adv. pad. G.Račkauskui, atsakovo atstovei V. K., trečiajam asmeniui L. M., vertėjai A.Stančinskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims L. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, L. B. dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. Š. palaikė ieškinį, paaiškino, kad gavo investicinius čekius, o kiek trūko, padovanojo dukra; skolinosi iš bendradarbių. Sutuoktinis privatizuojant butą savo lėšomis neprisidėjo visiškai. Ieškovės atstovas adv. pad. G.Račkauskas teismo posėdyje nurodė, jog butą ieškovė įsigijo iš asmeninių lėšų – dalis buvo sutaupyta, dalis – padovanota dukters L. M. (8288 rublius iš nebalansinės sąskaitos ir 1995 rublius iš balansinės sąskaitos); butas parduotas už 20498 rublius; ieškovės teigimu, V. Š. visiškai neprisidėjo prie turto pirkimo. Buvęs sutuoktinis ar jo įpėdiniai į turtą jokių pretenzijų nereiškė. Iš ieškovės taupomosios knygelės 1992-08-18 sutarties sudarymo dieną nuskaičiuoti 15761 rubliai. Mano, kad net jei dalis ir buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai nesudaro pagrindo pripažinti turto bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nei nutraukdamas santuoką, nei vėliau V. Š. nepretendavo į ieškovės nuosavybę; niekas jokių pretenzijų nepareiškė. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 1992-09-28 sutartimi ieškovė E. Š. už 20498 rublius (investicinius čekius) nusipirko 67,80 kv.m. ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (pagal Butų privatizavimo įstatymą) (b.l. 6). Sutartyje nurodyta, kad 4737 rublius (investicinius čekius) pirkėja įmokėjo į Vilniaus pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožo sąskaitą 421112 (Lietuvos komercinis bankas „Litimpex“ Sodų filialas), 1992-08-18 Nr. (duomenys neskelbtini); o 15761 rublius valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 1992-08-18 (Vilniaus Senamiesčio sk. (duomenys neskelbtini)). 1992-09-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), E. Š. vardu nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 7-9, 27). Mokėjimo už įsigytą butą aplinkybėms patvirtinti ieškovė pateikė 1992-08-18 kvitą, patvirtinantį, kad E.A. Š. už buto išpirkimą sumokėjo 4737 sumą (b.l. 33-34), 1992-08-18 Taupomojo banko pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini)apie 15761 rublių nurašymą iš E. Š. nebalansinės sąskaitos I-5576 (b.l. 35-36), taip pat kasos pajamų išlaidų orderį, patvirtinantį, kad ieškovė sumokėjo 176 rublius už dokumentų įforminimą (b.l. 31-32). Ieškovė, pagrįsdama ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog butą įsigijo iš lėšų, turėtų iki santuokos sudarymo, pateikė ir 1992-01-17 sutartį, sudarytą su L. K. (dabar M.). Šia sutartimi L. K. padovanojo 8288 rublius (valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis) iš savo investicinės sąskaitos, 10 rublių bei 1995 rublius iš balansinės dalies (b.l. 16). 8288 talonai nuo L. K. investicinės sąskaitos buvo nurašyti ir pervesti į ieškovės sąskaitą I-5576 (b.l. 17-18, 99-102).

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad iki minėtos buto pirkimo sutarties sudarymo, t.y. 1992-08-08, ieškovė sudarė santuoką su V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 90). Ši santuoka buvo nutraukta 1994-11-10 (ištuokos įrašo pagrindas – Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994-09-21 sprendimas dėl ištuokos) (b.l. 15, 44, 91). Duomenų, kad santuokos nutraukimo metu ar vėliau buvo padalintas buvusių sutuoktinių bendras turtas, byloje nėra. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 54). Testamentų registre 2012-08-09 duomenimis nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 13). V. Š. turėjo vieną vaiką – L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovo pateiktais duomenimis nuo 2010-08-02 išvykusi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-54).

Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1992 m., sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad ginčo butas buvo nupirktas už jos asmenines lėšas, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Minėto įstatymo straipsnio punkte yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ginčo butas buvo įsigytas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Teismo išreikalauti duomenys tvirtina, kad ieškovės buvęs vyras V. Š. aptariamo buto privatizavime nedalyvavo; jis nėra pasirašęs ant 1991-12-04 susitarimo privatizuoti butą, taip pat nėra davęs jokio sutikimo pirkti aptariamą butą kitų asmenų vardu (b.l. 120 – 126, 128 - 131). Tad šiuo atveju negali būti taikoma tuo metu galiojusi LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje ir SŠK 21 straipsnyje numatyta taisyklė, kuri teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąją jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (žr., pvz., LAT 2002-05-02 nutartį Nr. 3K-7-311/2002). Pastarosios taisyklės taikymui buvo būtinas kito sutuoktinio sutikimas privatizuoti butą. Gi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokio V. Š. sutikimo (parašo ant susitarimo (b.l. 125 - 126)) nebuvo, jis iš viso nedalyvavo privatizavimo procese.

Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovė 15761 sumą už perkamą butą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis (iš Taupomosios knygelės turinio matyti, kad investiciniai čekiai jai buvo suteikti iki santuokos sudarymo, be to, į jos sąskaitą 1992-01-23 buvo pervesta dukters L. K. dovanota 8288 suma). Kaip minėta, likusi 4737 suma už perkamą butą buvo sumokėta grynais pinigais. Ieškovė nurodė, jog šią pinigų sumą buvo susitaupiusi iki santuokos su V. Š. sudarymo dienos; dalį buvo pasiskolinusi iš kitų asmenų. Minėtas aplinkybes, taip pat tai, jog buto privatizavimo dokumentus ieškovė tvarkė nuo 1992 metų sausio mėnesio, patvirtino į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta ieškovės dukra L. M.. Sprendžiant, ar buto pirkimui buvo panaudota dalis bendrų ieškovės ir jos sutuoktinio lėšų, svarbu įvertinti aplinkybę, jog pinigai už perkamą butą buvo sumokėti 1992-08-18, t.y. po ieškovės ir V. Š. santuokos sudarymo praėjus vos 10 dienų. Net jeigu tam tikra nežymi (nereikšminga) dalis ir buvo panaudota bendrų lėšų įsigyjant butą ar grąžinant pasiskolintus pinigus, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai nesudaro pagrindo įgytą butą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe. Duomenų, kad dalis lėšų už perkamą butą būtų sumokėta iš V. Š. asmeninių lėšų, byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už butą ieškovė sumokėjo asmeninėmis lėšomis. Be to, ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti ginčo turtą jos asmenine nuosavybe tik sužinojusi, jog ribojamos jos kaip savininkės teisės, t.y. negalėdama parduoti minėto buto. Ši aplinkybė rodo, jog ieškovė nuo pat ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo save laikė vienintele buto savininke, o V. Š. po santuokos nutraukimo iki savo mirties (duomenys neskelbtini), vėliau jokie jo įpėdiniai iki pat ieškinio pateikimo ir šiuo metu (t.y. 19 metų) jokių pretenzijų į ginčo butą nėra pareiškę. Be to, minėta, kad V. Š. aptariamo buto privatizavime nedalyvavo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė butą įsigijo kaip savo asmeninę nuosavybę, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei E. Š. asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, o likusios 2469 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 1, 46). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Taigi, šiuo atveju, patenkinus ieškinį, iš atsakovo turėtų būti priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau įvertinus tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovu įtraukta, nes buvęs ieškovės sutuoktinis V. Š. yra miręs, o duomenų apie jo palikimo priėmimą nėra, taip pat tai, kad VMI taipogi nėra priėmusi V. Š. palikimo, t.y. nėra jo teisių ir pareigų perėmėja, be to, VMI iš esmės neprieštarauja ieškinio patenkinimui, tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

n usprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.