- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-575-2480-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01136-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Ž. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. Ž. 2010 m. birželio 15 d., apie 08.30 val., Alytaus rajone, kelio Alytus-Simnas-Kalvarija 13 kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – remontuojamą kelią, laiku nepastebėjo kliūties – stovinčio greiderio, į jį atsitrenkė, apgadino savo automobilį ir susižalojo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu V. Ž. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirtos administracinės nuobaudos. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
V. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neproporcinga, viršijanti nuobaudos tikslus ir uždavinius. Pažymi, kad apklausiamas policijos pareigūnų dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teigia, kad jo materialinė padėtis sunki, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo tikslais, netekęs specialiosios teisės prarastų ir darbą, bei pagrindinį pragyvenimo šaltinį.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad patenkinus apeliacinį skundą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Mano, kad apeliantui skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. Ž. už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje tarp galimų nuobaudų numatyta bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, apeliantas prašo netaikyti specialiosios teisės atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad V. Ž. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (sunki materialinė padėtis, galima pragyvenimo šaltinio netektis ir kt.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. Ž. per vienerių metų laikotarpį padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (b. l. 14-15), ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Taigi, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.