- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2YT-23511-877/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13940-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Žana Vašcova
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., A. K., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio L. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos brolis L. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko paveldimas turtas – 7/24 dalys gyvenamojo namo ir 7/24 dalys kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas priklausė L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise namų valdoje, kurios kitą dalį valdo pareiškėja. L. K. įpėdiniai bei galimi turto paveldėtojai yra pareiškėja ir suinteresuoti asmenys A. K., A. K. bei S. K., kuris palikimo atsisakė. A. K. ir A. K. dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja L. K. palikimą priėmė, pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėja jai ir broliui L. K. priklaususiame name savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1975 metų iki dabar, savo gyvenamosios vietos ji niekada nekeitė. Pareiškėja po brolio mirties ir toliau gyveno name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už savo ir brolio dalį. Dėl nežinojimo pareiškėja laiku į notarą nesikreipė, todėl dabar palikimo priėmimui reikalingas prašomas nustatyti juridinis faktas. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys A. K. ir A. K. atsiliepimuose su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja iš teisų priėmė brolio L. K. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Ginčo tarp šalių dėl šio turto nėra.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, jei pasitvirtins pareiškėjos pareiškime nurodomos faktinės aplinkybės. Pažymėjo, kad valstybė nėra paveldėjusi L. K. palikimo. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
5. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos brolis L. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko paveldimas turtas – 7/24 dalys gyvenamojo namo ir 7/24 dalys kiemo statinių, esančių Raudondvario 4-tasis takas 14, Kaune. Šis turtas priklausė L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise. L. K. įpėdiniai yra pareiškėja (sesuo) ir suinteresuoti asmenys A. K. (sūnus), A. K. (sutuoktinė), S. K. (brolis). S. K. 2002 m. kovo 20 d. pareiškimu brolio palikimo atsisakė. S. K. mirė 2017 m. birželio 7 d. A. K. ir A. K. dėl mirusiojo palikimo priėmimo nesikreipė. Kauno miesto 15-tasis notarų biuras 2018 m. gegužės 8 d. raštu ir Kauno regiono valstybės archyvas 2017 m. vasario 17 d. raštu patvirtino, kad paveldėjimo byla po L. K. mirties neužvesta. Pareiškėja mirusiojo brolio L. K. palikimą priėmė, pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėja jai ir broliui L. K. priklausiusiame name savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1975 metų iki dabar, savo gyvenamosios vietos ji niekada nekeitė. Pareiškėja po brolio mirties ir toliau gyveno name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už savo ir brolio dalį. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje liudytoja D. J.. Ginčo tarp suinteresuotų asmenų dėl faktinių bylos aplinkybių ir paveldimo turto nėra.
7. Mirusiojo L. K. palikimas atsirado 1991 metais, t. y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui (galiojo iki 2001 m. liepos 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Palikimo atsiradimo momentu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 587 str. (1964 m. redakcija), analogiškai – galiojančio CK 5.51 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
8. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po L. K. mirties jo sesuo J. R. naudojasi jo likusiu nekilnojamuoju turtu – 7/24 dalimis gyvenamojo namo ir 7/24 dalimis kiemo statinių, esančių Raudondvario 4-tasis takas 14, Kaune, kurį prižiūri ir naudoja kaip savo. Gyventojų registro tarnybos duomenimis šiuo adresu pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja per Civilinio kodekso 587 straipsnyje (1964 m. redakcija) numatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Ji savo veiksmais išreiškė valią priimti brolio palikimą. Detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos pareiškime išdėstyti argumentai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad J. R. yra L. K. antros eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 str. 1 d.), po jo mirties pirmos eilės įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė. J. R. priėmė brolio palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti (1964 m. CK 587 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po L. K. mirties jo palikimą priėmė sesuo J. R., pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 177, 178 str.).
9. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
10. CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.