- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- T-XX-34-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos Z. J. - B. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Palangos miesto botanikos parkui, A. V. B., dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Palangos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 26 punktu ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, 2008 m. vasario 21 d. sprendimu Nr.T2-39 nusprendė neduoti sutikimo Z. B. deklaruoti gyvenamąją vietą administraciniame pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Palanga ir kurį patikėjimo teise valdo Palangos miesto botanikos parkas.
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. J. - B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 21 d. sprendimą Nr.T2-39 bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą leisti jai deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.
Pareiškėja nurodė, kad ji 2007 m. liepos 17 d. įregistravo santuoką su A. V. B.. Jos sutuoktinis yra ilgametis Palangos miesto botanikos parko darbuotojas. Jam, kaip darbuotojui, nuo 1984 metų yra nuomojamas butas (duomenys neskelbtini) administraciniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kuriami jis ir gyvena. Po santuokos sudarymo pareiškėja gyvena su savo sutuoktiniu adresu (duomenys neskelbtini), Palanga ir siekia šiuo adresu deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tačiau, pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, deklaruojant gyvenamąją vietą, būtina pateikti gyvenamosios patalpos savininko sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Todėl pareiškėja kreipėsi į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininką Palangos miesto savivaldybės tarybą, prašydama leisti jai deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu jai to daryti neleido. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra priimtas be jokio teisinio pagrindo. Jos sutuoktinis nuomoja ginčo patalpas ir turi teisę joje apgyvendinti savo sutuoktinę (Civilinio kodekso 6.590 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja kitos gyvenamosios vietos neturi. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra kliūtis jai deklaruoti gyvenamąją vietą, o gyvenamosios vietos deklaravimas jai yra būtinas, nes, to nepadarius, ji negali kreiptis į migracijos tarnybą dėl paso pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad jis, kaip administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkas, negali leisti pareiškėjai deklaruoti šiuo adresu savo gyvenamosios vietos, nes šis pastatas yra administracinės paskirties ir jis yra reikalingas Palangos miesto botanikos parko pagrindinėms funkcijoms vykdyti. Atsakovas nurodė, kad jo sprendimas nekliudo pareiškėjai pasikeisti pasą, nes ji gali pateikti prašymą dėl jos įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Palangos miesto savivaldybėje. Į šią apskaitą yra įtraukiami gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys, kurie neturi gyvenamosios patalpos arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas savo esme yra civilinis. Ginčijamas atsakovo sprendimas buvo priimtas, ne vykdant administracinę procedūrą, o įgyvendinant patalpų savininko teises. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 3 d. nutartis byloje A. M. R. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2007 m. vasario 28 d. nutartis byloje P. N. v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija). Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamas atsakovo sprendimas sukelia pareiškėjai ir tam tikras administracinio teisinio pobūdžio pasekmes (pareiškėjai, vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, gali būti užkirstas kelias Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoje viešojo administravimo institucijoje deklaruoti jos nurodomą gyvenamąją vietą), tačiau iš esmės jis buvo priimtas civilinių teisinių santykių srityje. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevykdė viešojo administravimo funkcijų, o įgyvendino savivaldybės, kaip ginčo patalpų savininko, teises. Ginčijamu sprendimu atsakovas išreiškė savo, kaip patalpų savininko, poziciją dėl pareiškėjos galimybės gyventi jos sutuoktinio nuomojamose patalpose bei atitinkamai deklaruoti šiuo adresu pareiškėjos gyvenamąją vietą. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pozicija bei remdamasi Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis asmens teisę apsigyventi jo sutuoktinio nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, mano, kad atsakovas, kaip patalpų savininkas ir gyvenamosios patalpos nuomotojas, negali riboti nuomininko šeimos nario (sutuoktinio) teisės apsigyventi nuomojamoje patalpoje ir deklaruoti atitinkamu adresu gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčas šiuo atveju iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos Z. J. - B. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Palangos miesto botanikos parkui, A. V. B., dėl sprendimo panaikinimo perduoti Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo