Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-08-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-3122-888/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-04
Bylos Nr.
A2.6.-3122-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02500-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
V. N.
Advokatai
Tomas Ryzgelis, Andrejui Zavtrakovuiir
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3122– 888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02500-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, Vidai Dambrauskienei ir Editai Ugianskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N., jos įgaliotiems atstovams advokatui Andrejui Zavtrakovui ir advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 22 d., 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), V. N. vairuodama automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir apvažiuodama stovinčias transporto priemones jas kliudė bei apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1., 222 punktų reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu V. N. kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad apgadino automobilius, tačiau neigė pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, kadangi nejautė susidūrimo. Teismui paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo į prekybos centro „Mega“ stovėjimo aikštelę ir ieškojo laisvos vietos pasistatyti automobiliui. Pamatė laisvą vietą prie centrinio įėjimo į prekybos centrą ir įvažiavo į ją, tačiau negalėjo atidaryti durelių ir išlipti, todėl iš stovėjimo vietos išvažiavo atbula ir persistatė automobilį. Nuėjo į „Mega“, grįžusi iš jos norėjo pasidėti rankinę į bagažinę ir pamatė apibraižymus ant galinio buferio, apžiūrėjo visą savo automobilį – jis visas buvo apibraižytas. Apžiūrėjo kitas mašinas – jos buvo tvarkingos, pagalvojo, jog ją apibraižė namų kieme, todėl išvažiavo (b. l. 49).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad įvykio dieną tiesiogiai matė, kaip V. N. atvyko į stovėjimo vietą, bandydama pasistatyti savo vairuojamą automobilį kliudė kitą stovintį automobilį priekiu, tada pradėjo važiuoti atbulomis ir kliudė jai dešinėje stovintį automobilį šonu, o paskui bandydama pervažiuoti dvi stovėjimo vietas – kliudė ir trečią automobilį. Girdėjo kontakto smūgį, be to suveikė vieno automobilio signalizacija. Iš automobilio V. N. neišlipo, automobilių nepažiūrėjo ir išvažiavo. Jis įsidėmėjo jos automobilio valstybinį numerį ir pranešė apie tai policijai. Į V. N. automobilį dėmesį atkreipė, kadangi jis jau atvažiuodamas į „Mega“ stovėjimo aikštelę atrodė gerokai apgadintas, buvo aplamdyti šonai dar iki eismo įvykio (b. l. 68-69).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. T. parodė, kad praėjus vienai dienai po įvykio, jam paskambino iš policijos ir klausė, ar neapgadintas automobilis. Jo žmona apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad ženkliai apgadintas kairės pusės galinis šonas, matėsi dideli balti braukimo ruožai (b. l. 69).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad yra V. N. pažįstamas. Teismui paaiškino, kad įvykio buvo susitikęs su V. N. ir ji paliko savo mobilųjį telefoną pas jį. Vakare telefonas suskambėjo, jis atsiliepė, skambino policijos pareigūnai. Sekančią dieną V. N. atvažiavo pasiimti telefono ir jis kartu su ja nuvažiavo į policijos įstaigą. Jis surašė V. N. pasiaiškinimą, tačiau ji pasirašė, sutikdama su pasiaiškinimo turiniu (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Kelių eismo taisyklių 219.1. punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nors V. N. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė automobilių kontakto, tačiau tokia jos pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jos nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjos duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. V. N. kaltę, visų pirma, patvirtina patikimi, nuoseklūs liudytojo V. K. parodymai, kad įvykio dieną jis tiesiogiai matė, kaip V. N. savo automobiliu bandydama jį pasistatyti kliudė kitą stovintį automobilį priekiu, tada pradėjo važiuoti atbulomis ir kliudė jai dešinėje stovintį automobilį šonu, o paskui bandydama pervažiuoti dvi stovėjimo vietas – kliudė ir trečią automobilį. Jis girdėjo automobilių kontakto garsą ir tai, kad suveikė vieno iš apgadintų automobilių signalizacija. Jis įsidėmėjo valstybinius numerius ir iškvietė policiją (b. l. 68-69).

Aplinkybę, kad automobilių apgadinimai ženklūs patvirtina ir transporto priemonės Opel Signuma savininko T. T. teisme duoti parodymai, jog įvykio metu buvo ženkliai apgadintas kairės pusės galinis šonas (b. l. 69). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, tiesiogiai įvykio nemačiusių, tačiau transporto priemonių apgadinimus užfiksavusio policijos pareigūno A. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 2) ir transporto priemonės Honda Element vairuotojo A. K. rašytinis paaiškinimas (b. l. 7). Iš policijos pareigūno A. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 2) matyti, jog eismo įvykyje dalyvavę automobiliai Opel Signum ir Honda Element buvo apgadinti, automobiliai buvo nufotografuoti ir surašyti transporto priemonių techninės apžiūros aktai. Iš Honda Element vairuotojo A. K. rašytinio paaiškinimo (b. l. 7) matyti, jog jis apžiūrėjo savo automobilį ir pastebėjo, jog apgadintos kairės pusės durys ir kairės pusės šono apdaila virš rato. Transporto priemonių apgadinimus patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktai (b. l. 16-17). Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 16) nustatyta, kad ant automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti šie techniniai defektai – braukimo žymės ant galinio bamperio dešinės pusės šono, galinio dešinės pusės sparno, galinių dešinės pusės durų, priekinio bamperio kairės pusės šono ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, šiame transporto priemonės techninės apžiūros akte daroma išvada, kad transporto priemonė apgadinta eismo įvykio metu, apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka apgadinimų aukštį ir pobūdį ant automobilių Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Honda Element, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 17) nustatyta, kad ant automobilio Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti šie techniniai defektai – braukimo žymės ant galinio bamperio kairės pusės šono ir galinio kairės pusės sparno, daroma išvada, jog transporto priemonė apgadinta eismo įvykio metu, apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka apgadinimų aukštį ir pobūdį ant automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 18) nustatyta, kad ant automobilio Honda Element, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti šie techniniai defektai – braukimo žymės ant galinio kairės pusės sparno ir galinių kairės pusės durų, daroma išvada, jog transporto priemonė apgadinta eismo įvykio metu, apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka apgadinimų aukštį ir pobūdį ant automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Minėtais transporto priemonės techninės apžiūros aktais nustatytus apgadinimus atitinka ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l.9-15 ). Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų mastas atitinka nustatytą transporto priemonės techninės apžiūros aktais, o ant Honda Element ir Opel Signum automobilių esančios braukimo žymės akivaizdžiai matomos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), T. T. paaiškinimas (b. l. 6), V. K. paaiškinimas (b. l. 8), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (23 b.l.).

V. N. teismo posėdžio metu kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, teismui paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantį rašytinį jos paaiškinimą (b. l. 5) surašė ne ji, o J. P., tai jis patvirtino teismo posėdžio metu (b. l. 77-78), tačiau, aplinkybė, jog minėtą paaiškinimą, surašytą sekančią dieną po įvykio, kuriame V. N. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, surašė ne ji, o kitas asmuo, nepaneigia paaiškinime užfiksuotų aplinkybių, be to, V. N. jį patvirtino savo parašu, t. y. sutiko su jame esančia informacija. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad paaiškinimas būtų melagingas ar paimtas prieš jos valią, priešingai – iš tarnybinio pranešimo (b. l. 2) matyti, jog „pažeidimo įforminimo metu V. N. elgėsi mandagiai, gailėjosi dėl pažeidimo“, todėl teismas V. N. versiją, jog paaiškinimą ji pasirašė jo neskaičiusi, vertina kaip gynybinę.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės). Tačiau šios aplinkybės nustatymas nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). V. N. nurodytos aplinkybės dėl to, kad jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo techniškai tvarkingas ir jam išduotas tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (b. l. 44-47), nagrinėjamu atveju nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytų automobilių skaičių (3 automobiliai) automobiliams padarytos žalos mastą, kontaktų pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad V. N. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitus automobilius ir juos apgadino, ji suprato sukėlusi eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos ar nepranešusi policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. kovo 22 d., 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), V. N. vairuodama automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir apvažiuodama stovinčias transporto priemones jas kliudė bei apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1., 222 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. N. kalta dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. N. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ji nėra bausta, jai skirtinos administracinės nuobaudos – minimalaus dydžio baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sankcijų ribose bei papildoma nuobauda – minimalaus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

V. N. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16056340249. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė