Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.14.; 1.3.5.1.;1.3.5.7.; 2.1.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, sekretoriaujant Renatai Polikevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui UAB „Petro transport“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. L. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) 2017-09-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Petro transport“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys, įmonė), kuriuo prašo pripažinti 2017-02-28 atsakovo direktoriaus P. K. įsakymu be Nr. paskirtą drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.) kaip nepaskirtą, pažeidus LR DK 297 str. l d., t. y. darbdaviui nepateikus įsakymo dėl atleidimo iš darbo, o nustačius, kad ji laikytina paskirta, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti į ankstesnes pareigas, o pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; pripažinus, kad kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminas yra praleistas, terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, sutinkamai su LR DK 297 str. l d. darbdaviui nepateikus įsakymo dėl atleidimo iš darbo; priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už 2017 metų vasario mėnesį, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki įsidarbinimo UAB ,,Transorloja“ dienos, t.y. iki 2017-03-28, 500 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; , bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2017-01-27 sudarė darbo sutartį su atsakovo įmone, pagal kurią buvo priimtas dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms su 3 mėnesių išbandymo laikotarpiu. Įmonėje kolektyvinės darbo sutarties nėra, todėl jo, kaip darbuotojo įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja, darbo sutartyje nenustatyti (darbo sutarties 10 p.). Dirbti pradėjo 2017-01-30. Pagal minėtos darbo sutarties 3 p. darbdavys įsipareigojo mokėti 380 Eur darbo užmokestį ir komandiruotės metu 115 Eur priedą už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis. 2017-01-30 kartu su bendradarbiu Ž. K. išvyko į komandiruotę. Išvykstant įmonės buhalterijoje jam buvo išmokėta 50 Eur. Važiavo į Lenkijos Respubliką pasikrauti krovinio, o po to važinėjo po įvairias Europos šalis. Komandiruotės metu krovininį automobilį vairavo pakaitomis. Į bendrovę po reiso grįžo 2017-02-11. Pateikus dokumentus, išvyko į namus, negavęs jokių įmonės administracijos nurodymų. Dokumentus pridavė Ž. K., o jis pats asmeniškai bendravo su bendrovės darbuotoja S. K., kuriai grįžęs iš reiso pateikė dokumentus dėl baudos policijai sumokėjimo. Kadangi pagal pasirašytą darbo sutartį į darbą buvo priimtas vairuotoju-ekspeditoriumi, pagrįstai laukė skambučio iš įmonės administracijos atstovų, kada reikės vykti į eilinį reisą. 2017-02-14, 21.48 val. sulaukė UAB „Petro transport“ SMS žinutės „Labas vakaras. Būk rytoj 9.30 aikštelėj“. Kadangi tuo metu miegojo, pranešimą perskaitė tik ryte. Atsikėlęs nuvyko į Vilnių, į aikštelę, kur A. K. nuskaitė jo vairuotojo kortelę, o negavęs jokių konkrečių nurodymų, išvyko namo. 2017-02-17 telefonu paskambino bendrovės vadovas P. K. ir pasiteiravo, kodėl jis (ieškovas) nesirodo darbe. Jam atsakė, kad gyvena toli (60 km.) nuo Vilniaus, tik kelios dienos, kaip grįžo iš reiso, turi teisę į poilsį, paklausė, kokie administracijos planai jo atžvilgiu, t. y. ar reikės važiuoti į reisą, su kažkuo ar vienam. Į tai buvo atsakyta, kad ieškovas turi būti darbe ir užsiimti automobilio remontu, pasimokyti keisti ratus, į ką ieškovas atsakė, jog to daryti neprivaląs, nes tai neįeina į jo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus, pareigas ir tam jis neturįs reikiamos kvalifikacijos. Jam buvo pasakyta, kad tuomet jis bus atleistas iš darbo, ir pokalbis tuo baigėsi, nes vadovas numetė telefono ragelį. 2017-02-19 išsiuntė darbdaviui tokio turinio SMS žinutę: „Laba vakarą. Parašysiu pareiškimą iš darbo, kai man bus sumokėti pinigai už mano atliktą darbą. Tikiuosi nebus konfliktinės situacijos. Su pagarba, A. L.“. Atsakymo į žinutę negavo, pinigų už atliktą darbą – taip pat. 2017-03-10 išsiuntė darbdaviui tokio turinio SMS žinutę: ,,Sveiki. Negaliu Jums prisiskambinti. Norėčiau sužinoti, koks mano statusas Jūsų darbovietėje. Su pagarba, A. L.“ . Atsakymo į šią žinutę taip pat negavo. Galų gale prisiskambinus į darbovietę ir paklausus, kaip sprendžiamas ieškovo klausimas, jam buvo atsakyta, kad viskas išsiųsta paštu. Apie tai, koks sprendimas yra priimtas, telefonu taip ir nebuvo informuotas. Kadangi gyvena sodyboje ir nebuvo gavęs jokio pranešimo apie skirtą pašto siuntą, kitą dieną nuvyko į Molėtų r. sav. Joniškio mstl. pašto poskyrį, kur sužinojo, kad jam adresuota pašto siunta dieną prieš buvo grąžinta siuntėjui. Apie tai telefonu pranešė UAB „Petro transport“ ir pasisiūlė pats asmeniškai atvykti į bendrovę ir pasiimti jam skirtus dokumentus. Į tai buvo paaiškinta, kad į bendrovę vykti nereikia, dokumentus gausiąs paštu. Ieškovas teigia, kad iki šiol nėra gavęs nei atlyginimo už atliktą darbą UAB „Petro transportas“, nei jokios informacijos apie tai, kaip buvo išspręstas jo darbo klausimas šioje bendrovėje. Už reisą jo bendradarbis Ž. K. gavo 950 Eur atlyginimą, todėl ieškovas manąs, kad jam taip pat turėjo būti išmokėta analogiška suma. Be to, LR DK 141 straipsnyje yra numatyta, kad darbdavys turi atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną.

Ieškovas mano, kad jam drausminė atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, nes nėra visų būtinųjų sąlygų drausminei atsakomybei taikyti, taip pat padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai: nebuvo pareikalauta raštu pasiaiškinti. Ieškovas ieškinio pareiškime taip pat nurodo, kad nėra gavęs įsakymo dėl atleidimo, todėl pagrįstai mano, kad nėra praleidęs 1 mėnesio termino nuobaudai dėl atleidimo ginčyti. Be to, teigia, kad dėl tokių darbdavio veiksmų jam padaryta moralinė žala.

Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė palikti jį nenagrinėtą, nes ieškovas nepasinaudojo savo galimai pažeistos teisės gynyba kreipiantis į darbo ginčų komisiją, o nagrinėjant jį iš esmės – atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir nepagrįstumo, išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 16-23).

Ieškinys atmestinas.

Kadangi byloje nagrinėjamas ginčas yra dėl darbo santykių, vykdytų iki 2017-06-30, todėl šis darbo ginčas nagrinėjamas pagal 2002-06-04 priimtą, ginčo metu aktualios redakcijos, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK), galiojusio iki 2017-06-30, normas. Šia prasme taip pat pastebėtina, kad iki 2017-06-30 galiojusios redakcijos DK nuostatos numatė atleidimo iš darbo teisėtumo klausimo priskirtinumą išskirtinai teismo kompetencijai (DK 299 str. 2 d. 3 p.). Todėl šiuo klausimu išsakyti atsakovo teiginiai ir prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu ieškovui nesilaikius nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, atmestini kaip nepagrįsti. Ginčas nagrinėjamas iš esmės teisme ir užbaigiamas priimant teismo sprendimą.

Skundžiamas įsakymas dėl ieškovo atleidimo yra priimtas, jo pagrindu VSDFV duomenų bazėje ir ginčo šalių pasirašytoje darbo sutartyje padaryti atitinkami įrašai, byloje kyla ginčas dėl 2017-2-28 įsakymo teisėtumo, todėl sutikti su ieškovo nuomone laikyti jo atžvilgiu paskirtą nuobaudą nepriimta taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017-01-27 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 104 (b.l. 25-27), pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose su 3 mėn. išbandymo laikotarpiu, tikslu įsitikinti, ar jis tinkamas darbui, darbdaviui įsipareigojus mokėti darbuotojui 380 Eur darbo užmokestį ir komandiruotės metu 115 Eur priedą už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis, du kartus per mėnesį lygiomis dalimis. Darbo sutartimi taip pat buvo sutarta, kad vairuotojui-ekspeditoriui mokami ne mažesni nei 50 proc. komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigiai, priklausantys nuo kelionės trukmės ir maršruto, 20 proc. pirmojo mėnesio numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos išmokami avansu ne vėliau kaip pirmąją komandiruotės dieną, 20 proc. dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos už kitus mėnesius mokami dalimis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o galutinis atsiskaitymas už komandiruotėje patirtas faktines išlaidas ne vėliau, kaip per 15 darbo dienų nuo visų komandiruotės dokumentų ir ataskaitos pristatymo. Ieškovas supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis (b.l. 53, 54-60), autovežio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (b.l. 85, 75-84).

2017-01-30 darbdavio įsakymu Nr. 219 (b.l. 28) ieškovas, kaip mokinys-stažuotojas, išsiųstas į pirmą komandiruotę kartu su bendradarbiu Ž. K. maršrutu Vilnius-Lenkija-Ispanija-Vengrija-Slovakija-Vokietija-Čekija-Vilnius nuo 2017-01-30 iki 2017-02-11, šiuo įsakymu taip pat pavesta buhalteriui sumokėti 950 EUR avansą ieškovui. Atsakovo į bylą pateiktas kasos išlaidų orderis rodo, kad ši suma ieškovui buvo sumokėta (b.l. 112). Nors ieškovo atstovas teismo posėdyje teigė nežinąs, ar jo atstovaujamasis gavo ir pasirašė ant šio orderio, byloje jokių duomenų, paneigiančių minėto dokumento ir ieškovo parašo tikrumą, nėra, ekspertizės atlikimo faktu ši ginčo šalis, atstovaujama kvalifikuoto teisininko, nesirėmė.

Taigi, pripažintina, kad minėtą kasos išlaidų orderį yra pasirašęs ieškovas. Ieškovui pinigai buvo išmokėti grynaisiais, o ne pavedimu, nes savo banko sąskaitos numerio priėmimo į darbą metu ieškovas nebuvo nurodęs (b.l. 87). Kaip matyti iš prie atsiliepimo į ieškinį pridedamos 2017-02-28 avanso apyskaitos ir darbo užmokesčio apskaičiavimo lentelės (b.l. 88-90), ieškovui už sausio ir vasario mėn. buvo paskaičiuotas 271,70 Eur darbo užmokestis bei 554 Eur dienpinigių. Visa ši suma - 825,70 EUR buvo išmokėta avansu, t.y. 2017-01-30 perduodant ieškovui 950 Eur prieš komandiruotę. Todėl imant virš minėtas darbo sutarties sąlygas dėl apmokėjimo už darbą, darytina pakankamai tvirta išvada, kad ieškovui buvo sumokėtas ne tik darbo užmokestis už sausio ir vasario mėn., t.y. už faktiškai dirbtas dienas, bet ir komandiruotpinigiai. Todėl teigti, kad su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, nėra jokio pagrindo.

2017-02-11 ieškovas grįžo iš komandiruotės, buvo nuskaityta jo vairuotojo kortelė (b. l. 29-31) ir jam buvo suteiktas paros poilsis. Savo nurodytų paaiškinimų, kad jam priklausė savaitė poilsio, ieškovas niekuo nepagrindė. Sutiktina su atsakovo išreikšta pozicija, kad 2017-02-14 buvo ieškovo darbo diena (b.l. 91-92). Nors byloje nėra ieškovo rašytinio supažindinimo su šiuo darbo grafiku, nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių ir aplinkybių, nurodytų paties ieškovo, kontekste teismas mano, kad ši aplinkybė ieškovui negalėjo būti nežinoma.

Byloje nėra jokių duomenų, kad po šios dienos ieškovas būtų atvykęs į darbą, to neneigia ir jis pats, teigdamas, kad be buvimo reise būti darbo vietoje jam neprivalu, o į reisą jis nebuvo iškviestas.

Byloje esantis ieškovo pateiktas susirašinėjimas telefonu (b.l. 129-134) byloja apie jo ieškinyje nurodomų žinučių siuntimo faktą, tačiau visiškai nedetalizuoja, kam jos buvo siunčiamos, iš kieno į kurį telefoną ir pan., ar jį gavo darbdavio atstovas ir ar tai buvo tinkama, ginčo šalių sutarta jų susisiekimo ir bendravimo priemonė (CPK 178 str. 1 d. 185 str.).

Nepaisant tam tikro šio susirašinėjimo ydingumo, pats ieškovas nurodo neginčijąs aplinkybės, kad po 2017-02-14 darbe nebuvo. Jis taip pat neginčija aplinkybės, kad net ir raginamas direktoriaus 2017-02-17 į darbą nevyko. Jo nurodomos priežastys, tam, teismo giliu įsitikinimu, yra labai asmeninio subjektyvaus pobūdžio. Darbuotojas negali nesuprasti, jog turi būti darbe net ir tuomet, kai nevyksta ar nėra kviečiamas į reisą, nes, akivaizdu, turi ir kitų pareigų - ne tik vairuoti (Vidaus tvarkos taisyklės (b.l. 54-60), DK 228 str.).

Todėl teismas mano, kad darbdavys turėjo teisę ir pagrįstai žymėjo darbuotojui pravaikštas (b.l. 91, 92) ir sprendė klausimą dėl jo atleidimo, priimdamas 2017-02-28 įsakymą (b.l. 38-39) ir laikydamas ieškovo ilgalaikį neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių ir be jokio pranešimo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Darbuotojui nesureagavus į darbdavio pranešimus atvykti į darbą (minėta, šių aplinkybių neneigė ir pats darbuotojas), darbdavys 2017-02-20 siuntė darbuotojui reikalavimą pasiaiškinti, kuris grįžo neįteiktas (b.l. 33-37). Sutiktina su atsakovo išsakyta pozicija, kad darbuotojui neateinant į darbą ir nereaguojant į telefoninius pranešimus, kitu būdu nei paties darbuotojo nurodytu gyv. vietos adresu informuoti darbuotoją apie tai jis negalėjo. Todėl nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste teismas dėl šio jokio procedūrinio pažeidimo nemato.

Neturint pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo, atmestinas ir išvestinis jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovas 2017-03-10 sudarė sutartį su jį byloje atstovaujančiu advokato padėjėju (b.l. 5-6). Ieškovas parengiamajame posėdyje ir jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad šis atstovavimas sudarytas tikslu ginčyti ieškovo atleidimą iš darbo, tai matyti ir iš atstovo paklausimo (b.l. 45). Vadinasi, net ir iš dalies pritariant ieškovo pozicijai dėl atleidimo įsakymo negavimo, yra absoliutus pagrindas pripažinti, jog faktiškai apie savo atleidimą ieškovas vėliausiai žinojo 2017 metų kovo pradžioj, nors, imant domėn ginčo faktines aplinkybes, nurodytas paties ieškovo, tikėtina, kad apie tai žinojo daug anksčiau. Ieškovo atstovas tik 2017-05-22 suformavo paklausimą atsakovui dėl duomenų pateikimo (b.l. 45), o patį ieškinį teismui pateikė tik 2017-09-28 (b.l. 1), paštu išsiuntė 2017-09-26 (b.l. 12).

Sutinkamai su byloje taikytino DK 300 str. 1 d., ieškovas ginčyti atleidimą galėjo per 1 mėnesį nuo sužinojimo. Akivaizdu, kad šis terminas praleistas ir gana ženkliai. Ieškovo atstovas to priežastimi įvardijo įsakymo dėl atleidimo negavimą ir tuo, kad dėl atstovaujamojo buvimo komandiruotėje, anksčiau parengti ieškinį negalėjo, ir prašė dėl to, manant, kad terminas praleistas, jį atnaujinti. Su tuo nesutiktina. Atsakovo atstovas buvo pasamdytas dar 2017 metų kovo mėn., galėjo ir turėjo pilną teisę ir visa apimtimi veikti atstovaujamojo vardu.

Dėl nurodyto ir nesant kitų šalies pateiktų argumentų tam, teismas ieškovo nurodytų aplinkybių kontekste prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkina ir atsakovo prašymu atmeta ieškinį ir dėl praleisto senaties termino (CPK 1.126 str. 2 d.).

Atmetus ieškinį, ieškovas privalo kompensuoti atsakovui jo byloje patirtas advokato paslaugų išlaidas (CPK 98 str. 1 d.). Iš atsakovo pateiktų jų dydį pagrindžiančių rašytinių duomenų (b.l. 93-98, 104-107, 137-141) matyti, kad atsakovas už advokato paslaugas sumokėjo viso 1452 Eur. Atsakovo pateiktų minėtų rašytinių duomenų turinio analizės pagrindu teismas daro išvadą, kad dalis jo įvardintų paslaugų pobūdis iš dalies dubliuojasi, posėdžiai nevyko taip ilgai, kaip nurodoma ataskaitose, todėl vertindamas pateiktų išlaidų dydį ir remdamasis suteikta teise teismas iš ieškovo atsakovo naudai priteistinų advokato pagalbos išlaidų dydį mažina iki 1000 Eur.

Iš ieškovo taip pat išieškotina 4,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (pašto išlaidų) valstybei (CPK 96 str. l d.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 260 str., 263-268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) advokato pagalbos išlaidų atsakovo UAB ,,Petro transport“, j. a. k. 223661870, naudai bei 4,05 Eur (keturis Eur 5 cnt) pašto išlaidų valstybei (valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660; sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.