Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Pylimo pirtis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Projektas“ ieškinį atsakovui UAB „Pylimo pirtis“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-09-08 nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka nepranešus bylos šalims (b.l.50-51), ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovo turtą ar pinigines lėšas 96 881 Lt sumos ribose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prievolė turtinė, ieškinio suma gana didelė, o atsakovas arba piktavališkai vengia, arba neturi galimybių geranoriškai atsiskaityti su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir/ ar teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą – tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis preliminariai siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutarties panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Atskirojo skundo argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformavus apie tai priešingos šalies, nesudaro prielaidų laikyti teismo nutartį neteisėta. Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai atsakovui (skolininkui), o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas visais atvejais privalo motyvuoti savo sprendimą laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui (skolininkui). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo nuoroda, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovams, paremdamas šį savo sprendimą CPK 148 str. 1 d. įvardintu galimu sutrukdymu jas taikyti. Nors teismas ir nenurodė daugiau ar išsamesnių argumentų, kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau teisės normos, reglamentuojančios dokumentinio bylos proceso ypatumus, nustato, kad šiuo atveju apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovams nepranešama (CPK 427 str. 5 d.), o iki preliminaraus sprendimo priėmimo nėra siunčiamas ir ieškinio bei jo priedų nuorašas (CPK 429 str.). Taigi ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtos bei pagrįstos teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio dalyko, atsakovui yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Be to, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimų pagrįstumą dokumentinio proceso tvarka jau įvertino, 2008-09-08 priimdamas preliminarų sprendimą ( b.l. 54-55). Jau vien ši aplinkybė – pareikšto reikalavimo dydis – pati savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė byloje nesant duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, apie galimą jų turinės padėties pablogėjimą teisiškai nereikšmingos. Viena vertus, įstatymo normos nenustato teismui pareigos, sprendžiant tokį prašymą, tikrinti viešus duomenis apie atsakovų veiklos pelningumą, valdomo turto apimtis ir pan.( CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.). Antra vertus, tai nepašalina sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės galimybę ne tik laisvai perleisti savo turimą turtą kitiems asmenims, bet ir prisiimti naujus įsipareigojimus, jų įvykdymą garantuoti disponuojamu turtu, kitaip apsunkinti disponavimo turtu galimybes, kas realiai sukeltų sprendimo neįvykdymo grėsmę tuo atveju, jeigu būtų patenkinti šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl piniginių sumų priteisimo. Taigi atsakovo turimas turtas ar veiklos pelningumas savaime nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto finansiniu pajėgumu, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją panaikinti.

Atsakovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimo, įvykusio 2008-07-09, Finansų departamento ir turto departamento klausimais protokolą Nr. 28-109(1.1.4.-TAR-1) (b.l. 64-67). Nors protokole įrašyta, kad atsakovas, pardavęs patalpas (duomenys neskelbtini), gavo 0,5 mln. Lt lėšų, kurios skirtos rekonstruoti ginčo objektą, pasitarimo protokolas tėra papildomas atsakovo finansinės padėties įrodymas. Byloje nėra tiesioginių įrodymų (pvz., sąskaitų iš kredito įstaigų), jog reikiama pinigų suma atsakovas neabejotinai disponuoja (CPK 177 str. 4 d.). Juolab kad lėšų skyrimas vienam ar kitam tikslui atsakovo biudžete atskira eilute ieškinio patenkinimo atveju nepakankamai užtikrina ieškovo turtinius interesus, kadangi antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko turto plačiąja prasme (CPK 685 str., 688str.-689 str.). Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas gali prašyti teismo panaikinti turto bei lėšų areštą, jeigu sumokės ieškinio sumą į teismo specialiąją sąskaitą, įkeis turimą turtą (CK 4.175 str. 2 d. 3 p.) ir/arba už jį laiduos trečiasis asmuo (CPK 146 str. 2-3 d.).

Likusi protokolo 4 p. dalis ir atsakovo 2008-04-17 pretenzija rangovui (b.l.71-72) susijusi su reikalavimų nepagrįstumu: rangos darbai neatlikti, atlikti su defektais ar pavėluotai ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių. Tačiau apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai kelia klausimus, kurie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio pagrįstumu, pavyzdžiui, kad ketina reikšti ieškovui priešpriešinius reikalavimus. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems ieškovo turtiniams interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas.

Tokie ir panašūs apelianto motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 338 str.), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami. Susiklosčius išvardintai situacijai, nutartis dėl turto arešto paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.