- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2-172-126/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Malvyra Bučienė
- Ieškovas
- R. P. J.
- Atsakovas
- E. K., D. S.
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovui R. P. J., jo atstovei advokatei J. M. , atsakovei E. K. , jos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, atsakovei D. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš namo nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, pagal ieškovo R. P. J. ieškinį, atsakovai E. K. , D. S. , bei atsakovės E. K. priešieškinį dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. P. J. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, 1994m. balandžio 14d. mirė jo brolis G. J. J. Po brolio mirties jis su broliu A. J. paveldėtą namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pasidalino sutartimi. Už broliui priklausančią palikimo dalį jis sumokėjęs 8000Lt. Atsakovė E. K. paskutinius metus gyveno pas brolį. Po brolio mirties ieškovas su atsakove sudarė žodinę namo su priklausiniais panaudos sutartį. Pagal susitarimą už namo priežiūrą atsakovei leido neterminuotai naudotis namu ir ūkiniais pastatais, iki namas jam pačiam bus reikalingas. Atsakovė panaudos pagrindu gyvendama jam nuosavybės teise priklausančiame name, prižiūrėjo namą su priklausiniais, todėl namas nebuvo išvogtas, suniokotas. Užaugus vaikams, dukra ketina kurti šeimą, todėl jai reikalingas atskiras gyvenamasis namas. Ketina artimiausiu laiku pradėti namo ir ūkinio pastato remontą, tačiau atsakovė gera valia išsikeldinti iš namo nesutinka. Prašo nutraukti žodinę panaudos sutartį, sudarytą 1994m. gegužės 1d. tarp ieškovo ir atsakovės dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), panaudos. Pašalinti ieškovui asmenine nuosavybe priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo pažeidimą ir iškeldinti atsakovę E. K. su jai priklausančiu turtu iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir panaikinti jos registraciją minėtu adresu. Ieškovas nurodo, jog per visą atsakovės namo panaudos sutarties galiojimo terminą, draudė namą su
2 priklausiniais nuo nelaimingų atsitikimų ir mokėjo draudimo kompanijai įmokas. Viso per laikotarpį nuo 1994 metų iki 2009m. gegužės 31d. Lietuvos draudimo kompanijai sumokėjo 2728,69 Lt įmokų, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes atsakovė leistinais įrodymais neįrodė bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Nurodo, jog gyvenamasis namas buvo užbaigtas statyti 1988 metais ir tuo metu galiojęs Civilinis kodeksas numatė, kad bendroji jungtinė nuosavybė galėjo būti sutuoktinių ir kolūkiečių kiemo, tačiau šalių ginčui šios nuostatos netaikytinos, nes jie nebuvo sutuoktiniai ir nesudarė kolūkiečių kiemo, todėl galėjo atsirasti tik bendroji dalinė arba asmeninė nuosavybė. Rašytinė sutartis ar kitoks sandoris dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo nebuvo pateiktas. Nurodo, kad namo statybai buvo išleista 20000 rublių. 1988m. lapkričio 18d. visuotinis kolūkio narių susirinkimas skyrė G. J. J. 10000 rublių, 50 proc. statybos išlaidoms padengti iš kolūkio lėšų, skirtų kolūkiečiams, gerai atliekantiems jiems pavestą darbą, išdirbusiems ūkyje ne mažiau kaip 10 metų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad namo statybos metu ji turėjo 10 000 rublių, o duomenų apie atsakovės kolūkyje išdirbtą laiką byloje nėra, todėl mano, kad archyvo išduotas rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, kad G. J. J. buvo kompensuota 50 proc. lėšų, būtent jo namo statybai. Byloje esantis Rokiškio rajono Jūžintų apylinkės viršaičio 1994m. spalio 5d. pažymėjimas taip pat patvirtina kad ginčo namas ir kiti pastatai G. J. J. priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis ir buvo jo paties pastatyti 1989 metais. Ieškovas teigia, kad atsakovė reikšdama priešieškinį praleido ieškinio senaties terminą, o jo atnaujinti nėra pagrindo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė E. K. pateiktame priešieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad su G. J. J. pradėjo artimiau bendrauti 1978 metais. Ji tuo metu dirbo L. G. kolūkyje paukštyne paukštininke, gaudavo pastovias pajamas, o G. J. J. tame pačiame kolūkyje dirbo staliumi. Tais pačiais metais G. J. J. persikraustė į butą L. kaime, kuriame gyveno ji su savo motina. Nuo 1978m. pradėjo kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį; kartu naudojo gaunamas pajamas, laikė gyvulius, kartu dirbo asmeniniam pagalbiniam ūkiui skirtą žemę. 1987 metais abu pradėjo statyti gyvenamą namą su ūkio pastatais. G. J. J. sakęs, kad padarys įkurtuves ir ta pačia proga susituoks. 1988 metais įsikėlė gyventi į pastatytą namą, kartu su jais apsigyvenusi ir atsakovės motina. 1994 m. balandžio 14 d. G. J. J. mirė. Atsakovė nurodė, kad kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį su G. J. J. , gautas pajamas, tame tarpe ir iš pagalbinio ūkio naudojo namo statybai, ji pati prie namo statybos prisidėjusi asmeniniu darbu ir lėšomis, statybininkams ruošdavusi pietus, jiems sumokėdavusi už darbą. Nurodė, jog L. G. kolūkis G. J. J. vardu skyrė 10.000 rublių negražinamą pašalpą, kadangi jie abu su G. J. J. dirbo kolūkyje. G. J. J. mirus, ieškovas 1994m. rudenį atėjo namo dokumentų, sakydamas, kad reikia sutvarkyti paveldėjimo reikalus po brolio mirties, tuomet ji perdavusi jam turėtus namo dokumentus. Nurodė, kad ieškovas jai sakęs, kad “mums tavo dalies nereikia“, todėl ji suprato, kad atsakovas ją pripažįsta dalies turto bendrasavininke, kadangi jam buvo gerai žinoma, kad su G. J. J. pragyveno kartu, vedė bendrą ūkį iki jo mirties 15 metų, o prašyti namo dokumentai jam reikalingi, kad įsiformintų paveldėjimą po brolio mirties į jam kaip bendraturčiui priklausiusią namo dalį. Jokių kalbų su ieškovu apie panaudos sutartį nebuvo. Atsakovė paaiškino, kad ji rūpinosi G. J. J. laidotuvėmis, gedulingais pietumis, užsakė paminklą, už jį sumokėjo. Po G. J. J. mirties ji ir toliau gyveno su motina gyvenamame name (duomenys neskelbtini), rūpinosi namais, tvarkė aplinką, dirbo žemės sklypą, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį. Niekas iš G. J. J. brolių po jo mirties nesirūpino nei namo, nei aplinkos, ar žemės sklypo priežiūra. Kol ieškovas nepateikė ieškinio teismui dėl jos iškeldinimo iš gyvenamo namo, ji nežinojo, kad G. J. J. broliams R. P. J. ir A. J. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą gyvenamą namą su priklausiniais, o A. J. J. jam priklausančią dalį perleidęs R. P. J. Nurodė, kad po G. J. J. mirties, maždaug po pusės metų mirė jos motina, su kuria kartu gyveno, jos pačios sveikatos būklė
3
pablogėjo, ji patyrė 4 kojų operacijas, gydėsi stacionare, ambulatoriškai, sunkiai vaikšto, todėl susitvarkyti dokumentų dėl jai priklausančios ½ pastatų dalies negalėjusi dėl sveikatos būklės. Teismui nusprendus, kad ji praleidusi ieškininės senaties terminą, prašo jį atstatyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad kartu gyvendama ir vesdama bendrą ūkį iš bendrų lėšų su G. J. J. pasistatė šiuos pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9772 Lt, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1335 Lt vertės, viralinę, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), 1730 Lt vertės, tvartą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), 1210 Lt vertės, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 915 Lt vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31 Lt vertės, iš viso pastatų už 14.993 Lt. Tokiu būdu jai tenkančią pastatų ½ dalį vertina 7496,50Lt. Atsakovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Panaikinti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą R. P. J. ir A. J. J. Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. V. , registro Nr.lVVR-5453 ir paveldėto turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp R. P. J. ir A. J. J. 1994 m. spalio 19 d. ir patvirtintą Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. V. bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, o su atsakovės priešieškiniu sutinka visiškai. Paaiškino, kad jai yra žinoma, kad jos tėvo A. J. J. brolis G. J. J. kartu su ieškove E. K. gyveno apie 15 metų, vedė bendrą ūkį, laikė gyvulius, kartu pasistatė gyvenamą namą L. kaime, kuriame abu apsigyveno ir kur G. J. J. su ieškove kartu gyveno iki pat savo mirties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkintini iš dalies.
Gyvenamojo namo statybos sutarčių sudarymui, nuosavybės teisės klausimams spręsti taikomos šalių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojusios įstatymų nuostatos. Nuosavybės teisės atsiradimo metu galiojęs Civilinis kodeksas reguliavo, kad viena iš nuosavybės rūšių buvo asmeninė nuosavybė (CK 95str.2d., 1964 07 07 įstatymo redakcija). Asmeninės nuosavybės teise piliečiams galėjo priklausyti turtas, skirtas materialiniams ir kultūriniams jų poreikiams tenkinti, o gyvenamasis namas buvo paminėtas kaip asmeninės nuosavybės objektas (CK 109str.1d., 1964 07 07 įstatymo redakcija). Vienas iš nuosavybės atsiradimo būdų yra daikto sukūrimas teisės aktų nustatyta tvarka, šiuo atveju gyvenamasis namas, kaip nuosavybės teisės objektas, atsirado įstatymams neprieštaraujančiu pagrindu – pastatant gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Ginčas iškilo dėl to, ar jis buvo sukurtas kaip vieno asmens nuosavybė, ar kaip bendroji kelių asmenų nuosavybė. Gyvenamas namas buvo užbaigtas statyti 1989 metais (pažymėjimas, 1t.b.l.94). Tuo metu galiojęs Civilinis kodeksas numatė, kad bendroji jungtinė nuosavybė galėjo būti sutuoktinių (CK 131str., 1964 07 07 įstatymo redakcija) ir kolūkiečių kiemo (CK 132str., 1964 07 07 įstatymo redakcija).
Iš byloje pateiktos Panevėžio apskrities archyvo pažymos (3t.b.l.115) matyti, kad atsakovė E. K. buvo priimta L. G. kolūkio nare 1978m. kovo 22d. Apie ieškovės priėmimą į kolūkio narius yra įrašas jos darbo knygelėje (3t.b.l.79-84). Nei viena šalis neginčija, kad G. J. J. taip pat buvo kolūkio narys. Apie buvusį kolūkinį kiemą patvirtina Panevėžio apskrities archyvo pateikti 1986-1990m. L. kaimo ūkinėje knygoje esantys duomenys (1t.b.l.39-44).
Pagal CK 132 straipsnį, (1964 07 07 įstatymo redakcija) kolūkiečio kiemo turtas priklauso jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagrindinis kolūkiečių pajamų šaltinis yra jų darbas visuomeniniame ūkyje.
Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jos gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo su G. J. J. nuo 1978 metų neginčijamai įrodytos atsakovės D. S.
4
paaiškinimu, liudytojų V. J. , R. J. , J. K. parodymais, kurie patvirtino, kad jie su E. K. ir jos motina nuo 1976m. gyveno viename name. 1978m. pas ją atėjo gyventi G.J. J. Prie jų namo G. J. pasistatė garažą, kuriame laikė motociklą. Turėjo šiltnamį, augino gyvulius. Bute E. K. ir G. J. kartu pragyveno 10 metų, kol pasistatė namą ir visa šeima iš buto įsikėlė į namą.
Liudytojai V. K., R. Č. , R. M. , A. D. , F. Š. parodė, kad G. J. J. ir E. K. kartu pradėjo gyventi apie 1978 metus pas J. bute, kuriame jau gyveno E. K. su motina. Jie vedė bendrą ūkį, t.y. laikė gyvulius, abu dirbo L. G. kolūkyje, o 1987m. kartu pradėjo statyti gyvenamąjį namą tame pačiame kaime, kartu į jį persikėlė gyventi ir kartu gyveno iki G. J. J. mirties. Liudytojai nurodė, kad nors jiems buvo žinoma, jog E. K. ir G. J. J. nebuvo įregistravę santuokos, bet gyveno kartu draugiškai, darniai, abu buvo labai darbštūs, kartu dirbdavo visus ūkio darbus, laikė gyvulius, visi juos laikė viena šeima. G. J. J. yra ne kartą sakęs, kad ketina įregistruoti santuoką su E. K.
Liudytojas V. K. parodė, kad jam yra tekę dirbti talkoje prie gyvenamo namo statybos. Už darbus jam mokėjo E. K. , be to dirbant visuomet būdavo vakarienė, kurią atnešdavo E. K. arba jos motina. Jam G. J. J. yra sakęs, kad ketina įregistruoti santuoką su E. K. Liudytojas R. M. patvirtino, jog E. K. ruošdavo maistą statybininkams.
Liudytojas G. Š. patvirtino, jog G. J. su K. prieš statant namą, gyveno pas J. bute, o po to visi persikėlė gyventi į namą. Liudytojas E. B. paneigė, kad jam E. K. atnešdavo maisto, tačiau patvirtino, jog, kai buvo statomas namo karkasas, matė, kaip E. K. atnešdavo valgyti.
Liudytojas J. K. taip pat patvirtino, kad E. K. ir G. J. J. gyveno kaip šeima. E. K. su mama turėjo susitaupiusios pinigų ir atsakovė dar jam paskolino pinigų namo statybai, o G. J. J. padėjo sudėti grindis, lubas, padarė garažui langus. Kai G. J. J. su E. K. statė namą, jis jiems padėjo gauti medienos dėl gegnių.
1988m. lapkričio 18d. L. G. kolūkio visuotinio narių susirinkime nutarta išskirti J. G. 10 tūkstančių rublių negrąžinamą pašalpą, kadangi namui statyti išleista 20 tūkstančių rublių (Panevėžio apskrities archyvo pažyma, 1t.,b.l.38). Minėtoje pažymoje nurodytos aplinkybės dėl negrąžinamos pašalpos skyrimo G. J. nepaneigia atsakovės nurodytų ir liudytojų patvirtintų aplinkybių, kad gyvendami faktinėje santuokoje nuo 1978metų G. J. J. ir E. K. ir vesdami bendrą ūkį, turėdami pastovius darbus ir dirbdami kolūkyje bei turėdami asmeninį pagalbinį ūkį, t.y. laikydami gyvulius ir gaudami iš to papildomas pajamas, jie kartu kaupė lėšas gyvenamo namo statybai. Atsakovė neginčija, kad visi namo statybos dokumentai buvo įforminti G. J. J. vardu, ką patvirtina ir Jūžintų apylinkės viršaičio 1994m. spalio 5d. pažymėjime nurodyti duomenys (1t., b.l.94), todėl akivaizdu, kad aukščiau minėtoje pažymoje nurodyti duomenys dėl negrąžinamos pašalpos suteikimo negalėjo būti įforminti abiejų, t.y. G. J. J. ir E. K. vardu, nes jie gyveno kartu neįregistravę santuokos, o iš bylos duomenų matyti, kad rašytinis susitarimas tarp jų dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę taip pat nebuvo sudarytas. Be to, minėtoje pažymoje nurodyta visuotinio kolūkio narių susirinkime konstatuota aplinkybė, kad „... namui statyti išleista 20 tūkstančių rublių“, rodo, kad minėto nutarimo priėmimui nurodytos lėšos namo statybai jau buvo panaudotos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo brolio G. J. J. vardu pastatytas namas, adresu (duomenys neskelbtini) ir jo statybai išleistos lėšos buvo panaudotos tik iš asmeninių G. J. J. lėšų. Panevėžio apskrities archyvo pažyma (3t.b.l.115) ir įrašas atsakovės darbo knygelėje (3t.b.l.79-84) paneigia ieškovo teiginį, jog atsakovė nebuvo kolūkio narė. Vertindamas teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus teismas nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad jo brolis G. J. su atsakove pradėjo kartu gyventi tik 1989m. vasario
5
27d., nes tai prieštarauja aukščiau minėtiems kitiems teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams, bei paties ieškovo pripažinimui, kad po brolio mirties pašalpą ir 3000Lt už brolio pajus, jis atidavė atsakovei (3t.b.l.104), tuo pripažindamas, kad atsakovė su G.J. J. gyveno kaip šeima, nors ir nebuvo susituokę. Be to, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos J. seniūnijos išduotoje pažymoje (1t. b.l.26), nurodyta, kad E. K. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravo nuo 1988m. gruodžio 12d., o tai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę dėl jos ir G. J. J. persikėlimo gyventi kartu į nurodytu adresu pastatytą gyvenamą namą 1988m.gruodžio mėnesį.
Įvertinęs visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko esant pakankamu pagrindu pripažinti buvus E. K. ir G. J. J. kolūkinį kiemą, kuriame abu darbu ir lėšomis tvarkė kiemo ūkį (1964m.,CK 132str.). Tai, kad atsakovė žinojo ir neprieštaravo, jog statomas ginčo namas su pastatais būtų įformintas G. J. J. vardu, laikytina jos, kaip kolūkinio kiemo narės duotu sutikimu G. J. J. tvarkyti gyvenamojo namo ir ūkio pastatų statybos reikalus (1964m. CK 134str.). Dėl išdėstyto, ieškovo ieškinys dėl panaudos sutarties nutraukimo, valdymo pažeidimo pašalinimo ir atsakovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir panaikinti jos registraciją minėtu adresu, atmestinas.
Atsakovės reikalavimas dėl pripažinimo jos asmenine nuosavybe ½ gyvenamo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, kadangi pagal 1964m. CK 136str. kolūkiečių kiemo narių dalys yra lygios. Pripažinus šioje dalyje ieškovės reikalavimą pagrįstu, pripažintini negaliojančiais dalyje dėl ½ dalies gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kitų kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, išduotas R. P. J. ir A. J. J. Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. V. , registro Nr.lVVR-5453 ir paveldėto turto pasidalijimo sutartis, sudaryta tarp R. P. J. ir A. J. J. 1994 m. spalio 19 d. ir patvirtinta Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. V. , nes likusioje dalyje paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties iš esmės atsakovė neginčija. Ieškovo argumentas, kad už broliui A. J. J. priklausančią palikimo dalį jis sumokėjęs 8000 Lt, o kadangi A. J. J. yra miręs, atstatyti šalių į pirmykštę padėtį nėra galimybių, laikytini nepagrįstais, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad broliui A. J. buvo perdavęs nurodytą pinigų sumą. Be to, po A. J. J. mirties jo teisių perėmėja yra atsakovė D. S. , kuri nurodė, kad visiškai pripažįsta atsakovės priešieškinį.
Vienu iš argumentų pateiktam priešieškiniui atmesti ieškovas nurodo praleistą senaties terminą atsakovei kreiptis į teismą. Sprendžiant ar atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti, vertintinos visos byloje nustatytos aplinkybės, taip pat ir tai, kad po turto palikėjo G. J. J. mirties 1994m. balandžio 14d., atsakovė gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir gyvena iki šiol, kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai. Nors ieškovas atsikirtimuose į ieškinį nurodė, kad E. K. leido naudotis ginčo pastatais pagal panaudos sutartį, šie argumentai rašytiniais įrodymais nepagrįsti, nes ieškovė ginčija buvus bet kokį pokalbį tarp jos ir atsakovo dėl panaudos sutarties sudarymo. Tuo tarpu palikimo atsiradimo metu, t.y. 1994m. balandžio 14d. galiojusio 1964m. Civilinio kodekso normos, nuo 2001 07 01 įsigaliojusio Civilinio kodekso VI knygos normos, reglamentuojančios nekilnojamojo turto panaudos sutarties sudarymą, aiškiai nurodė būtiną rašytinės panaudos sutarties formą, įregistruojant ją viešame registre, kad ją būtų galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis (1964m.CK 298, 366str., ir nuo 2007 07 01 įsigaliojusio CK 6.629str.2d., 6.478str.). Be to, aukščiau nurodytų teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų
pagrindu, atsakovę pripažįstant ginčo turto bendraturte, nėra pagrindo laikyti, kad buvo teisinis pagrindas sudaryti panaudos sutartį dėl visų ginčo pastatų. Tai, kad atsakovė nesikreipė dėl jos atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nėra pagrindu ieškovo atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus laikyti pagrįstais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei yra pranešęs, ar kad būtų ėmęsis kokių kitų aktyvių veiksmų, iš kurių atsakovė būtų galėjusi aiškiai suprasti, jog jis vienas yra visų ginčo pastatų savininkas. Kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, ieškovas 13 metų po paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo ir turto perleidimo sutarties sudarymo, pats ginčo namu, kitais pastatais, žeme nesinaudojo, namų valdos netvarkė ir jos neprižiūrėjo, o pretenzijas atsakovei pareiškė tik 2008m. liepos 29d. išsiųsdamas jai ikiteisminį pranešimą dėl išsikeldinimo iš gyvenamo namo ir kitų patalpų (1t. b.l.17). Toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningu atsakovės atžvilgiu, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad iki bylos iškėlimo teisme, ji pagrįstai laikė, kad jos teisės nėra pažeistos. Dėl išdėstyto laikytina, kad ieškovė nėra pažeidusi įstatymu nustatyto ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti, todėl ji yra ginama (LR CK 1.127str.).
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2728,69Lt skolą už pastatų draudimą tenkintinas iš dalies. Pagal byloje pateiktus privalomojo draudimo įmokos kvitus, pastatų draudimo liudijimus (1t.b.l.116-131) ieškovas už pastatų draudimą sumokėjo 2710,69Lt. Pripažinus atsakovei ½ dalį į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), priteistina iš atsakovės pusė sumokėtos draudimo sumos, t.y.1355,34Lt (CK 6.38str.1d.).
Pagal CPK 93str. 2d. ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93str.2d.).
Bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 79str., 80str.1d., 93, 96, 98 str.) paskirstomos taip: ieškovas sumokėjo 842Lt žyminio mokesčio (1t.b.l.4, 132, 2t.b.l.80). Tenkintina 16,7 procentai jo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 140,61Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo atstovavimo išlaidos sudarė 5222,50 (2t.b.l.116-118, 3t.b.l.53). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tai sudaro 872,16Lt. Iš viso iš atsakovės priteistina ieškovui 1012,77Lt bylinėjimosi išlaidų.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovė atleista nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas mokėjimo (1t.b.l.31, 2t.b.l.6). Pagal pateiktas tarnybos pažymas (1t.b.l.139, 2t.b.l.108, 2t.b.l.119, 3t.b.l.78) išlaidos atsakovei už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 871,50Lt. Atsakovė už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokėjo 771,50Lt (3t.b.l.77). Atsakovės reikalavimai tenkintini 66,7 procento, tai priteistina iš ieškovo 514,59Lt atsakovei ir 581,29Lt valstybei. Už atsakovės priešieškinį žyminis mokestis sudaro 224,89Lt (3t.b.l.35-36). Atsakovė sumokėjo 50Lt (1t.b.l.60), o nuo 174,89Lt mokėjimo ji atleista. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina iš ieškovo 33,35Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 116,65Lt valstybei. Iš viso iš ieškovo priteistina 547,94Lt atsakovei ir 697,94Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atlikus sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės priteistina ieškovui 464,84Lt.
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 46,75Lt, iš atsakovės 11,70Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265,270 straipsniais teismas
nusprendžia:
R. P. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš E. K. 1355,34Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis litus 34ct) skolos, 464,84Lt (keturis šimtus šešiasdešimt keturis litus 84ct)
bylinėjimosi išlaidų R. P. J.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
E. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti E. K. , a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiais dalyje dėl ½ dalies gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kitų kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini): paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą 1994m.spalio 19d. R. P. J. ir A. J. J. po G. J. J. mirties Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. V. , registro Nr.lVVR-5453 ir 1994m. spalio 19d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp R. P. J. ir A. J. J. ir patvirtintą Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. V.
Likusioje dalyje priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš R. P. J., a.k(duomenys neskelbtini) 744,69Lt (septynis šimtus keturiasdešimt keturis litus 69ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš E. K. , a.k(duomenys neskelbtini) 11,70Lt (vienuolika litų 70ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas “Swedbank”, įmokos kodas 5660, mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.