Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Semėnienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Arvydui Aleknai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Č., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 1) 2005-11-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) 2008-04-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 64 str. 1 d. 3 d., paskirta bausmės subendrinta su 2005-11-23 paskirta 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė -1 metai 9 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2010-09-30 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 70 parų arešto bausme, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1-oje dalyje ir 178 str. 2-oje dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. padarė šį nusikaltimą – jis 2011 m. gegužės 28 d. apie 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nukentėjusiajam D. Č. nemažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarė galvos sumušimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje pažandėje, dešiniame paausyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame skruoste, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, t.y. nežymiai sutrikdė D. Č. sveikatą.

Taip pat A. M. 2011 m. gegužės 28 d. apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atvirai pagrobė svetimą, D. Č. priklausantį turtą- mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung C3212“ 210 litų vertės, su Sim kortele 20 litų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam D. Č. bendrą 230 litų turtinę žalą.

Šalintina iš kaltinimo, kad A. M. iš D. Č. atvirai pagrobė grynuosius pinigus- 195 Lt. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent A. M. iš D. Č. pagrobė 195 Lt, buvusius piniginėje.

Pagal pareikštą pirminį kaltinimą A. M. kaltu prisipažino iš dalies.

Būnant mokyklos stadione, atėjusi O. P. jam liepė atiduoti telefoną, tačiau jis iš pradžių nedavė, vėliau atidavė A. P., kad pastarasis nuneštų į barą. Kai išmetė SIM kortelę buvo sumanęs telefoną pasilikti sau, tačiau vėliau suprato, kad reikėtų grąžinti.

Sulaikius policijai, su savimi turėjo apie 50 Lt, kuriuos buvo uždirbęs miške. D. Č. 195 Lt grynųjų pinigų neėmė ir nežino, kaip jie galėjo dingti.

Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, mano, kad netinkamai pasielgė dėl neblaivumo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Č. paaiškino, kad 2011-05-28 jau būdamas neblaivus atėjo į barą (duomenys neskelbtini), ir bare buvusių asmenų atžvilgiu nevartojo necenzūrinių žodžių. Nusipirko vieną bokalą alaus ir iš pavėsinės norėjo paskambinti draugui, tačiau negalėjo įjungti savo telefono Samsung, todėl padavė savo telefoną bare prie jo sėdėjusiam R. M., o pastarasis padavė A. M.. Tačiau A. M. jo telefono neįjungė ir jam negrąžino, o paprašius grąžinti pradėjo jį mušti. A. M. jam smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jis pargriuvo ant žemės. Piniginę su pinigais turėjo striukės vidinėje kišenėje. Kai jis gulėjo ant žemės, jam striukę prasegė ir piniginę ištraukė R. M., kuris piniginę padavė A. M.. Po to nukentėjusysis nieko nematė, tik netrukus rado netoli jo numestą piniginę be pinigų. Nematė, ką A. M. darė su pinigine ir kas ją numetė šalia, iš piniginės jam dingo apie 195 Lt. Pasiėmęs piniginę išėjo kviesti pagalbos. Mano, kad jo pinigus galėjo išimti A. M.. Tą dieną buvo Panevėžyje, kur iš savo sąskaitos per bankomatą pasiėmė 1000 Lt, už 800 Lt pirko automobiliui detalių, apie 200 Lt turėjo likti. Dieną prieš apsilankant (duomenys neskelbtini) girtavo, grįžęs iš Panevėžio į namus išgėrė 2 l talpos alaus butelį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Telefonas jam šiuo metu grąžintas.

Tą dieną, kai buvo sumuštas, į (duomenys neskelbtini) atvyko apie 17-18 valandą norėdamas išsiaiškinti durpių pardavimo sąlygas. Tačiau įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, todėl iš karto nuėjo į barą. Po sumušimo vėl atėjo pas „(duomenys neskelbtini)„ apsauginius, kad iškviestų policiją.

Ieškinį palaikė ir prašė priteisti ir A. M. 215 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro SIM kortelė 20 Lt vertės ir 195 Lt pagrobtieji grynieji. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad buvo sumuštas A. M. ir važiavo pas ekspertus, buvo ligoninėje peršvietimui, jam lūžęs skruostikaulis. Ieškovas nurodo, kad neturtinę žalą sudaro 500 Lt žala už vagystę ir 2500 Lt žala dėl sumušimo. Dėl patirtų sužalojimų jautė didelį skausmą, patyrė pažeminimą, veide buvo mėlynės, pergyveno dėl to, kad buvo pažemintas viešoje vietoje.

Liudytojas R. J., policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2011-05-28 gavo pranešimą iš budėtojų, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas žmogus. Sumuštas nukentėjusysis buvo prie „(duomenys neskelbtini)„ apsaugos darbuotojų. Nukentėjusysis paaiškino, kad iš jo atėmė telefoną ir minėjo apie pinigus, tačiau sumos neprisimena. Galimą įtariamąjį nurodė baro savininkė K.. A. M. sulaikė mokyklos stadione, negali pasakyti, ar bare buvo R. M..

Liudytojas S. G., policijos pareigūnas, paaiškino analogiškai R. J.. Nurodė, kad nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs ir sumuštas. Nukentėjusysis paaiškino, kad dingęs telefonas, nepamena, ar minėjo apie pinigus. Barmenė turėjo nukentėjusiojo telefoną ir atidavė policijai. Sulaikomas A. M. nesipriešino.

Liudytoja O. P. paaiškino, kad pažįsta tiek A. M., tiek D. Č.. Jai nuėjus į parduotuvę žmonės papasakojo, kad A. M. žmogų sumušė ir atėmė telefoną. Ji nuėjo į stadioną ir A. M. pasakė, kad atiduotų telefoną. A. M. pradžioje sakė neturįs pagrobtojo telefono ir atidavė savąjį, vėliau atidavė jos sūnui A. P., kuris nunešė į barą.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad buvo prie mokyklos už salės, kai atėjusi mama pasakė A. M., kad atiduotų telefoną. Iš pradžių nežinojo, ką A. M. sumušė. Jam A. M. atidavė telefoną, o jis telefoną nunešė į barą, kad policija paimtų iš barmenės. Dar ieškojo stadione SIM kortelės, tačiau nerado. Kaip tas telefonas atsidūrė pas A. M. nematė.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad tą dieną eidama iš O. P. išgirdo, kad buvo muštynės ir jos sūnus A. primušė žmogų. Grįžęs po sulaikymo sūnus jai paaiškino, kodėl sumušė D. Č. ir atėmė telefoną. Telefoną sūnus savo turėjo, mananti, kad dėl visko kaltas alkoholis. Iš darbo sūnus grįžo tik konflikto dienos rytą ir jai atidavė 100 Lt, likusius pinigus pasiliko sau ir išėjo. Išeinant dar paklausė, ar nereikia pinigų, tačiau sūnus atsakė, kad turi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų A. M. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais teismo posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Č. iš pateiktų 5 asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 ir nurodė, kad tai tas pats jaunuolis, pavarde M., kuris 2011-05-28 paėmęs telefoną „Samsung“ jo negrąžino, po to jį sumušė ir išėmė jo pinigus bei numetė piniginę. Šį jaunuolį atpažįsta iš plaukų iš bendrų veido bruožų ( b. l. 26-27).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) esantis baras ir pavėsinė. Pėdsakų, susijusių su nusikalstama veika nerasta ( b. l. 5-7).

Iš specialisto išvados matyti, kad D. Č. konstatuotas galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje pažandėje, dešiniame paausyje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkiais ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 20).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad A. M. 2011-05-28 apie 20 val. 36 min. nustatytas 3.34 promilių girtumas ( b. l. 68).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad D. Č. 2011-05-28 apie 20 val. 21 min. nustatytas 2,78 promilių girtumas (b. l. 12).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. Č. pateikė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, telefono duomenis, kvitą (b. l. 35-37).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas S. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ( b. l. 40). Liudytojo S. G. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ apžiūrėtas surašant daiktų apžiūros protokolą, ir grąžintas nukentėjusiajam D. Č.. Pinigai, paimti A. M. asmens kratos metu – 49 litai ir 76 centai - apžiūrėti ir 2011-09-27 grąžinti A. M. (b.l. 41-42, 45-46).

Iš sąskaitos išrašo matyti, kad D. Č. 2011-05-28 10 val. 37 min. iš bankomato Panevėžyje paėmė 1000 litų ( b. l. 31-32).

Iš A. M. asmens kratos protokolo matyti, kad pas jį rasta ir paimta dvi 20 litų vertės kupiūros bei 9 litai 76 centai monetomis ( b. l. 69).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

A. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai – jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 dalyje, nes, mušdamas D. Č. rankomis ir kojomis, tai yra suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius, pastarajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors A. M. ir D. Č. nurodo skirtingas priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo, A. M. pripažįsta, kad iš esmės be jokios priežasties sumušė D. Č.. A. M. kaltė pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – kaltininko A. M. parodymais, nukentėjusiojo D. Č. ir liudytojų R. J., S. G., O. P. ir V. M. parodymais, taip pat specialisto išvada.

Taip pat A. M. padarė kitą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 dalyje – atvirai pagrobė svetimą, D. Č. priklausantį turtą- mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung C3212“ 210 litų vertės su Sim kortele 20 litų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam D. Č. bendrą 230 litų turtinę žalą. A. M. ir D. Č. vėl nurodo skirtingas telefono pagrobimo aplinkybes, tačiau abiem telefono pagrobimo atvejais, tai yra pagal A. M. ir D. Č. versijas, teismo nuomone, A. M. veiksmuose yra atviros vagystės požymiai. Pašalinti prieštaravimų tarp kaltininko ir nukentėjusiojo parodymų teismo posėdyje nepavyko, nes kiti konfliktą matę asmenys nenustatyti, o po konflikto abiems konfliktavusiems asmenims nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl jų parodymų tikslumas taip pat abejotinas. Nukentėjusysis nurodo perdavęs telefoną R. M. kad įjungtų, o pastarasis perdavė sūnui A. M.. Tačiau A. M. negrąžino telefono, kurį jam buvo perdavęs ne nukentėjusysis, nukentėjusiajam, nors pastarasis prašė. D. M., negrąžindamas telefono, veikė viešai, esant ir matant savininkui ir kitiems asmenims, kurie suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą. Teismo nuomone, tai atvira vagystė.

Pagal A. M. parodymus, jis nukentėjusiojo telefoną pasiėmė tuo metu, kai telefonas iškrito iš nukentėjusiojo rūbų. O telefonas iškrito todėl, kad nukentėjusįjį A. M. mušė ir nukentėjusysis nuo smūgių parkrito ant žemės. Tokiu atveju A. M. veiksmuose yra atviros vagystės požymiai, nes jis suvokė, kad tiek nukentėjusysis, tiek aplinkiniai asmenys suprato kaltininko veiksmų pobūdį. A. M. parodė, kad konflikto dieną bare buvo daugiau asmenų, kurių nepažįsta, nes ne vietiniai.

Teismo nuomone, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių A. M. kaltę pagrobus 195,00 litus, buvusius piniginėje.

Kaltinimas dėl 195 Lt vagystės A. M. paremtas iš esmės aplinkybe, kad jis, tikėtina, paskutinis lietėsi prie D. Č. piniginės pasiimdamas 195 Lt, taip pat nukentėjusiojo parodymais apie turėtus pinigus bei Banko ,, Swedbank“ AB sąskaitos išrašu ( b. l. 32) apie tai, kad D. Č. 2011-05-28 iš savo sąskaitos per bankomatą Panevėžyje pasiėmė 1000,00 Lt, todėl tos dienos vakare dar galėjo turėti apie 200 Lt. Tačiau D. Č. 2011-05-28, grįžęs iš Panevėžio, gana smarkiai girtavo, buvo girtavęs ir išvakarėse, o Panevėžyje pirko detalių automobiliui už 800 Lt. Remiantis D. Č. parodymais, iš 1000 Lt jam dar turėjo likti apie 200 Lt, tačiau iš tų pinigų D. Č. dar pirko 2 l alaus butelį, kurį išgėrė namuose grįžęs iš Panevėžio, taip pat pirko alaus bokalą (duomenys neskelbtini) bare.

D. Č. į barą (duomenys neskelbtini) atvyko būdamas stipriai neblaivus, nes jam, net nebaigus išgerti nusipirktojo alaus bokalo, nustatytas 2,78 prom. neblaivumas. Teismo nuomone, D. Č. dėl neblaivumo galėjo pinigus išleisti ar prarasti kitu būdu, ir visos teisminiame nagrinėjime iškilusios abejonės vertinamos kaltininko naudai.

A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai neigė, kad paėmė 195,00 Lt iš D. Č. piniginės, nurodė nematęs piniginės. D. Č. nurodė, kad piniginę iš striukės, jam sumuštam gulint ant žemės, ištraukė R. M. ir padavė A. M.. Tačiau R. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ( b. l. 58-59), pats R. M. nurodė, kad negali pasakyti, ar 2011-05-28 buvo tame alaus bare, nes dažnokai bare būdavo, tačiau niekada bare nieko nesumušė ir nieko nepavogė, apie sūnų A. M. taip pat nieko negali pasakyti ( b. l. 57,63). A. M. nurodo, kad tėvo R. M. bare 2011-05-28 iš viso nematė. Iš baudžiamosios bylos duomenų negalima nustatyti, ar R. M. iš viso 2011-05-28 buvo bare, kuriame kilo konfliktas tarp A. M. ir D. Č.. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktas tarp A. M. ir D. Č. kilo apie 19 val. 40 min., o jau 20 val. 30 min. A. M. buvo sulaikytas (b. l. 65), tačiau pas jį rasta tik 49, 76 Lt ( b. l. 69). A. M. nurodė, kad rastieji pinigai jo, nes buvo gavęs atlyginimą už darbą miške. V. M. parodė, kad konflikto dienos rytą grįžęs A. M. jai davė 100 Lt, o kitus pinigus pasiliko sau. Darytina išvada, kad A. M. galėjo turėti savo pinigų. Tačiau pagal nukentėjusiojo versiją pas A. M. atliekant kratą turėjo būti rasta žymiai daugiau pinigų, jei jis būtų pagrobęs ir D. Č. 195 Lt, buvusius piniginėje.

D. Č. parodymai dėl pinigų pagrobimo nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodė ( b. l. 13), kad matė kaip A. M. paėmė jam priklausančius pinigus iš piniginės, kurią jam padavė pagyvenęs vyriškis, tačiau vėlesniuose parodymuose nurodė nematęs, kad A. M. būtų išėmęs pinigus ( b. l. 16). Nukentėjusysis nurodo, kad pinigų tikrai turėjo, nes 200 Lt buvo paėmęs iš sąskaitos per bankomatą, tik dienos nepamena. Tačiau 200 Lt nukentėjusysis iš sąskaitos paėmė sekančią dieną po konflikto ( b. l. 32), konflikto dieną paėmė 1000 Lt, o prieš tai dar ėmė du kartus-2011-05-26 paėmė 600 Lt, 2011-05-19 paėmė 800 Lt.

D. Č. parodymų tikslumu ir teisingumu verčia abejoti ir jo nurodytas atvykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas. D. Č. nurodė, kad 2011-05-28 apie 17-18 val. atvyko į įmonę „(duomenys neskelbtini) “, esančią (duomenys neskelbtini), norėdamas išsiaiškinti durpių pardavimo sąlygas. Pažymėtina, kad D. Č. į Šepetą atvyko būdamas stipriai neblaivus, nes jam po konflikto su A. M. buvo nustatytas 2,78 prom. girtumas, o bare, remiantis jo parodymais, buvo išgėręs tik nepilną alaus bokalą. Be to, 2011 m. gegužės 28 d. buvo šeštadienis, ir D. Č. į AB „(duomenys neskelbtini) “ įmonės teritoriją niekas neįleido, nes įmonė nedirbo. Vis dėlto abejotina, ar vidutiniškai apdairus ir atidus asmuo vyktų ne darbo dieną aiškintis durpių pardavimo sąlygų, be to, dar ir būdamas stipriai neblaivus.

Nepaneigti A. M. parodymai, kad D. Č. galėjo koneveikti aplinkinius ir kad baro savininkė vijo nukentėjusįjį dėl netinkamo elgesio iš baro. D. Č. galėjo būti išgėręs bare ir daugiau kaip vieną bokalą, todėl jo piniginėje galėjo būti mažiau kaip 195 Lt, nes prieš tai iš 200 Lt jau buvo pirkęs 2 l alaus butelį bei vieną bokalą bare.

Teismo nuomone, kaltinimui pagrobus 195,00 Lt nepakanka fakto, kad D. Č. girtavimo bare pradžioje galėjo turėti apie 195,00 Lt ir kad A. M. paskutinis galėjo liestis (ką pastarasis neigia) prie piniginės, kurią jam perdavė R. M.. Nukentėjusiojo teiginių bei A. M. kaltės dėl pinigų vagystės nepatvirtina teismo posėdyje kiti ištirti įrodymai.

Teismo nuomone, A. M. nusikalstama veika, pašalinus kaltinimo dalį dėl 195 Lt grynųjų pinigų vagystės, pilnai įrodyta byloje ištirtais įrodymais, todėl teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės telefono vagystės situacijoje, kuri iš esmės nekelia abejonių.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiojo D. Č. civilinis ieškinys dėl 3215 Lt turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš A. M. (b. l. 139-140) tenkintinas iš dalies. Ieškovas nurodė, kad patyrė 215 Lt turtinės žalos ir 3000,00 Lt neturtinės žalos- 2500 Lt neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei 500 Lt dėl vagystės padarymo.

Ieškovas nurodo, kad turtinę žalos dalį - 215,00 Lt – sudaro 195 Lt, buvę piniginėje, ir 20 Lt SIM kortelės vertė. Pašalinus kaltinimo dalį dėl pinigų vagystės, turtinės žalos dalyje iš A. M. D. Č. priteistina 20 Lt.

Dėl neturtinės žalos ieškovas nurodė, kad A. M. viešoje vietoje ieškovui sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, į dešinės akies sritį, dešinę pažandę, dešinę paausį, kaktą. Fizinių smūgių sudavimo metu jautė didelį fizinį skausmą, mušimo metu jautė nerimą dėl sveikatos ir net gyvybės. Patyrė pažeminimą, nes ieškovas buvo sumuštas ir jo kūnas subjaurotas. Patyrė dvasinių išgyvenimų dėl to, kad aplinkiniai matė su akivaizdžiais sumušimo pėdsakais ant veido.

Civilinis ieškinys pareikštas laikantis LR BPK 109 str. nuostatų, pateiktas teismo posėdyje prieš įrodymų tyrimą. LR CK 6. 263 str. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą- privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6. 250 str. nuostatos nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, surinkta pakankamai įrodymų, kad nukentėjusysis D. Č. patyrė neturtinę žalą - jautė skausmą, įvairius kitus nepatogumus, važinėjo pas ekspertus, patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad nukentėjusysis taip pat patyrė nepatogumus ir dėl pagrobto telefono, nes virš mėnesio laiko juo negalėjo naudotis ( telefonas nukentėjusiajam grąžintas 2011-07-12, b. l. 43, 44).

Pripažinus, kad dėl sužalojimo ir telefono vagystės D. Č. patyrė moralinę žalą, konstatuotina, kad ši žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu (3000,00) Lt, kadangi nustatant šios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į daugelį kitų aplinkybių – į A. M. turtinę padėtį ( yra nedirbantis), yra nevedęs, neturintis nuosavybėje nekilnojamųjų daiktų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, mano, kad D. Č. naudai priteisus 1100,00 Lt neturtinės žalos – 1000 Lt už sveikatos sutrikdymą bei 100 Lt už telefono vagystę- tai bus pakankama suma jo neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį, tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimas negali tapti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu.

Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinamas iš dalies, D. Č. iš A. M. priteisiant 1120,00 Lt žalos atlyginimą.

Vadovaujantis LR BK 106 str. 2 d., iš A. M. D. Č. priteistinos jo turėtos 500 Lt dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ( b. l. 141).

Dėl bausmės

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors pagal pareikštus kaltinimus A. M. prisipažino kaltu iš dalies, pašalinus dalį kaltinimo laikytina, kad prisipažino pilnai. Nagrinėjamu atveju A. M. neblaivumas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. A. M. parodė, kad ketino gydytis nuo alkoholizmo, tačiau gėda aplinkinių.

A. M. teisiamas ketvirtą kartą ( b. l. 81-83, 85-92), nusikalstamą veiką padarė turėdamas tris neišnykusius teistumus už vagystes, baustas administracine tvarka ( b. l. 100-104), turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 174 str. (Nedidelis chuliganizmas). A. M. yra nedirbantis, neturintis pastovaus pragyvenimo šaltinio, nėra priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitoje ( b. l. 108), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai ( b. l. 106).

A. M., remiantis LR BK 27 str., yra recidyvistas, nes, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus- apysunkį ir nesunkų. Remiantis LR BK 56 str., teismas recidyvistui paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgtina, kad A. M., nors ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą D. Č., nekentėjusiajam padarė daug kraujosruvų galvos srityje. A. M. elgėsi įžūliai ir agresyviai, pasinaudojo savo fiziniu stiprumu ir nukentėjusiojo neblaivumu bei nukentėjusįjį mušė kitų žmonių akivaizdoje, o po to pagrobė ir telefoną.

Nors A. M. yra jauno amžiaus ( neturi 24 m. amžiaus), teisiamas jau ketvirtą kartą. Nusikalstamas veikas dažnai įvykdo būdamas neblaivus, nes piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais – tai matyti iš ankstesnių nuosprendžių ir baudimo administracine tvarka istorijos. Toks A. M. elgesys neatsakingas ir netoleruotinas, nes būdamas sveikas ir darbingas nebando užsidirbti lėšų pragyvenimui visuomenei priimtinais būdais, o dažnokai girtauja ir neišvengia nusikalstamų veikų padarymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, A. M. skirtina mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė, numatyta LR BK 178 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendžia:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 –oje dalyje, ir paskirti vienerių metų ir 8 (aštuonių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 –oje dalyje, ir paskirti 5 (penkių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – vienerių metų ir 10 (dešimties ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką A. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-28 20 val. 30 min. iki 2011-05-29 14 val. (viena para), prilyginant vieną laikinojo sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

D. Č. ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. M. 1120,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Iš A. M. priteisti D. Č. 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos paduodant apeliacinį skundą per šį teismą. Teisėjas Saulius Vanagas