Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-17 · Civilinė byla Nr. B2-1756-109/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
B2-1756-109/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Bobrel
Atsakovas
BUAB „Megatra”
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1756-109/2011;Procesinio sprendimo kategorija 126.5.
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Irenai Nokolajenko, dalyvaujant atsakovės BUAB „Megatra” administratoriui Vytautui Kucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas” kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. gruodžio 30 d. teisme gautas BUAB „Megatra” administratoriaus V. Kucevičiaus prašymas netvirtinti „Swedbank lizingas”, UAB, 890881,59 Lt kreditorinio reikalavimo, nes kreditorius yra praleidęs terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir termino atnaujinti neprašo. Tik 2010-11-25 administratorius iš „Swedbank lizingas”, UAB, gavo 2010-11-16 d. pareiškimą Nr. SL-SR-15960 dėl finansinių reikalavimų 890881,59 Lt patvirtinimo BUAB „Megatra” bankroto byloje. Be to, nurodė, kad kreditorius nepateikė tinkamų įrodymų dėl patirto nuostolio iš turto pardavimo bei patirtų papildomų išlaidų.

Šalies argumentai

Pagal kreditoriaus „Swedbank lizingas”, UAB, 2010-11-16 d. prašyme pateiktus duomenis matyti, kad jis prašo patvirtinti finansinį reikalavimą 890881,59 Lt, kurį sudaro: 848604,92 Lt patirtas nuostolis iš turto pardavimo pagal sutartį, 36986,20 Lt įsiskolinimas pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas, 5290,47 Lt susidariusios išlaidos dėl turto atsiėmimo.

Kreditoriaus „Swedbank lizingas”, UAB, pateiktos sąskaitos faktūros nėra įrodymas, kad šie nuostoliai dėl turto atsiėmimo iš tiesų buvo patirti, nes nėra pateikta jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Taip pat kreditoriaus pateiktuose dokumentuose nesutampa sumos, gautos už parduotas transporto priemones, ir esamo įsiskolinimo pagal lizingo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius AB „Swedbank lizingas” prašo patvirtinti savo finansinį reikalavimą, neišskirdamas į atskirą grupę pagrindinės skolos ir delspinigių bei palūkanų, nors tiek lizingo sutartyse, tiek išrašytose sąskaitose faktūrose atkirai buvo nurodyti delspinigiai bei palūkanų įmokos ir neišpirktos turto vertės įmokos, nors LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str. 1 d. numato, kad bankroto eigoje kreditorių reikalavimai yra tenkinami dviem etapais: pirmame etape tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrame etape tenkinama kita kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). LR Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 4 d. numato, kad administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

Kadangi administratorius tokį kreditoriaus „Swedbank lizingas”, UAB, finansinį reikalavimą ginčija, todėl, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo ir 26 str. 1 ir 4 d. nuostatomis, dėl „Swedbank lizingas”, UAB, finansinio reikalavimo pagrįstumo prašė skirti atskirą teismo posėdį, apie tai informuoti administratorių Vytautą Kucevičių bei kreditorių „Swedbank lizingas”, UAB.

Teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi klausimą dėl administratoriaus ginčijamo „Swedbank lizingas” finansinio reikalavimo patvirtinimo išskyrė į atskirą bylą ir paskyrė teismo posėdį (b. l. 23).

„Swedbank lizingas”, UAB, atstovė prašė kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant „Swedbank lizingas”, UAB, atstovui ir apie priimtą sprendimą informuoti paštu (b. l. 24).

Argumentus dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo išdėstė 2011 m. vasario 14 d. paaiškinimuose (b. l. 25-28). Nurodė, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas iki nustatyto termino dėl to, jog prasidėjus ekonominei krizei žymiai padaugėjo nemokių „Swedbank lizingas”, UAB, klientų skaičius, todėl nebuvo galimybių visus klausimus išspręsti greitai. Be to, kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų gavimas (ir pateikimas) tapo problemiškas dėl to, jog „Swedbank lizingas", UAB, kėlėsi į naujas patalpas, todėl nebuvo galimybių iš „Swedbank lizingas", UAB, archyvo gauti reikiamus dokumentus. Padidinus darbuotojų, administruojančių nemokių klientų bylas, skaičių, buvo užsakyti iš archyvo ir gauti visi reikiami dokumentai, įvertintas nuostolis iš turto pardavimo, patirtos papildomos išlaidos ir bankroto administratoriui pateiktas „Swedbank lizingas”, UAB, kreditorinis reikalavimas.

Dėl debitorinio įsiskolinimo

UAB „Megatra” debitorinis įsiskolinimas pagal išrašytas, bet neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, yra 36 986,20 Lt. Šią sumą „Swedbank lizingas”, UAB, pagrindė bankroto administratoriui pateiktomis UAB „Megatra” neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis. Kartu su šiais paaiškinimais „Swedbank lizingas”, UAB, pateikė ir 2011 m. vasario 14 d. pažymą Nr. SL-SR-3201 dėl UAB „Megatra” įsipareigojimų (priedas Nr. 1), kurioje pateikti detalūs duomenys apie bankrutuojančios įmonės nesumokėtus mokėjimus lizingo bendrovei už naudojimąsi „Swedbank lizingas”, UAB, nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ši pažyma parengta remiantis UAB „Megatra” neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, todėl lizingo bendrovės nurodytas UAB „Megatra” įsiskolinimas yra pagrįstas tinkamais įrodymais (PVM sąskaitomis faktūromis bei pažyma dėl UAB „Megatra” įsipareigojimų).

Dėl nuostolio iš turto pardavimo

Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 p. nurodyta, kad klientui iš esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę „nutraukti Sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti Lizingo bendrovei Turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Klientas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį (LR CK 6.574 str.), todėl, „Swedbank lizingas”, UAB, turi teisę reikalauti atlyginti pardavus iš klientų atsiimtą turtą patirtus nuostolius.

Sutarčių dalykai įgyjami klientų naudai ir klientų interesais iš trečiųjų asmenų. „Swedbank lizingas”, UAB, neketina ir neketino atsiimto turto pasilikti ir kaupti, todėl iš klientų atsiimamas turtas parduodamas. Tais atvejais, kai pardavus turtą gautos kainos ir kliento sumokėtų įmokų suma būna mažesnė nei ta kaina, kurią „Swedbank lizingas”, UAB, buvo sumokėjęs įsigyjant klientų pasirinktą turtą, „Swedbank lizingas”, UAB, patiria nuostolį, kurio, remiantis LR CK 6.574 straipsniu bei sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatomis, reikalauja iš klientų.

Nuostolio iš turto pardavimo suma apskaičiuojama iš UAB „Megatra” sutarčių Nr. LT068079, LT068080, LT055897, LT051200, LT051201, LT055898 pagrindu valdyto turto likusios neišpirktos vertės atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Nuostolį iš turto pardavimo pagrindžia kartu su šiais paaiškinimais pateikiamos turto pardavimo sąskaitos, 2011 m. vasario 14 d. pažyma Nr. SL-SR-3200 dėl nuostolio iš turto pardavimo apskaičiavimo ir patirtų papildomų išlaidų (priedas Nr. 2, 5, 6) ir sąskaitos išrašo kopija. Pažymoje pateikti detalūs duomenys apie turto neišpirktą vertę (be PVM), turto pardavimo kainą (be PVM) ir konkretų nuostolį (be PVM), gautą pardavus tą turtą tretiesiems asmenims. Ši pažyma yra parengta remiantis „Swedbank lizingas”, UAB, ir UAB „Megatra” sudarytų sutarčių bei lizingo bendrovės ir trečiųjų asmenų sudarytų pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Taigi „Swedbank lizingas”, UAB, patirtas nuostolis yra įrodytas objektyviais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Megatra" nuomotas turtas buvo valdomas ir naudojamas ekonominei veiklai vykdyti (versle). Verslo tikslais naudojamas turtas tiek fiziškai, tiek morališkai nuolatos dėvisi, todėl turto vertė nuolat mažėja. Pastebėtina ir tai, kad pasikeitus ekonominei situacijai, norinčių pirkti sumažėjo, taigi paklausa sumažėjo, o tai įtakoja ir turto pardavimo kainą. Iš UAB „Megatra” atsiimtas turtas buvo parduotas už tuometinę rinkos kainą, t. y. už pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo šio turto pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str.). Be to, savaime suprantama, jog lizingo bendrovė suinteresuota parduoti turtą kiek įmanoma didesne kaina, kitu atveju patirtą nuostolį iš turto pardavimo reikia išsiieškoti iš nemokaus (bankrutuojančio) kliento.

Dėl papildomų išlaidų

„Swedbank lizingas”, UAB, reikalauja atlyginti patirtas papildomas išlaidas, t. y. išlaidas, susijusias su turto saugojimu - UAB „GNG servisas” mokamas komisinis mokestis.

Pažymima, kad „Swedbank lizingas”, UAB, yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra finansavimo teikimas. Lizingo bendrovė nesiverčia turto saugojimu ar pan., todėl tais atvejais, kai po sutarčių nutraukimo reikia saugoti iš kliento atsiimtą turtą, lizingo bendrovė dėl turto saugojimo kreipiasi į įmones, užsiimančias šia veikla, ir už suteiktas paslaugas joms yra sumokamas atlyginimas.

Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nurodyta, jog „(...) Klientas įsipareigoja atlyginti Lizingo bendrovės patirtus nuostolius”. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (LR CK 6.251 str. 1 d.). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, lizingo bendrovė turi teisę reikalauti padengti ir visas jos patirtas papildomas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu, saugojimu, pardavimu ir pan.

„Swedbank lizingas”, UAB, patirtas papildomas išlaidas pagrindžia kartu su šiais paaiškinimais pateikiama 2011 m. vasario 14 d. pažyma Nr. SL-SR-3200 dėl nuostolio iš turto pardavimo apskaičiavimo ir patirtų papildomų išlaidų ir PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymų kopijos (priedas Nr. 2, 3, 4).

Administratorius teismo posėdyje prašė netvirtinti UAB „Swedbank lizingas” kreditorinio reikalavimo 2010-12-28 prašyme nurodytais argumentais (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Administratoriaus prašymas tenkintinas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Megatra” bankroto bylą, nustatė 40 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti, bendrovės administratoriumi paskyrė Vytautą Kucevičių (prijungtos bankroto bylos Nr. B2-1198-109/2010, dabartinis Nr. B2-642-109/2011, b. l. 61,62). Nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 4 d.

Vykdant Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1198-109/2010, bankrutuojančios UAB „Megatra” administratorius Vytautas Kucevičius LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pateikė viešą pranešimą „Valstybės žinių” priede „Informaciniai pranešimai” apie UAB „Megatra” bankroto proceso pradžią bei raštu informavo visus žinomus UAB „Megatra" kreditorius dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Megatra” ir kreditorinių reikalavimų pateikimo, nustatydamas šių kreditorinių reikalavimų pateikimo terminą iki 2010-03-17. Šis pranešimas 2010 m. vasario 12 d. registruotu laišku buvo išsiųstas ir BUAB „Megatra” kreditoriui „Swedbank lizingas”, UAB, tačiau per administratoriaus nustatytą terminą „Swedabank lizingas”, UAB, savo kreditorinio reikalavimo nepareiškė.

LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. numato, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įstatymų leidėjas nustatė laikotarpį, ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis

Kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava” ir kt. v. BUAB „Revi”, bylos Nr. 3K-7-326/2007).

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga reiškia, kad šalis turi pateikti įrodymus, įgalinančius konstatuoti aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą. Be to, LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad „Swedbank lizingas”, UAB, kreipėsi į administratorių dėl kreditorinio reikalavimo patvirtino tik 2010 m. lapkričio 16 d. (b. l. 18,19). Taip pat pažymėtina, kad kreditorius apie kreditorinio reikalavimo pateikimą laiku administratoriui užsimena tik 2011 m. vasario 14 d. paaiškinimuose teismui dėl administratoriaus ginčijamo kreditorinio reikalavimo, kuriame pripažįsta, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau šio termino atnaujinti neprašoma.

Teismas sprendžia, kad kreditoriaus nurodytos termino praleidimo priežastys kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali būti pripažintos svarbiomis, nes ekonominė krizė palietė tiek fizinius, tiek ir juridinius asmenis. Lizingo bendrovė turi visas galimybes tinkamai atstovauti bendrovės interesus, sudarydama atstovavimo sutartis su advokatais.

Nustačius, jog „Swedbank lizingas”, UAB, praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti be svarbių priežasčių ir neprašo termino atnaujinti, o administratorius prašo taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas, administratoriaus prašymas netvirtinti minėtos bendrovės kreditorinio reikalavimo tenkintinas, todėl kreditorinio reikalavimo dydžio klausimo teismas nesvarsto ir dėl jo nepasisako (ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 291-292, 335 straipsniais, ĮBP 26 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

patenkinti administratoriaus prašymą netvirtinti „Swedbank lizingas”, UAB, kreditorinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Birutė Bobrel