- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-678-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32437-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, 116 MGL (5 800 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant ne mažiau nei 240 Eur per mėnesį. Vadovaujantis BK 68, 72 straipsniais, T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 31 d.; automobilio Chrysler Pacifica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 30 d. apie 17.58 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Chrysler Pacifica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio koncentracija.
T. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 30 d. apie 17.58 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pasiūlė savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiajai patrulei G. L. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui A. B. 300 Eur kyšį už neteisėtą šių neveikimą, t. y. prašydamas paleisti, jog nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį ir jam paskirtą 5 800 Eur baudą pakeisti viešaisiais darbais arba areštu.
2.1. Apeliantas tvirtina, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 116 MGL (5 800 Eur) dydžio baudos, tiek šio teisminio bylos nagrinėjimo metu sumokėti neturi finansinių galimybių. Jis turi tris vaikus (teismui buvo pateikti gimimo liudijimai), iš jų viena dukra yra pilnametė, tačiau ji mokosi Vytauto Didžiojo Universitete (teismui buvo pateiktas studento pažymėjimas). Vaikus padeda išlaikyti jo sugyventinė. Nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (darbo ieškančio asmens atmintinė), ieško nuolatinio darbo.
2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad jis pateikė teismui prašymą pakeisti jam paskirtą piniginę baudą į viešuosius darbus. Jis žino, kad BK 227 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose nėra numatyta viešųjų darbų skyrimo galimybės, tačiau atsižvelgiant į ankščiau nurodytus jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius argumentus, prašė jam neskirti viešųjų darbų bausmės, o pakeisti paskirtą piniginę bausmę į viešuosius darbus, ko nedraudžia ir tokią galimybę numato BK 47 straipsnio 7 dalis.
2.3. Apelianto įsitikinimu, keičiant jau paskirtas bausmes, įstatymas nedraudžia pakeisti paskirtas bausme į tas bausmes, kurių BK straipsnių, pagal kuriuos buvo kvalifikuotos jo padarytos nusikalstamos veikos, sankcijose nėra numatytos. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo matyti priimto būsimo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo sunkumai, kurie nulemtų jo didesnį turtinės padėties pablogėjimą savanoriškai neįvykdant paskirtos piniginės baudos sumokėjimo, t. y. tektų mokėti antstoliui už paskirtos piniginės baudos išieškojimą atitinkamą užmokestį. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė nuteistajam paskirti už nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, areštą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. prašo jam paskirtą baudos bausmę pakeisti viešaisiais darbais arba pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kadangi baudos sumokėti jis neturi finansinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuteistajam T. K. skiriamą bausmę.
5. Už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų; už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam T. K. bausmės rūšį ir jos dydį, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 55, 61, 62 straipsniuose, ir savo sprendimą pakankamai motyvavo. Šie motyvai aiškūs ir išsamūs, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas T. K. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, tiesiogine tyčia, motyvas padaryti nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, buvo siekis išvengti ikiteisminio tyrimo dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nustatė T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje – kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę ir jos pavojingumą, teismas tinkamai išanalizavo jį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, nedirba, nors anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, yra darbingo amžiaus, Užimtumo tarnyboje įsiregistravo likus 2 dienoms iki teismo posėdžio, yra duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą (sandėliuką). Taigi, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad T. K. pirmą kartą teisiamas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (BK 55 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą ir realų pagrindą skirti švelnesnes bausmes, negu nurodyta inkriminuotų BK straipsnių sankcijose, padarė pagrįstą išvadą, jog švelniausios sankcijose numatytos bausmės rūšies – baudos paskyrimas nuteistajam bus pakankamas BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Be to, teismas nustatė baudą sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant ne mažiau nei 240 Eur per mėnesį.
7. Kaip minėta, nuteistasis prašo jam paskirtą baudos bausmę pakeisti viešaisiais darbais arba pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Pirmiausia, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam motyvuotai paskyrė sankcijose numatytą bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, rūšį, kam apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Antra, baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad nuteistasis nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, įgijęs specialybę, yra darbingo amžiaus bei yra duomenų apie jo turimą turtą. BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. O jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis, veikos metu galiojantis nuo 2019 m. liepos 6 d.). Taigi, nuosprendžio vykdymo procese teismas turės galimybę išsamiai įvertinti susiklosčiusią situaciją, nuteistojo turtinę padėtį, jo ketinimus ir pakeisti jam paskirtą baudos bausmę kitos rūšies bausme, nesusijusia su faktiniu laisvės atėmimu. Ir trečia, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra įstatyme numatytų formalių pagrindų, kuriais vadovaujantis teismas galėtų bloginti nuteistojo teisinę padėtį. BPK 320 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam bylą nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju, tokio apeliacinio skundo dėl per švelnios bausmės paskyrimo nėra.
8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam T. K. paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją pakeisti ar griežtinti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.