- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 1-309-598/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20433-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- J. K., R. Č.
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį,
R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbininke, Faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penkto skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo Teismo baudžiamuoju įsakymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje: 2017 m. balandžio 28 d., apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Č., tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su anūkės tėvu G. J., R. Č. suduodant smūgius koja nukentėjusiajam G. J. į kojas ir pilvą, jis laikė nukentėjusįjį G. J. iš nugaros pusės už kaklo, tokiu būdu bendrais su R. Č. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Be to jis, 2017 m. balandžio 28 d., apie 20.30 val., namuose (duomenys neskelbtini)., apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Č., nevykdydamas policijos pareigūno - Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK PB vyriausiojo patrulio R. K. teisėto reikalavimo atiduoti mažametę anūkę K. Č. tėvui G. J., panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui vyr. patruliui R. K. - suėmė vyr. patruliui R. K. už rankų alkūnių srityse ir jį stūmė, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, R. Č. kumščiais sudavus du smūgius R. K. į nugarą kairio peties srityje, jis (J. K.) ir R. Č. užsimojo suduoti R. K., bet pareigūnas juos nuo savęs atstūmė.
R. Č. panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje: 2017 m. balandžio 28 d., apie 20.00 val., namuose (duomenys neskelbtini)., apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje kartu su J. K., tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su anūkės tėvu G. J., J. K. laikant nukentėjusįjį G. J. iš nugaros pusės už kaklo, ji kelis kartus spyrė nukentėjusiajam G. J. į kojas ir pilvą, netrukus po to, toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, būdama namo kieme (duomenys neskelbtini)., pagaliu sudavė nukentėjusiajam G. J. ne mažiau kaip tris smūgius per ranką ir nugarą, tokiu būdu bendrais su J. K. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Be to ji, 2017 m. balandžio 28 d., apie 20.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) ., apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje kartu su J. K., nevykdydama policijos pareigūno - Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK PB vyriausiojo patrulio R. K. teisėto reikalavimo atiduoti mažametę anūkę K. Č. tėvui G. J., panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui vyr. patruliui R. K.: J. K. suėmus vyr. patruliui R. K. už rankų alkūnių srityse ir jį stumiant, sudavė R. K. kumščiais du smūgius į nugarą kairio peties srityje, tuo sukeldama jam fizinį skausmą, po to, J. K. užsimojus suduoti pareigūnui, ji taip pat užsimojo suduoti, bet pareigūnas juos nuo savęs atstūmė. Netrukus po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, namo kieme (duomenys neskelbtini) ketindama suduoti vyr. patruliui R. K., užsimojo su pagaliu
Dėl fizinio skausmo sukėlimo G. J.
1. Kaltinamojo J. K. parodymai, kuriais jis teigia, kad 2017-04-28 vakare, namuose, kai kartu su sugyventine R. Č. ir anūkės tėvu G. J. kartu pavartojo alkoholinių gėrimų, tarp jo su R. Č. ir G. J. kilo konfliktas, nes G. J. norėjo kažkur išsivesti ar išsivežti mažametę anūkę K. Kadangi vyras neturi kur gyventi ir buvo priimtas laikinai pagyventi jų namuose, su sugyventine pasipiktino tokiu vyro elgesiu. Pamena, kad su R. Č. neleido G. J. iš namų išeiti, bet dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir pykčio, kurį sukėlė G. J. kalbos ir elgesys, visų savo atliktų veiksmų neprisimena ir nieko konkrečiau paaiškinti negali. Gali būti, kad buvo sugriebęs vyrą už kaklo, neatmeta tokios galimybės, o ar tuo pat metu R. Č. jam sudavinėjo smūgius, neprisimena. Pamena, kad G. J. iš namo buvo išėjęs, o jo dukra likusi jų namuose, kai atvyko policijos pareigūnai. Kadangi situacija nebuvo išsisprendusi, tebebuvo apsvaigę ir gerokai įpykę, galbūt dėl šios priežasties neteisingai suprato situaciją, kadangi abiem atrodė, kad negali leisti mergaitės pasiimti, nes jautėsi už ją atsakingi. Žino, kad jų namuose buvo du pareigūnai, pamena, kad jie norėjo išsinešti mergaitę, o jie tam priešinosi, bet kokius tiksliai veiksmus atliko, neprisimena. Tikrai gali būti, kad kambaryje su pareigūnais apsistumdė, bet kaip tiksliai tai vyko, negali papasakoti. Prisimena, kad prieš jį buvo panaudotas prietaisas Taser, todėl galvoja, kad nevykdė pareigūnų reikalavimo, priešinosi. Žino, kad anksčiau jo duoti parodymai buvo kitokie, tačiau apgalvojęs situaciją, mano, kad dėl tuometinės jo būklės (apsvaigimo nuo alkoholio ir pykčio, kurį sukėlė G. J.), gali daug ko neprisiminti, todėl pilnai prisipažįsta padaręs abi nusikalstamas veikas ir labai dėl to gailisi. Esant galimybei, norėtų, kad šis procesas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 140-141, 144-145).
2. Kaltinamosios R. Č. parodymai, kuriais ji teigia, kad 2017-04-28 vakare, namuose (duomenys neskelbtini)., su sugyventiniu J. K. ir anūkės K. Č. tėvu G. J., kurį buvo priėmę į namus pagyventi, kartu pavartojo alkoholinių gėrimų. Išgėrinėjant G. J. ėmė kalbėti, kad pasiims savo dukrą K. ir ją kažkur išsives. Jis neturėjo kur gyventi, be to, kaip ir jie, buvo apsvaigęs, todėl su J. K. ėmė jam prieštarauti ir susibarė. Konflikto metu neleido G. J. pasiimti vaiko. Kaip tai darė, neprisimena, nes tuo metu buvo apsvaigusi nuo suvartoto alkoholio, bet pamena, kad neleido vyrui prie vaiko prieiti. Galvoja, kad galėjo G. J. pastumti ar net jam suduoti, tačiau ar sudavė, o jei sudavė, į kur ir kuo, nepamena. Buvo labai supykusi ant anūkės tėvo, nes jo kaip savo vaiko pagailėjo, o jis ėmė elgtis nepagarbiai, nejausdamas jokio dėkingumo. Prisimena, kad G. J. iš namo išėjo, vaiko su savimi nepasiėmė, o jie buvo užsirakinę namo viduje, kai prie namo atvyko du policijos pareigūnai. Buvo aišku, kad jie nori vaiką išsinešti, bet ta situacija jai nepatiko, nes tuo metu atrodė, kad už vaiką yra atsakinga ji ir tik dukrai gali vaiką atiduoti, todėl nenorėjo leisti, kad vaiką pareigūnai iš namo išsivestų ir kaip galėdami tam priešinosi. Nežino, ką tiksliai darė, kokiais veiksmais priešinosi, neprisimena, tačiau gali būti, kad su pareigūnais apsistumdė, gal net ir sudavė, nes buvo labai įpykusi, o dar dėl apsvaigimo nuo alkoholio kiek kitaip vertino situaciją. Prisimena, kad kažkuriuo metu iš namo buvo išbėgusi į kiemą. Matė, kad kieme stovėjo automobilis, jame sėdėjo anūkė, o prie automobilio stovėjo G. J.. Pamena, kad į ranką pagriebė medinį pagalį, stovėjusį prie namo durų, kuriuo jas kartais paremia, bet ar šiuo pagaliu sudavė G. J., ar juo buvo užsimojusi prieš pareigūną, negali pasakyti. Pamena, kad prieš ją buvo panaudotas prietaisas Taser, todėl numano, kad pareigūnams priešinosi. Labai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltę pripažįsta visiškai ir norėtų, kad šis procesas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 106-109, 112-113).
3. Nukentėjusiojo G. J. parodymai, kuriais jis teigia, kad 2017-04-28 apie 16.30 val. jis grįžo pas savo uošvius R. Č. ir J. K., adresu (duomenys neskelbtini). Visi dirbo buities darbus. Apie 20 val. uošviai pradėjo su juo ir jo dukra K. Č. elgtis grubiai. Bijodamas dėl vaiko saugumo, iškvietė dukters patėvį S. Š., kad šis paimtų vaiką, nes pats buvo išgėręs. Tuo metu tarp jo ir dukters močiutės įvyko konfliktas. Kai jis pasilenkė paimti dukters, R. Č. apglėbė mergaitę ir ėmė rėkti jos neduosianti. Tada prie jo priėjo J. K.. Iš nugaros smaugdamas, pradėjo jį atstuminėti nuo K. Tuo pat metu R. Č., paleidusi vaiką, jį spardė į kojų ir pilvo sritis. Išsilaisvinęs jis išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė pareigūnų, uošviai dar du kartus buvo išėję į lauką ir abu prieš jį smurtavo. Atvykus policininkams, R. Č. puolė ant jų su rankoje turėtu pagaliu. Pareigūnai liepė jam paimti iš lovos vaiką ir jis mergaitę perdavė S. Š., o tuo metu iš namo išbėgusi R. Č. sudavė jam (G. J.) mediniu pagaliu į nugarą ir į galvą, bet jis užsidengė galvą ranka ir gavo smūgį į alkūnę. Į teismo med. ekspertą nesikreips, stiprių sužalojimų nepatyrė, tik juto stiprų fizinį skausmą (b. l. 20, 49).
4. Liudytojo D. J. parodymais, kuriais jis teigia, kad 2017-04-28 dirbo kartu su Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patruliu R. K.. Apie 20.10 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė G. J., juos pasitikęs kieme. Kieme stovėjo Audi markės automobilis, šalia jo – vyras, kuris prisistatė S. Š.. G. J. nurodė, kad namuose girti seneliai neatiduoda jam dukters. Visi keturi nuėjo prie namo durų. Jos buvo užrakintos. Prie lango pasirodė agresyviai nusiteikusi moteris, ji šaukė. Paprašius atidaryti duris, jas atidarė. Į namo vidų užėjo dviese su R. K., G. J. ir S. Š. liko lauke. Pareigūnams įėjus, moteris iš vidaus užkabino durų kabliuką. Įėjus į kambarį, kuriame buvo mergaitė ir kurią norėjo išsivesti, paskui įėjo moteris ir vyras (kaip vėliau paaiškėjo - R. Č. ir J. K.). R. K. jam liepė atrakinti namo duris, kad užeitų R. J. ir S. Š., ir jis nuėjo prie lauko durų. Kas tuo metu vyko kambaryje, nematė. Girdėjo moters ir vyro šauksmus. Sugrįžus į kambarį su G. J., šis perėmė mergaitę ir išbėgo į lauką, o jis pradėjo J. K. sulaikymo veiksmus, nes vyras priešinosi R. K. ir šis buvo nustūmęs V. K. ant sofos. Panaudojus prietaisą Taser, vyrui buvo uždėti antrankiai. Moteris tuo metu išbėgo į kiemą, kilo triukšmas. Kai išėjo į lauką, moteris jau gulėjo ant žemės su uždėtais antrankiais. G. J. ir R. K. minėjo, kad R. Č. užsimojo pagaliu, norėdama suduoti kolegai, bet sudavė G. J. (b. l. 70-73).
5. Liudytojo S. Š. parodymais, kuriais jis teigia, kad jis su V. Č. yra sugyventiniai, kartu gyvena V. Č. dukra K, gim. (duomenys neskelbtini). 2017-04-28 ryte jis išėjo į darbą, sugyventinė su dukra liko namuose. Apie 15.00 val. grįžęs į namus jų nerado. Apie 17.00 val. V. Č. pranešė, kad dukrą paliko pas jos tėvą G. J., kuris paskutiniu metu gyveno pas jo sugyventinės V. Č. tėvus (duomenys neskelbtini) V. Č. prašė paskambinti G. J. ir sužinoti, ar reikia paimti K. Apie 20.00 val. paskambino G. J. ir šis paprašė mergaitę pasiimti iš V. Č. tėvų namų. Atvykus, R. Č., J. K. ir G. J. buvo neblaivūs. G. J. pradėjo rengti mergaitę, norėdamas ją perduoti S. Š., tačiau R. Č. prieštaravo. Kas tarp G. J. ir V. Č. tėvų vyko prieš jam atvažiuojant, nežino. Visi trys ėmė ginčytis tarpusavyje dėl mergaitės priežiūros. Jam matant smūgiai nebuvo suduodami. Tada jis su G. J. išėjo į lauką ir šis iškvietė policiją, pranešdamas, kad jam neatiduoda vaiko. Atvykus pareigūnams, mergaitė su seneliais buvo name. Pareigūnai užėjo į namo vidų, o jo ir G. J. R. Č. į namą neįsileido. Po kiek laiko policijos pareigūnas į lauką išnešė K ir ją perdavė S. Š.. Abu įsėdo į automobilį. Matė, kad R. Č. kieme sudavė G. J. kelis smūgius pagaliu per nugarą. Kad ji pagaliu būtų užsimojusi prieš policininką, nematė. Kai R. Č. ir J. K. pareigūnai išsivežė su savimi, jis mergaitę ir G. J. atvežė į Jonavą (b. l. 77-80).
6. Liudytojos V. Č. parodymais, kuriais ji teigia, kad R. Č. ir J. K. yra jos tėvai. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Su tėvais bendrauja mažai dėl 2016 metais tarp jų įvykusio konflikto, kai jos dukrą K. prižiūrėjusius senelius socialiniai darbuotojai rado neblaivūs ir mergaitė keturiems mėnesiams buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) globos namuose. G. J. yra buvęs jos sugyventinis, dukters K tėvas. Galvojo, kad jis gyvena Jonavoje, bet vėliau sužinojo, kad jos tėvai jam leido pagyventi savo namuose, nes vyras kitos gyvenamosios vietos neturėjo. Buvusiam sugyventiniui leisdavo pabūti su dukra. 2017-04-28 apie 16.30 val. G. J., jai sutikus, mergaitę išsivedė. Sutarė, kad po dviejų valandų jis paskambins ir ji arba S. Š. dukrą pasiims. Apie 20.00 val. jai paskambino G. J.. Iš balso suprato, kad jis girtas. Paklausus, kur jis yra, pasakė esantis kaime pas jos tėvus ir prašė pasiimti dukrą, paaiškindamas, kad susipyko su jos tėvais, iškvietė policiją. Tuomet ji paprašė S. Š. nuvažiuoti į kaimą ir paimti K.. Kai pati grįžo namo, S. Š. su dukra jau buvo parvažiavę, be to, namuose buvo ir G. J.. Kas vyko tėvų namuose, nežino (b. l. 84-87).
7. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2017-04-28 apie 20.10 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje – name (duomenys neskelbtini). Policiją kvietė G. J., kuris paaiškino, kad jį sumušė uošviai R. Č. ir J. K.. Dėl sumušimo jis pajuto stiprų fizinį skausmą, bet stiprių sužalojimų nepatyrė, greitosios med. pagalbos atsisakė. Smurtą galintys rodyti požymiai neužfiksuoti (b. l. 19-22).
8. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2017-04-28 apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, namo kieme rastas ir paimtas pagalys (b.l. 30-37).
9. Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas pagalys, rastas ir paimtas 2017-04-28 įvykio vietos apžiūros metu namo kieme (duomenys neskelbtini). pagalys 132 cm ilgio, vienas jo galas 5 cm., kitas - 2 cm pločio (b. l. 38-40).
10. Apžiūros protokolu nustatoma, kad išklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas 2017-04-28 20.07 val. nukentėjusiojo G. J. pranešimas apie tai, kad jam neatiduoda vaiko, kad moteriškė konfliktuojanti, kad jau vos ne muštynės (b. l. 43-46).
11. Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017-04-28 21.49 val. G. J. nustatytas 1,61 promilės girtumas (b. l. 51).
12. Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017-04-28 21.32 val. R. Č. nustatytas 1,64 promilės girtumas (b. l. 114).
13. Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017-04-28 21.37 val. J. K., nustatytas 1,80 promilės girtumas (b. l. 146).
Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusysis būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas.
Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. ir R. Č. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir jie yra baustini. Jų veika teisingai buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:
1. Kaltinamojo J. K. parodymai, kuriais jis teigia, kad 2017-04-28 vakare, namuose, kai kartu su sugyventine R. Č. ir anūkės tėvu G. J. kartu pavartojo alkoholinių gėrimų, tarp jo su R. Č. ir G. J. kilo konfliktas, nes G. J. norėjo kažkur išsivesti ar išsivežti mažametę anūkę K. Kadangi vyras neturi kur gyventi ir buvo priimtas laikinai pagyventi jų namuose, su sugyventine pasipiktino tokiu vyro elgesiu. Pamena, kad su R. Č. neleido G. J. iš namų išeiti, bet dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir pykčio, kurį sukėlė G. J. kalbos ir elgesys, visų savo atliktų veiksmų neprisimena ir nieko konkrečiau paaiškinti negali. Gali būti, kad buvo sugriebęs vyrą už kaklo, neatmeta tokios galimybės, o ar tuo pat metu R. Č. jam sudavinėjo smūgius, neprisimena. Pamena, kad G. J. iš namo buvo išėjęs, o jo dukra likusi jų namuose, kai atvyko policijos pareigūnai. Kadangi situacija nebuvo išsisprendusi, tebebuvo apsvaigę ir gerokai įpykę, galbūt dėl šios priežasties neteisingai suprato situaciją, kadangi abiem atrodė, kad negali leisti mergaitės pasiimti, nes jautėsi už ją atsakingi. Žino, kad jų namuose buvo du pareigūnai, pamena, kad jie norėjo išsinešti mergaitę, o jie tam priešinosi, bet kokius tiksliai veiksmus atliko, neprisimena. Tikrai gali būti, kad kambaryje su pareigūnais apsistumdė, bet kaip tiksliai tai vyko, negali papasakoti. Prisimena, kad prieš jį buvo panaudotas prietaisas Taser, todėl galvoja, kad nevykdė pareigūnų reikalavimo, priešinosi. Žino, kad anksčiau jo duoti parodymai buvo kitokie, tačiau apgalvojęs situaciją, mano, kad dėl tuometinės jo būklės (apsvaigimo nuo alkoholio ir pykčio, kurį sukėlė G. J.), gali daug ko neprisiminti, todėl pilnai prisipažįsta padaręs abi nusikalstamas veikas ir labai dėl to gailisi. (b.l. 140-141, 144-145).
2. Kaltinamosios R. Č. parodymai, kuriais ji teigia, kad 2017-04-28 vakare, namuose (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu J. K. ir anūkės K. Č. tėvu G. J., kurį buvo priėmę į namus pagyventi, kartu pavartojo alkoholinių gėrimų. Išgėrinėjant G. J. ėmė kalbėti, kad pasiims savo dukrą K ir ją kažkur išsives. Jis neturėjo kur gyventi, be to, kaip ir jie, buvo apsvaigęs, todėl su J. K. ėmė jam prieštarauti ir susibarė. Konflikto metu neleido G. J. pasiimti vaiko. Kaip tai darė, neprisimena, nes tuo metu buvo apsvaigusi nuo suvartoto alkoholio, bet pamena, kad neleido vyrui prie vaiko prieiti. Galvoja, kad galėjo G. J. pastumti ar net jam suduoti, tačiau ar sudavė, o jei sudavė, į kur ir kuo, nepamena. Buvo labai supykusi ant anūkės tėvo, nes jo kaip savo vaiko pagailėjo, o jis ėmė elgtis nepagarbiai, nejausdamas jokio dėkingumo. Prisimena, kad G. J. iš namo išėjo, vaiko su savimi nepasiėmė, o jie buvo užsirakinę namo viduje, kai prie namo atvyko du policijos pareigūnai. Buvo aišku, kad jie nori vaiką išsinešti, bet ta situacija jai nepatiko, nes tuo metu atrodė, kad už vaiką yra atsakinga ji ir tik dukrai gali vaiką atiduoti, todėl nenorėjo leisti, kad vaiką pareigūnai iš namo išsivestų ir kaip galėdami tam priešinosi. Nežino, ką tiksliai darė, kokiais veiksmais priešinosi, neprisimena, tačiau gali būti, kad su pareigūnais apsistumdė, gal net ir sudavė, nes buvo labai įpykusi, o dar dėl apsvaigimo nuo alkoholio kiek kitaip vertino situaciją. Prisimena, kad kažkuriuo metu iš namo buvo išbėgusi į kiemą. Matė, kad kieme stovėjo automobilis, jame sėdėjo anūkė, o prie automobilio stovėjo G. J.. Pamena, kad į ranką pagriebė medinį pagalį, stovėjusį prie namo durų, kuriuo jas kartais paremia, bet ar šiuo pagaliu sudavė G. J., ar juo buvo užsimojusi prieš pareigūną, negali pasakyti. Pamena, kad prieš ją buvo panaudotas prietaisas Taser, todėl numano, kad pareigūnams priešinosi. Labai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 106-109, 112-113).
3. Nukentėjusiojo R. K. parodymais, kuriais jis teigia, kad iki 2017-10-12 jis dirbo Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2017-04-28 po 20.00 val., kartu su vyr. patruliu D. J. atvykus prie namo (duomenys neskelbtini). ir iš kieme buvusio G. J. žodinio paaiškinimo sužinojus, kad minėtu adresu yra mažametė jo dukra bei nuo alkoholio apsvaigę jos senelis ir močiutė, kartu su vyr. patruliu D. J. ėjo į namo vidų. Įleido moteris – R. Č., o netrukus į koridorių atėjo ir jos sugyventinis J. K.. Abu asmenys buvo agresyvūs, pamatę juos, šaukė kodėl kišasi, tvirtino, kad tai, kas vyksta name, yra ne jų reikalas. Kadangi triukšmo metu pro praviras kambario duris girdėjo iš šio kambario sklindantį mergaitės verksmą, pasiteiravo koridoriuje buvusių žmonių, kodėl neatiduoda vaiko tėvui ir nuėjo link kambario. Mergaitę rado sėdinčią ant lovos. Supratę, kad ketinama vaiką iš namo išsivesti, R. Č. ir J. K. staigiu judesiu ėmė artėti link mergaitės, tačiau jis atsistojo tarp jų ir mergaitės, nes buvo sunku įvertinti, kokių veiksmų gali imtis akivaizdžiai nuo alkoholio apsvaigę jos seneliai. Stovėdamas kambaryje tarp R. Č. su J. K. ir mergaitės, į juos pasisukęs veidu, paprašė D. J., kad atidarytų namo duris, nes įleidusi juos į namo vidų, R. Č. jas iš vidaus užkabino kabliu, nenorėdama, kad į namo vidų patektų G. J. ir kieme buvęs S. Š.. D. J. iš kambario išėjus į koridorių, J. K. prišoko prie jo (R. K.), rankomis sugriebė jį už rankų maždaug alkūnių srityse ir jas laikydamas staigiu judesiu bandė jį nustumti, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Iš V. K. rankų išsivadavo muistydamasis ir vyrą pastūmė nuo savęs maždaug į krūtinės sritį, dėl ko jis žengtelėjo atbulas ir parkrito ant sofos, stovėjusios už jo. Iš karto po to prie jo (R. K.) pripuolė R. Č.. Tuo metu į ją buvo pasisukęs šonu. Moteris kumščiais sudavė jam po vieną smūgį į nugarą kairio peties srityje, tuo sukeldama fizinį skausmą. Atsisuko į moterį, ją rankomis sugriebė už pečių ir sodino ant kitos sofos, nei virto V. K.. Sodindamas ant sofos R. Č., garsiai sušuko D. J., kad jis laikytų V. K., o G. J. pasiimtų vaiką. Pagriebęs dukrą, tėvas iš karto išbėgo iš kambario. Tuo pat metu J. K. pakilo nuo sofos ir vėl puolė prie jo (R. K.), ketindamas kumščiais smogti, bet jis ištiesė rankas ir pastūmė vyrą į jo priekinę kūno dalį, tokiu būdu išvengdamas smūgio. Be to, tuo metu D. J. rankomis sugriebė V. K., siekdamas jį sulaikyti – uždėti antrankius. Tada nuo sofos pakilo R. Č. ir vėl prišoko prie jo (R. K.) ketindama smogti kumščiais, tačiau jis smūgio išvengė, moterį nuo savęs nustumdamas ir ji nuo pastūmimo sėdo ant sofos. J. K. nenurimo ir muistėsi sulaikomas D. J., todėl prieš vyrą panaudojo spec. priemonę Taser, o tuo pasinaudojęs vyr. patrulis uždėjo jam antrankius ir išvedė iš namo. Tuomet pastebėjo, kad ant sofos kambaryje nėra R. Č., išgirdo riksmus kieme ir iš namo išbėgo. Kieme automobilyje sėdėjo mergaitė. Jos tėvas buvo užstojęs automobilio kairės pusės galines dureles, jas užgulęs. Prieš G. J. (pasisukusį į R. Č. nugara), stovėjo R. Č., ir rankoje laikydama ilgą medinį pagalį, juo sudavinėjo G. J. smūgius į nugarą. Matė du suduotus smūgius, o ar buvo suduota prieš jam išbėgant iš namo, nežino. Kai jis (R. K.) sušuko R. Č., kad ji nutrauktų savo veiksmus, moteris ėmė artintis link jo (R. K.). Dėl kažkokių priežasčių link jo ėmė artintis ir G. J.. Kai abu stovėjo beveik venoje eilėje, R. Č. užsimojo pagaliu, ketindama smogti jam (R. K.), tačiau jis sušuko, kad panaudos prieš ją Taser prietaisą, o G. J. sušuko, kad į jo uošvę nešautų, tada moteris pasisuko į G. J. ir smogė ketindama pataikyti pagaliu G. J. į galvos sritį, bet tuo metu G. J. galvą užsidengė ranka ir smūgis buvo suduotas pagaliu į, jei neklysta, dešinę alkūnę. Kadangi moteris užsimojo suduoti dar vieną smūgį, supratęs, kad G.J. sveikatai gresia pavojus, prieš moterį panaudojo Taser prietaisą. Moteris nurimo ir buvo sulaikyta. Tuomet G. J. papasakojo, kad name G. Č. ir V. K. prieš jį smurtavo, neleisdami iš namo išsivesti dukters: V. K. ranka per alkūnės linkį iš nugaros apglėbė jo kaklą ir laikė, o R. Č. spardė į krūtinę, pilvą, kojas. Kiek smūgių buvo suduota, vyras neminėjo. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 57-61, 63-64).
4. Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017-04-28 21.32 val. R. Č. nustatytas 1,64 promilės girtumas (b. l. 114).
5. Asmens blaivumo testu nustatoma, kad 2017-04-28 21.37 val. J. K., nustatytas 1,80 promilės girtumas (b. l. 146).
Motyvuojamoji dalis
Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. K. ir R. Č. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, ir jie yra baustini. Jų veika teisingai buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, t.y. panaudoję fizinį smurtą Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK PB vyriausiojo patrulio R. K. atžvilgiu , pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK PB vyriausiajam patruliui R. K.
J. K. prokuroras siūlo už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti įpareigojimus – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72(2) str.), nevartoti alkoholio (LR BK 48 str. 7 d.), nebendrauti su G. J.. Už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, skirti 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Paskirti įpareigojimus – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72(2) str.), nevartoti alkoholio (LR BK 48 str. 7 d.), nebendrauti su G. J.. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla bus baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis pripažįsta esantis kaltas, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, siūloma bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Paskirti įpareigojimus – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72(2) str.), nevartoti alkoholio (LR BK 48 str. 7 d.), nebendrauti su G. J.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-28 21.32 val. iki 2017-04-30 15.05 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. Č. prokuroras siūlo už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti įpareigojimus – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72(2) str.), nevartoti alkoholio (LR BK 48 str. 7 d.), nebendrauti su G. J.. Už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, skirti 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Paskirti įpareigojimus – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72(2) str.), nevartoti alkoholio (LR BK 48 str. 7 d.), nebendrauti su G. J.. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla bus baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji pripažįsta esanti kalta, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, siūloma bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo. Paskirti įpareigojimus – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72(2) str.), nevartoti alkoholio (LR BK 48 str. 7 d.), nebendrauti su G. J.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-28 21.32 val. iki 2017-04-30 15.05 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Skiriant bausmę kaltinamajam J. K., atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalto bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 150-151); administracine tvarka baustas (b.l.156); VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė (b.l. 152-153). Priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b.l. 152-153).
Prokuroras jam siūlo bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Teismas mano, kad pasiūlyta bausmė yra tinkama bausmė už šias jo padarytas nusikalstamas veikas.
Skiriant bausmę kaltinamajai R. Č., atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. Č. prisipažino padariusi jai inkriminuojamus nusikaltimus. Jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikalto bendrininkų grupėje.
Kaltinamoji teista, tačiau teistumas išnykęs (b.l.119-120); administracine tvarka nebausta (b.l.124); VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė (b.l. 121-122). Priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašyta (b.l. 121-122).
Prokuroras jai siūlo bausmę – laisvės apribojimo bausmę. Teismas mano, kad pasiūlyta bausmė yra tinkama bausmė už šias jos padarytas nusikalstamas veikas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nubausti 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Paskirti įpareigojimus – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nebendrauti su G. J..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-28 iki 2017-04-30.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti J. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
R. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nubausti 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Paskirti įpareigojimus – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nebendrauti su G. J..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-28 iki 2017-04-30.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹str. bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti R. Č. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktinį įrodymą pagalį sunaikinti, kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kaltinamieji, nesutikdami su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų, nuo šio dokumento gavimo dienos, paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir negali būti skundžiamas.
Išaiškinti J. K. ir R. Č., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.