- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- 2-71-732/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00383-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“
- Trečiasis asmuo
- Visagino savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė, Nedas Šilaika, Deivyda Šambarė
KOPIJA Civilinė byla Nr. 2-71-732/2022 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00383-2019-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.12; 2.6.20.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2022 m. liepos 22 d.
dalyvaujant ieškovių garažų eksploatavimo bendrijų „Motoras“ ir „Vairas“ bei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ atstovams advokatui Nedui Šilaikai, advokato padėjėjai Deivydai Šambarei ir teisininkui Jurijui Tarasenko,
trečiojo asmens Visagino savivaldybės administracijos atstovei teisininkei Birutei Krapavickaitei,
išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams vyresn. specialistei Margaritai Šakalytei, vyresn. specialistui Romanui Didenko (Roman Didenko),
išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovei vyr. specialistei Vilijai Margelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių garažų eksploatavimo bendrijų „Motoras“ ir „Vairas“ bei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – Visagino savivaldybės administracija, išvadas teikiančios institucijos – Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“ ir „Vairas“ bei garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Viražas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos ieškovei garažų eksploatavimo bendrijai (toliau – ir GEB) „Motoras“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Visagino būstas“ priteisti 4 194,96 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovei GEB „Vairas“ iš atsakovės priteisti 1 823,33 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir GSEB) „Viražas“ iš atsakovės priteisti 2 054,69 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį su atsakove sudarė Abonento paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis (toliau – ir Sutartys), pagal kurias atsakovė įsipareigojo transportuoti ir priimti ieškovių paviršines nuotekas Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklais. Šių Sutarčių pagrindu, pagal atsakovės sąskaitas, pateiktas nuo 2016-06-30 iki 2018-03-31, už paslaugas ieškovė GEB „Motoras“ sumokėjo atsakovei 4 194,96 Eur, ieškovė GEB „Vairas“ – 1 823,33 Eur, ieškovė GSEB „Viražas“ – 2 054,69 Eur. Tačiau faktiškai jų paviršinės nuotekos nebuvo priimamos į jokius paviršinių nuotekų tinklus, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti ieškovėms sąskaitas ir gauti užmokestį už paslaugas, kurių neteikė. GEB „Motoras“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka dviem kryptimis – į šalia esantį vandens telkinį ir į mišką. GEB „Vairas“ teritorija yra apsupta GEB „Motoras“ teritorijos, todėl visos paviršinės nuotekos iš GEB „Vairas“ teritorijos kietos dangos paviršiumi tekėjo ir teka į GEB „Motoras“ teritoriją. GSEB „Viražas“ teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos vietinės kanalizacijos vamzdžiais tekėjo ir teka į mišką. Ieškovės klydo manydamos, kad turi mokėti pagal atsakovės sąskaitas, todėl siekia išsireikalauti sumokėtas sumas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovių priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Visagino savivaldybės tarybos 2015-12-28 sprendimu atsakovė buvo paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoju Visagino savivaldybės teritorijoje ir jai pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. Šiai veiklai atsakovei patikėjimo teise perduoti inžineriniai tinklai, skirti savarankiškoms paviršinių nuotekų tvarkymo funkcijos vykdyti. Atsakovė su Visagino savivaldybės teritorijoje esančioms garažų eksploatavimo bendrijomis – ieškovėmis – sudarė Abonento paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis: 2016-04-04 – su ieškove GEB „Motoras“ (toliau – ir Sutartis1), 2016-04-12 – su ieškove GEB „Vairas“ (toliau – ir Sutartis2), 2016-04-15 – su ieškove GSEB „Viražas“ (toliau – ir Sutartis3). Sutartimis atsakovė įsipareigojo teikti ir užtikrinti paviršinių nuotekų priėmimą į eksploatuojančios organizacijos (atsakovės) paviršinių nuotekų tinklus, užtikrinti, kad abonentams teikiamos paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų įstatymų reikalavimus. Sutarčių pagrindu ieškovėms buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir gautas apmokėjimas. Nurodė, kad ieškovės patenka į abonentų kategoriją, kurie perka paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Sutartys su ieškovėmis buvo sudarytos dėl to, kad jos išleidžia paviršines nuotekas į atsakovės eksploatuojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, esančią teritorijoje, kuri ribojasi su ieškovių valdomais žemės sklypais, esančiais adresu Visaginas, Taikos pr. 37, 39 ir 41. Paviršinės nuotekos, kurios teka ieškovių teritorijose esančiais lietaus surinkimo sistemos vamzdžiais/drenažais vėliau patenka į upelį ir į atsakovės eksploatuojamą/prižiūrimą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (lietaus kanalizacijos kolektorių, lietaus kanalizaciją). Tuo tarpu ieškinyje nėra paaiškinama, kas, jeigu ne atsakovė, tvarkė (be kita ko, ir transportavo) paviršines nuotekas, kurios iš ieškovėms priklausančių lietaus surinkimo sistemos vamzdžių/drenažų jų valdomuose žemės sklypuose (valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pagrindais), patekdavo į žemės sklypus, kuriuose įrengta atsakovės paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
Šalies argumentai
Ieškovės dublike nurodė, kad jų teritorija nėra „galimai teršiama teritorija“, todėl joms netaikomi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 11-16 p. reikalavimai. Ieškovių teritorijose paviršinės nuotekos susidaro iš esmės dėl lietaus kritulių ant garažų stogų ir važiuojamosios dalies, kur nėra taršos pavojingomis medžiagomis šaltinių, todėl išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovių teritorijose susidarančias paviršines nuotekas rinko, transportavo, valė, apskaitė, išleidinėjo, tvarkė dumblą. Aplinkybė, kad atsakovei yra pavesta Visagino savivaldybės teritorijoje tvarkyti paviršines nuotekas savaime nesudaro pagrindą ieškovėms ką nors mokėti atsakovei, nes ieškovėms atsakovė neteikė jokių paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų.
Atsakovė triplike pabrėžė, kad ieškovės, sudarydamos Sutartis, faktiškai pripažino, kad ieškovių teritorijose susidarančias paviršines nuotekas reikia tvarkyti, pasitelkiant paviršinių nuotekų tvarkytoją – atsakovę. Sutarčių sudarymo bei pasirašymo metu ieškovės neišreiškė nesutikimo dėl Sutarčių sąlygų, kurios patvirtina paviršinių nuotekų patekimą į Visagino savivaldybės paviršinių nuotekų tinklus. Tačiau, Sutarčių ir teisės aktų pagrindu atsiradus ieškovių (abonentų) pareigai atsiskaityti su atsakove (paviršinių nuotekų tvarkytoja) už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalauja grąžinti susidariusią 8 072,98 Eur permoką dėl neva nesuteiktų paviršinių nuotekų tvarkymo (šiuo atveju – transportavimo, valymo) paslaugų. Ieškovės dar prieš sudarydamos Sutartis su atsakove turėjo ir galėjo žinoti, ar paviršinių nuotekų tvarkymo paslauga joms yra reikalinga, jeigu, ieškovių teigimu, paviršinės nuotekos teka visai kitomis kryptimis (į mišką ir į netoliese esantį vandens telkinį) ir į savivaldybės paviršinių nuotekų tinklus nepatenka; kad paviršinių nuotekų išleidimas (tvarkymas plačiąja prasme) į kitam asmeniui (savivaldybei) priklausančius įrenginius (lietaus kanalizacijos tinklus) nėra nemokama paslauga. Dublike nurodyti argumentai, kad ieškovių teritorija nėra „galimai teršiama teritorija“ nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, kurie tokius teiginius patvirtintų. Be to, ieškovės nepateikė duomenų apie tai, jog ieškovių teritorijose susidariusios paviršinės nuotekos yra nekenksmingos aplinkai ir žmonių sveikatai, o susidaro tik dėl lietaus kritulių (o ne, pvz., automobilių plovimo, remonto ir pan.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Visagino savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškovių reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovė nuo 2016-03-06 paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Visagino savivaldybėje, atsakinga už Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bei atsakovei patikėjimo teise perduotų valdyti paviršinių lietaus nuotekų inžinerinių tinklų eksploatavimą, remontą ir priežiūrą Visagino savivaldybėje. Visagino savivaldybės taryba 2016-12-01 sprendimu Nr. TS-200 „Dėl UAB „Visagino būstas“ paviršinių nuotekų tvarkymo 2016–2018 metų veiklos plano patvirtinimo“ patvirtino atsakovės paviršinių nuotekų tvarkymo 2016–2018 metų veiklos planą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais patikrina ir nutarimu derina atsakovės paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinę kainą, o Visagino savivaldybės taryba savo sprendimu nustato atsakovės perskaičiuotą paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinę kainą abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
Aplinkos apsaugos agentūra pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė turi taršos leidimą, kuriame nustatytos sąlygos išleisti Visagino miesto paviršines nuotekas į gamtinę aplinką dviem išleistuvais. Duomenys apie abonentus, iš kurių priimamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo didesnių nei 1 ha galiai teršiamų teritorijų, yra pateikti paraiškoje taršos leidimui gauti, tačiau ieškovės nėra nurodytos kaip abonentai. Remiantis bylos informacija, agentūros nuomone, ieškovių teritorija, jeigu joje teikiamos transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo paslaugos, ir minėta veikla vykdoma didesnėje kaip 0,1 ha teritorijoje, priskirtina galimai teršiamai teritorijai. Jei ieškovių teritorijos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą galimai teršiamos teritorijos apibrėžtį ir yra priskirtina galimai teršiamai teritorijai, ieškovėms atsisakius atsakovės teikiamų paslaugų, jos privalėtų paviršines nuotekas tvarkyti individualiai, o jei galimai teršiamos teritorijos paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha, tai dar privalėtų turėti taršos leidimą su nustatytais leidžiamais paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką parametrais.
Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad GEB „Motoras“ teritorijoje įrengti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai. Surinktos paviršinės nuotekos valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose (naftos gaudyklėse) ir išleidžiamos į gamtinę aplinką. Įrengtos 9 naftos gaudyklės. Naftos gaudykles prižiūri ir aptarnauja GEB „Motoras“. GEB „Vairas“ paviršinių nuotekų surinkimo sistemos ir valymo įrenginių neturi, nuotekos žemės paviršiumi nuteka į GEB „Motoras“ teritoriją. GSEB „Viražas“ teritorijoje įrengti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai. Surinktos paviršinės nuotekos valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose (naftos gaudyklėse) ir išleidžiamos į gamtinę aplinką. Įrengtos 2 naftos gaudyklės. Naftos gaudykles prižiūri ir aptarnauja GSEB „Viražas“. Atsakovė eksploatuoja Visagino miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, pagal Taršos leidimą Nr. TV(2)-18 / TL-U.5-12/2016. Taršos leidime nurodyta teritorija iš kurios surenkamos paviršinės nuotekos ir išleidžiamos į aplinką per 2 išleistuvus. Per išleistuvą Nr. 1, į kurį surenkamos paviršinės nuotekos nuo 129 ha miesto I ir II mikrorajonų, išleidžiamos į Karoliniškės ežerą (toliau per upelį Smalva į ežerą Drūkšiai). Per išleistuvą Nr. 2, į kurį surenkamos paviršinės nuotekos nuo 61 ha miesto III mikrorajono, išleidžiamos į Gulbinės upelį, toliau į ežerą Drūkšiai. Turimais duomenimis, ieškovių teritorijos nepatenka į Visagino miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklų teritoriją. Pažymėjo, kad GEB „Vairas“ ir GSEB „Viražas“ dėl paviršinių nuotekų tvarkymo nuo 2016 m. tikrinamos nebuvo. GEB „Motoras“ dėl paviršinių nuotekų tvarkymo buvo tikrinta 2019 m. – buvo nustatytas valymo įrenginių eksploatavimo pažeidimas, bendrijos pirmininkas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pakartotinai buvo tikrinta 2021 m. – pažeidimų nenustatyta.
Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės įvardinta kaip svarbia aplinkybe, kad Gulbinės upelis, ištekėjęs iš išleistuvo Nr. 2 ir kirtęs teritoriją, kurioje į ją patenka ieškovių teritorijose susidarančios paviršinės nuotekos, įteka į įrengtas naftos gaudykles, kurias prižiūri Visagino savivaldybė ir atsakovė, kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja Visagino mieste. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad atsakovės minimos naftos gaudyklės yra prižiūrimos ir eksploatuojamos Visagino savivaldybės ir atsakovės. Atsakovei išduotame Taršos leidime atsakovės minimos naftos gaudyklės nėra priskirtos Nuotekų tvarkymo infrastruktūrai. Visagino savivaldybės turto patikėjimo sutartis dėl naftos gaudyklių pasirašyta nebuvo ir Nekilnojamojo turto registre, kaip lietaus kanalizacijos dalis, jokios naftos gaudyklės neregistruotos. Antra, atsakovė negali teigti, kad teikia paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas didesniu mastu ar kitu būdu, nei nurodyta Taršos leidime. Faktinė situacija yra tokia, kad išleistuvas Nr. 2 yra šalia degalinės „Viada“, o ieškovių garažai ir minėtas latakas yra ženkliai toliau ir paviršinės nuotekos niekaip negali patekti į išleistuvą Nr. 2. Atsakovė jau pripažįsta, kad ieškovių paviršinės lietaus nuotekos patenka į aplinką už atsakovės eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir už Taršos leidime apibrėžtos teritorijos. Nors atsakovė primygtinai teigia, kad Gulbinės upelis yra nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis, tačiau tokia pozicija prieštarauja teisės aktų reikalavimams. 2022-06-01 vietos apžiūros metu buvo nustatyta, jog ieškovės GEB „Motoras“ ir GSEB „Viražas“ nuotekas tvarko savarankiškai, savo nuotekų tvarkymo tinklais (ieškovės GEB „Vairas“ paviršinės nuotekos patenka į GEB „Motoras“ paviršinių nuotekų tvarkymo tinklus). Į aplinką (t. y. greta esančią pelkę ir vandens tvenkinį) ieškovių nuotekos patenka jau išvalytos nuo naftos produktų (t. y. per ieškovams priklausančias naftos gaudykles). Taigi net jeigu (kaip teigia atsakovė) iš pelkės vanduo patenka į Gulbinės upelį, tai jis ten patenka jau išvalytas. Kita vertus, naftos produktai yra lengvesni už vandenį, todėl net ir tuo atveju, jei iš ieškovių teritorijos paviršinės nuotekos į aplinką patektų nevalytos, jos kauptųsi pelkėje (kur yra išleidžiamos), o ne Gulbinės upelyje. Pabrėžė, kad pagal atsakovei išduotą Taršos leidimą jokios paviršinių nuotekų infrastruktūros atsakovė ginčo teritorijoje neeksploatuoja. Paviršines nuotekas atsakovė pagal Taršos leidimą tvarko iki išleistuvo Nr. 1 ir išleistuvo Nr. 2. Ieškovių teritorija yra už išleistuvo Nr. 2. Taigi paslauga, už kurią reikalaujama sumokėti, nėra teikiama. Įstatyme aiškiai įtvirtinti du paviršinių nuotekų pašalinimo būdai: 1) teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką; 2) išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Ieškovės, kaip GEB teritorijos valdytojos, naudodamos turimas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka paviršines nuotekas, išvalo jas ir pašalina į aplinką kaip numato teisės aktų reikalavimai. Akcentavo, kad atsakovė turi juridinių skyrių, tad tokiu atveju advokato atstovavimo išlaidos nėra priteisiamos.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai ieškinį prašė atmesti visa apimtimi, iš ieškovių priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad ieškovės nesugebėjo paaiškinti, kas pasikeitė 2016 m., jog jos nusprendė su atsakove sudaryti Sutartis. Į Taršos leidimą nėra įtrauktos ieškovių teritorijos, nes dėl jų teritorijose susidarančių paviršinių nuotekų tvarkymo vyksta civilinis ginčas dar nuo 2019 metų, tuo tarpu ankstesniame leidime ieškovių teritorijų nėra nurodyta, nes sutartys su ieškovėmis buvo sudarytos vėliau. Byloje įrodinėjama, kad ieškovių paviršinės nuotekos patenka į atvirą vandens nuvedimo lataką, naftos gaudykles ir Gulbinės upę, kurią tvarko bei prižiūri atsakovė, nes ne visa upelio vaga buvo dirbtinai performuota tokiu būdu, kad upelis būtų valomas automatiškai. Toje vietoje (išleistuvas Nr. 2), kur išteka Gulbinės upelis, jo vanduo vėl apsineša paviršinėmis nuotekomis, kurios atiteka iš garažų bendrijų teritorijų. Į bylą taip pat su paaiškinimais pateikti duomenys apie atsakovės patirtas upelio vagos valymo išlaidas. Atviras vandens nuvedimo latakas yra sudėtinė lietaus kanalizacijos tinklų dalis, šis latakas yra perduotas atsakovei. Į šį lataką laisvai gali patekti vanduo iš aukščiau esančių garažų teritorijų ir juo įtekėti į Gulbinės upelį. Ieškovės neįrodė, kad turi Taršos leidimą, kuris yra reikalingas individualiai tvarkant nuotekas bei neįrodė, kad jų teritorijose esančios naftos gaudyklės veikia tinkamai. Atsižvelgus į tai, kad ginčas yra sudėtingas, susijęs su viešuoju interesu, bylos trukmė – daugiau nei 3 metai, pas atsakovę dirba tik vienas teisininkas, prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Visagino savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad nesutinka nei su ieškinio dalyku, nei su pagrindu. Yra atsakovės pusėje.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovė paaiškino, kad jų išvada nesikeičia. Palaikoma ieškovių pusė, kadangi nėra vientisinių tinklų ir nėra taršos. Nuotekos išteka į aplinką (į dirvožemį ir vandens telkinius), nepatenka į atsakovės sistemą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams atstovas Romanas Didenko paaiškino, kad ieškovių teritorijoje buvo padaryti nuotekų išleidimo ir surinkimo įrenginiai. Į tą teritoriją, kurioje atsakovė pagal turimą leidimą vykdo nuotekų šalinimą, ieškovių teritorija neįeina.
Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas. Nurodė, kad ieškovių teritorijos yra jų kontroliuojami objektai. Patikrinimus tekdavo atlikti kas 2-3 metus. Paskutinis patikrinimas atliktas 2021-11-30, tada pažeidimų nenustatyta. Visas vanduo, išeinantis iš garažų teritorijos, po valymo (po nusodintuvų) patenka ant žemės. Tiesioginio patekimo į upelį nėra jokio. Atsakovė, jo nuomone, neteisingai viską traktuoja. Lietaus nuotekos į Gulbinės upelį patenka žymiai anksčiau, jos nėra valomos. Kiek atsimena, aplink visą transformatorinę iš visų keturių pusių įrengti latakai, apsaugantys, kad į transformatorinę nepatektų vanduo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Visagino savivaldybės tarybos 2015-11-27 sprendimu Nr. TS-223 patikėjimo teise UAB “Visagino būstas“ (atsakovui) nutarta perduoti inžinerinius tinklus, skirtus savarankiškoms paviršinių nuotekų tvarkymo funkcijos vykdyti.
2015-12-09 tarp atsakovo ir Visagino savivaldybės buvo sudaryta Visagino savivaldybės turto patikėjimo sutartis Nr. 5-434 kurios pagrindu susitarta, jog savivaldybės turtas: lietaus kanalizacijos tinklai Visagine, Visagino sav.: bendras tinklų ilgis - 52922,00 m: 43269,50 m. ilgio lietaus kanalizacijos tinklai žemėje, 5202,50 m. ilgio lietaus kanalizacijos tinklai nuo surinkimo šulinėlio iki kvartalinių tinklų, 2170,00 m ilgio lietaus kanalizacijos tinklai kanalizacijos kolektoriuje, 2248,50 m. ilgio drenažas, 31,50 ilgio latakai; ilgalaikio turto pradinė vertė - 2829537,15 Eur (2003.12.01), likutinė vertė - 11772,05 Eur (2015.09.30); registro Nr. 90/109820, unikalus Nr. 3098-7004:2014. perduodami UAB „Visagino būtas“. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovui turto patikėjimo teise perduoti lietaus kanalizacijos tinklai neturi konkretaus adreso, kadangi yra išsidėstę visoje Visagino miesto teritorijoje.
Visagino savivaldybės taryba 2016-12-01 sprendimu Nr. TS-200 patvirtino atsakovo paviršinių nuotekų tvarkymo 2016-2018 metų veiklos planą, pagal kurį pagrindinis atsakovo tikslas - užtikrinti nepertraukiamą paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą juridiniams asmenims.
Visagino savivaldybės taryba 2015-12-28 sprendimu Nr. TS-251 paskyrė savivaldybės kontroliuojamą UAB „Visagino būstas“ paviršinių nuotekų tvarkytoju Visagino savivaldybės teritorijoje bei pavedė vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą.
Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau Įstatymo) 3 str. 1 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006- 12-21 nutarimu Nr. 03-92 dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos (toliau - Metodika) 41.2.6. p. ieškovai yra abonentai, perkantys paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Reglamento 10 p. numato, jog reikalavimai konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projekte, taršos leidime ir (ar) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems priklausančius nuotakynus - nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje.
Atsakovui Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau - TIPK) išduotas 2008-12-11, atnaujintas 2012-12-20, koreguotas 2013-11-14 , pakeistas 2016-03-03. Ieškovai tokio leidimo neturi.
Atsakovo, kaip paviršinių nuotekų tvarkytojo Visagino mieste, pagrindinis tikslas - užtikrinti nepertraukiamą paviršinių nuotekų paslaugų teikimą. Įstatymo 3 str. 26 p., Reglamento 4.4. p. ir Metodikos 10.22. p. numato, jog paviršinių nuotekų tvarkymas - tai paviršiniu nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo šlamo) pirminis tvarkymas. Įstatymo 3 str. 31 p. įtvirtinta paviršinių nuotekų sąvoka: tai - ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia i kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršiniu nuotekų tvarkytojui).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 126 dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo (toliau Aprašas) 4.3. p. įtvirtinta, kad sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaroma su abonentais, kurie išleidžia paviršines nuotekas į kita teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią ar kitaip jo valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Reglamento 4.5. p. apibrėžta galimai teršiamos teritorijos sąvoka: tai yra atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas: autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija
Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais ieškovo garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“ užstatytos žemės sklypo plotas 4,2944 ha , garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ 1,9974 ha, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“,21532 ha.
Atsižvelgiant į tai, jog Visagino savivaldybė pavedė atsakovui savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą, o ieškovų teritorijos priskirtinos prie galimai teršiamos teritorijos didesnės kaip 0,5 ha, ieškovams neturint savo paviršinių nuotekų valymo įrenginių, tarp atsakovo ir ieškovų 2016-04-04, 2016-04-12, 2016-04-15 buvo sudarytos abonentų paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartys, atitinkamai Nr. 10.94-20, Nr. 10.94-30, Nr. 10.94-35.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutarties (toliau nutartis) 31 punkte nurodė, kad ieškovų teritorijos pagrįstai žemesnės instancijos teismų pripažintos teršiamomis teritorijomis. Tačiau ieškovai neturi nei taršos leidimo ir (ar) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau TIPK).
LAT nutarties 38 punkte nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės : a) atsakovės valdomos infrastruktūros buvimas gretimoje teritorijoje; b)ieškovų teritorijoje susidarančių paviršinių nuotekų patekimas į šią infrastruktūrą. 40 punkte nurodyta, kad byloje nenustatyta, kam priklauso, kieno yra valdomas vandens nuvedimo latakas, kuriuo nuotekas patenka į Gulbinės upę, taip pat nenustatyta, ar ieškovų valdomuose sklypuose susidarančios paviršinės nuotekos patenka į tą lataką.
2022-06-01 apžiūros metu pirmiausia buvo apžiūrėtas priimtuvas, į kurį teka Gulbinės upelis. Tolesnė kryptis - link drenažinio vamzdžio (išleistuvo) į priimtuvą (2019-08-21 pirmosios apžiūros metu tai buvo žemėlapyje žymima kaip X8 ir X9.) Išleistuvas taip pat yra pažymėtas atsakovo TIPK. Po išvažiuojamojo teismo posėdžio ieškovų atstovė pateikė naujos redakcijos atsakovo paraišką dėl TIPK. Šioje paraiškoje nurodyta, jog atsakovo pateiktuose duomenyse apie tai nuo kokių potencialiai teršiamų teritorijų Visagino mieste paviršinės nuotekos patenka į Išleistuvą Nr. 1 ir Išleistuvą Nr. 2, ieškovų teritorijų nėra. Ši paraiška neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes dėl ieškovų teritorijose susidarančių paviršinių nuotekų tvarkymo vyksta civilinis ginčas dar nuo 2019 metų, tuo tarpu ankstesniame TIPK ieškovų teritorijų nėra nurodyta, nes sutartys su ieškovais buvo sudarytos vėliau. Byloje įrodinėjama, kad ieškovų paviršinės nuotekos patenka į atvirą vandens nuvedimo lataką, naftos gaudykles ir Gulbinės upę, kurią tvarko bei prižiūri atsakovas, nes ne visa upelio vaga buvo dirbtinai performuota tokiu būdu, kad upelis būtų valomas automatiškai. Toje vietoje (išleistuvas Nr. 2), kur išteka Gulbinės upelis, jo vanduo vėl apsineša paviršinėmis nuotekomis, kurios atiteka iš garažų bendrijų teritorijų. Į bylą taip pat su paaiškinimais pateikti duomenys apie atsakovo patirtas upelio vagos valymo išlaidas.
Ieškovai nurodo, kad Gulbinės upelis nėra paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis. Tačiau kasacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuos taip pat vėliau patvirtino Atsakovo darbuotojo, inžinieriaus A. Š. duoti paaiškinimai ir Savivaldybės atstovės paaiškinimai, jog upelio vaga buvo keičiama, todėl negalima vandens telkinio traktuoti vien tik kaip gamtinės aplinkos dalį pagal LAT išaiškinimą, kai faktiškai upės vaga tam tikra dalimi teka inžineriniuose tinkluose po žeme ir tokiu būdu yra automatiškai valoma, tačiau likusi upės dalis, į kurią suteka nuo kitos miesto teritorijos (įskaitant ieškovų teritorijas) paviršinės nuotekos, valoma rankiniu būdu paties atsakovo.
Be atviro vandens nuvedimo latako išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat buvo apžiūrėta gretimoje teritorijoje esanti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra - naftos gaudyklės, per kurias iš išleistuvo Nr. 2 tekantis Gulbinės upelis, kuris, toliau tekėdamas į teritoriją (į kurią taip pat patenka ieškovų paviršinės nuotekos atviru vandens nuvedimo lataku), įteka į naftos gaudykles. Atsakovas 2022-05-31 pateikė į bylą naftos gaudyklių topografinę nuotrauką, kurioje sužymėtos vietos koordinatės ir aukščių matavimai. Savivaldybės atstovė taip pat pateikė žodinius paaiškinimus išvažiuojamojo teismo posėdžio metu dėl šių savivaldybės (o vėliau atsakovui perduotų) naftos gaudyklių tvarkymo bei eksploatavimo.
2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikta vietovės, kurioje yra atsakovo infrastruktūra ir ieškovų teritoriją, tik patvirtino 2019-08-21 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotą situaciją.
Atsakovo infrastruktūra dėl paviršinių nuotekų surinkimo ir šalinimo yra gretimoje teritorijoje su ieškovų teritorija. Kaip 2019-08-21 taip ir 2022-06-01 išvažiuojamųjų teismo posėdžių metu ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog jie patys tvarko nuotekas. 2019-08-21 apžiūros metu buvo lietinga diena ir teismas užfiksavo paviršinių nuotekų, kurios tekėjo iš ieškovų teritorijos, patekimą į atsakovo valdomą ir prižiūrimą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Minėtame apžiūros protokole užfiksuota: „apžiūrėtas paviršinio vandens atviras nuvedimo latakas žemėlapio išraše Nr. 1 pažymėtas raudonai. Taške (X 1) išmatuotas aukštingumas, abiejų aukštimačių rodmenys: 144 m. ( nuotraukos 1,2). Vandens nuvedimo latakas įrengtas žemiau gatvės asfalto dangos j kurį laisvai gali patekti vanduo iš aukščiau esančių garažų teritorijų ir, lataku, tekėti j Gulbinės upelį. Kas akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašų Nr. 2 ir 4. (Vaizdo įraše 2 užfiksuota vandens tekėjimas, link paviršinio vandens nuvedimo latako žemėlapio išraše Nr. 1 pažymėtas raudonai, vandens tekėjimo kryptis mėlynai. Vaizdo įraše 4 matyti vandens tekėjimo iš garažų teritorijos kryptis, žemėlapio išraše Nr. 2. pažymėta mėlynai)
Vaizdo įrašu užfiksuotas Gulbinės upės dešinys krantas ir srovės tėkmė .(įrašas 1, žemėlapio išrašas Nr. 1)
Išmatuotas Gulbinės upės dešinio kranto aukštingumas (X 2) (nuotraukos 3,4) aukštimačių rodmenys 148 ir 146 m ir vandens lygio aukštis (X 3) -aukštimačių rodmenys 144 m. ( nuotraukos 5,6). Vandens išleidimo kanalo aukštis (X 4), rodmenys 141 ir 155 m. ( nuotraukos 7,8). Apžiūrint virš nurodytas vietas akivaizdžiai matyti, kad upelio dešinys krantas aukštas. Natūraliai ar dirbtinai supiltas upelio krantas yra kliūtis vandens iš pelkės, esančios tarp upelio ir kelio šalia garažų kooperatyvo(vaizdo įrašas Nr. 3), patekimui į upelį žemės paviršiumi. Vizualinės apžiūros metu nustatyta, kad vandens išleidimo kolektoriumi (žemėlapio išrašas 1 taškas X 4), vanduo patenka į pelkę esančią tarp kelio ir upelio dešinio kranto. (Vaizdo įrašas 3 ).
Vaizdo įraše 5 užfiksuotas vandens išleidimo kolektorius ir vandens tekėjimas į vandens telkinį ( žemėlapio išrašas Nr. 3). Išmatuotas aukštis (X 5) aukštimačių rodmenys 147 ir 149 ( nuotraukos 9, 10, 11). Apžiūrint nustatyta, kad vanduo iš išleidimo kolektoriaus žemės paviršiumi patenka į greta esantį uždarą vandens telkinį, kuris, kaip paaiškino liudytojas A. Š. susisiekimo su miesto paviršinio vandens surinkimo sistema neturi.
Žemėlapio išraše Nr. 2 X 6 ir X 7 taškuose nufilmuotas vandens išleidimo kolektorius ir vandens ištekėjimo kryptis (įrašas 6) Vandens lygis taške X 7, pagal aukštimačio rodmenis yra 149 ir 152 ( nuotraukos 12, 13, 14) vandens surinkimo kolektoriaus aukštis 150 ir 148 (X6), o gylis iki dugno 3,75cm. (nuotraukos 15, 16, 17) Apžiūros metu nustatyta, kad vanduo iš kolektoriaus išleidžiamas į paviršių ir patenka j šalia esančią pelkę.
Žemėlapio išraše Nr. 4, pažymėtame taške X 8, padarytas vaizdo įrašas (7,8), kuriame matosi miesto paviršinio vandens pagrindinis išleistuvas į Gulbinės upelį. Liudytojo A. Š. paaiškinimu iš šio kolektoriaus į upelį patenka miesto vanduo ir Gulbinės upeliu toliau transportuojamas.
Vaizdo įrašu 9 fiksuotas vandens išleidimo kolektorius nuo gatvės į Gulbinės upelį (pažymėtas žemėlapio išraše Nr.4 taškas X 9). Šiuo vamzdžiu, kurio ilgis apie 20 m. surenkamas ir nuvedamas vanduo nuo kelio ir šalikelės ir patenka į šalia esantį Gulbinės upelį. Vanduo suteka susikaupus šalia gatvės esančiame griovyje. Vizualiai matyti, kad garažų kooperatyvai yra apie 250- 300 metrų atstumu ir dėl žemės grunto aukščio skirtumų vanduo iš garažų kooperatyvų patekti į šią vietą negali.
Pastaba: mobiliųjų programų aukščiui matuoti šalių atstovų mobiliuosiuose telefonuose rodmenys skiriasi, aukščio dėl lietaus taške X 8 išmatuoti nepavyko.“
2022-02-09 teismui pateiktoje aplinkos apsaugos departamento schemoje (dok.-3494) nubraižyta kaip iš ieškovų teritorijos paviršinės nuotekos patenka į atsakovo valdomą ir prižiūrimą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Paviršinės nuotekos iš ieškovų GEB „Vairas“ ir GEB „Motoras“ patenka iš jų teritorijos į žemiau esantį tvenkinį ir po to patenka į šulinį, esantį žemiau ieškovo GEB „Viražas“ teritorijos ir kartu su paviršinėmis nuotekomis, kurios į šulinį patenka iš GEB „Viražas“, transportuojasi į atsakovo AB „Visagino būstas“ išleistuvą. Pažymėtina, jog ieškovų teritorijos yra virš atsakovo infrastruktūros. Tai užfiksuota ne tik vizualiai, o ir 2019-08-21 atlikus aukščio matavimus.
Įrodinėjimo našta tenka ieškovams, įrodinėjantiems poziciją, kad jie patys savarankiškai išleidžia nuotekas į aplinką be atsakovo pagalbos. Ieškovai byloje privalėjo įrodyti šias aplinkybes: a) kad turi taršos leidimą/TIPK, kuris yra reikalingas individualiai tvarkant nuotekas; b) Ieškovų teritorijose esančios naftos gaudyklės veikia tinkamai (t. y. surenka visas paviršines nuotekas ir jas išvalo bei išleidžia į aplinką). Šių aplinkybių ieškovai neįrodė.
Į bylą kelis kartus buvo teikti duomenys apie ieškovų teritorijose įrengtus kanalizacijos šulinius, tačiau byloje nekilo ginčas dėl to, ar yra ir kiek yra ieškovų teritorijose šulinių, į kuriuos gali patekti tam tikra dalis paviršinių nuotekų. Vis dėlto, byloje nėra pateikta duomenų, kad visi šuliniai ir (ar) naftos gaudyklės ginčo laikotarpiu veikė tinkamai.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog ginčo laikotarpiu (2016-2018 metais) patikrinimai atliekami nebuvo. Jeigu patikrinimai atliekami nebuvo, tai neaišku, kokių dokumentų pagrindu lydraštyje yra teigiama, kad ieškovai patys aptarnauja ir prižiūri paviršines nuotekas.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog per daugiau nei 20 metų laikotarpį ieškovų teritorijose buvo atlikti nuo 2 iki 5 patikrinimų (GEB Viražas tikrintas paskutinį kartą 2003-09-15, GEB Vairas - 2005-04-26). Iš patikrinimo aktų matyti, kad iš esmės kas kartą, kai buvo atliekami patikrinimai, AAD pareigūnai konstatuodavo aplinkosauginius pažeidimus. Tai, kad ieškovų teritorijos nėra periodiškai tikrinamos patvirtina jau vien tai, kad 2022-06-01 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu aptiktos išmesto padangos ir įvairios atliekos niekada nebuvo užfiksuotos AAD, nors vizualiai aiškiai matyti, jog šiukšlės atsirado tikrai ne prieš pat išvažiuojamąjį teismo posėdį.
AAD atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš tikrindami teritorijas, kuriose kaupiasi nuotekos, AAD pareigūnai neprašo pateikti taršos leidimo ir (ar) TIPK, taip pat neinformuoja kitos kompetentingos institucijos AAA, jog teritorija yra galimai teršianti teritorija, todėl turi būti svarstomas klausimas dėl TIPK išdavimo.
Nors tiek liudytojas, tiek AAD atstovas paaiškino, kad ne jie asmeniškai sprendžia, kaip dažnai ir kada bus atliekami planiniai patikrinimai, ginčo laikotarpiu (iki 2021-11-27) galiojo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. D1-145 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 327 „Dėl Kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos" pripažinimo netekusiu galios" , kurio 12 punkte buvo numatyta: planiniai patikrinimai atliekami ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus. Ūkio subjektų patikrinimų dažnumas (periodiškumas) priklauso nuo jų veiklos keliamo pavojaus aplinkai: mažiausią pavojų keliančių ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kas trejus metus, didžiausią pavojų keliančių ūkio subjektų veikla turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Tai reiškia, jog patikrinimai atliekami periodiškai nuo 1 karto per metus iki 1 karto per 3 metus. Iš AAD pateiktų dokumentų į bylą matyti, jog šis teisės aktuose numatytas reikalavimas nebūdavo vykdomas.
Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad GEB „Motoras“ teritorijoje įrengti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai. Surinktos paviršinės nuotekos valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose (naftos gaudyklėse) ir išleidžiamos į gamtinę aplinką. Įrengtos 9 naftos gaudyklės. Naftos gaudykles prižiūri ir aptarnauja GEB „Motoras“. GEB „Vairas“ paviršinių nuotekų surinkimo sistemos ir valymo įrenginių neturi, nuotekos žemės paviršiumi nuteka į GEB „Motoras“ teritoriją. GSEB „Viražas“ teritorijoje įrengti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai. Surinktos paviršinės nuotekos valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose (naftos gaudyklėse) ir išleidžiamos į gamtinę aplinką. Įrengtos 2 naftos gaudyklės. Naftos gaudykles prižiūri ir aptarnauja GSEB „Viražas“.
Šią išvadą teismas vertina kritiškai, nes abiejų vietos apžiūrų metu nei išvada teikiančios institucijos atstovas, nei ieškovai neįrodė, jog patys ieškovai tvarko paviršines nuotekas. Ieškovų teritorijos per ginčijama laiką nebuvo tikrinamos. Teritorija aplink ieškovų teritoriją yra užteršta padangomis. Šulinys, esantis prie pelkės užverstas kompiuterių monitorių ekranų duženomis. Atkreiptinas dėmesys, jog AAD netikrina ieškovų valdomos teritorijos ir jos aplinkos. Nes priešingų atvejų turėjo būti teritorijos užterštumas pašalintas ir pavojingos medžiagos utilizuotos.
Apibendrinant pasakytina, kad ieškovai neįrodė, jog patys tvarko paviršines nuotekas. Iš vietos apžiūros protokolų ir pateiktų schemų darytina išvada, jog atsakovas UAB „Visagino būstas“ tinkamai vykdė 2016 m. balandžio mėnesį 4; 12; 15 d. su ieškovais sudarytas Abonento paviršinių nuotekų priėmimo į paviršinių nuotekų tinklus sutartis ir teisėtai pareikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas.
Teismas remdamasis šiais motyvais ieškinį atmeta.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės.
Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atsakovas pareiškė prašymą priteisti iš ieškovų 10675,40 Eurų už suteiktas advokato paslaugas.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) Šios atsakovo išlaidos pagrįstos pateiktais į bylą dokumentais nėra didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl pagrindo jų mažinti ar nepriteisti iš ieškovų nėra.
Bendras ieškovų pareikštas ieškinys yra 8072,98 Eurai (100 procentų). GEB)„Motoras“ reikalavimo dalys 4194,96 Eurai kas sudaro 51,96 procentus nuo bendros ieškinio sumos, GEB „Vairas“ reikalavimo dalis 1823,33 Eurai, kas sudaro 22,59 procentus nuo bendros ieškinio sumos, GSEB „Viražas“ reikalavimo dalis 2054,69 Eurais, kas sudaro 25,45 procentus nuo bendrai pareikšto ieškinio sumos. Ieškinį atmetus atsakovo išlaidos iš ieškovų priteistinos proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui : iš GEB „Motoras“ -5546,94 Eurai ( 51,96 procentai nuo 10675,40 Eurų), GEB “Vairas“-24111,57 eurai (22,58 procentai nuo 10675,40 eurų), GSEB „Viražas“-2716,89 Eurai ( 25,45 procentai nuo 10675,40 eurų)
Išlaidų, priteistinų dėl procesinių dokumentų įteikimo, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų Garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“, Garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ ieškinį atsakovui atstovui uždarajai bendrovei „Visagino būstas“, dėl skolos priteisimo, atmesti.
Iš Garažų eksploatavimo bendrijos „Motoras“, įmonės kodas 155961825, uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, priteisti 5546,94 Eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Iš Garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“, įmonės kodas 155963452, uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, priteisti 2411,57 Eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Iš Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“, įmonės kodas 155968047, uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, priteisti 2716,89 Eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.