Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Stanislavo Barsul pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2014-08-11 apie 23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su savo sugyventine A. A. metu, suimdamas jai tai už rankų riešų, tai už rankų dilbių, stumdė ją, dėl ko ji atsitrenkdavo į kambario sieną, bei pargriovęs ant lovos vieną kartą kojos keliu įspyrė į jos kairę koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. A. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai. Su Agata jis susipažino šių metų sausio mėnesio pradžioje. Po kažkurio laiko su ja apsigyveno kartu. Nuomojosi butą. 2014-08-11 vakare į jų nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grįžo Agata. Ji nieko nesakė nei kur buvo, nei su kuo. Jis pavydėjo ir pradėjo jai dėl to priekaištauti. Taip kilo konfliktas. Norėdamas išsiaiškinti kur ir su kuo ji buvo, jis ją paėmė už rankų, už kokių vietų, dabar tiksliai pasakyti negali. Gali būti už rankų riešų ir dilbių ir kelis kartus ją pastūmė. Agata atsitrenkė ne vieną kartą į sieną. Kiek kartų ją pastūmė jis nežino. Vieną kartą kai jis Agatą pastūmė, ji nukrito ant lovos. Jai gulint jis vieną kartą įspyrė koja į jos koją ir iš rankų ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Norėjo pažiūrėti kas jai skambino ir rašė. Daugiau jis Agatai nieko nedarė, prieš ją nesmurtavo. Po konflikto jie išėjo į skirtingus kambarius miegoti. Atsikėlęs ryte jau kitą dieną jis išėjo. Maždaug po valandos vėl grįžo. Agata jau buvo atsikėlusi. Ji pradėjo prašyti atiduoti jos telefoną, tačiau jis nesutiko ir dar kelis kartus ją pastūmė. Labai gailisi smurtavęs prieš Agatą, daugiau taip nedarys. Su ja po to konflikto išsiskyrė ir nebendrauja. Taip pat Agata jam kelis kartus trenkė per veidą, jokių sužalojimų padaryta nebuvo (b. l. 26-28).

Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su M. V. gyvena kartu pusę metų. 2014-08-11 apie 23 val. ji grįžo iš miesto. M. V., apimtas pavydo, ėmė ant jos šaukti, suėmęs už pečių ir už rankų stumdė ją į sieną, į lovą, mušė kumščiais į rankas, pargriovė ant lovos, spyrė keliu į koją. Žemino ją įžeidžiančiais žodžiais, vadino pasileidusia ir panašiai, neleido išeiti iš kambario. Pavykus pasprukti į kitą kambarį, išleido iš pripučiamo čiužinio orą. Konflikto pradžioje paėmė jos buto raktus ir telefoną, neva, kad nevaikščiotų pas meilužius. Ryte išėjęs iš buto užrakino duris, jai negrąžinęs nei raktų, nei telefono. Grįžęs apie 12 val. neleido jai išeiti iš buto. Vėl naudojo prieš ją fizinę jėgą, stumdė, sukėlė skausmą. Apie 21.30 val. grąžino jai telefoną, tuomet ji iškvietė į pagalbą policiją. Dėl jai suduotų smūgių ir sukelto skausmo atsirado kraujosruvos ant rankų ir ant kojos. Į teismo medicinos ekspertus nesikreips, nes žymesni sužalojimai jai nepadaryti (b. l. 8).

Liudytas J. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2014-08-12 dirbo Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiu patruliu M. M.. Maždaug apie 21.35 val. iš vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pranešėjos sugyventinis, kuris ją mušė, atėmė mobilaus ryšio telefoną bei buto raktus. Atvykus minėtu adresu pasitiko A. A., kuri nurodė, kad jos sugyventinis M. V. konflikto metu ją sumušė, neleido išeiti iš namų, atėmė jos mobilaus ryšio telefoną bei raktus nuo buto. Ant pranešėjos abiejų rankų matėsi kraujosruvos, ant kairės kojos šlaunies taip pat buvo kraujosruva. Paaiškino, kad gyvena kartu su savo draugu M. V. kaip sugyventiniai, tvarko bendrą ūkį. Pranešėja A. A. buvo susijaudinusi, tačiau elgėsi ramiai, nenorėjo kad M. V. sugrįžtų į namus, nes jo bijo. Bute sudaužytų ir sulaužytų daiktų nesimatė. Pagal A. A. pareiškimą M. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą (b. l. 15).

2014-08-12 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-08-12 apie 21.35 val. nuvykus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į juos kreipėsi A. A., kuri nurodė, kad gyvena kartu su savo draugu M. V. kaip sugyventiniai, tvarko bendrą ūkį. Pranešėja A. A. buvo išsigandusi, tačiau elgėsi ramiai, nenorėjo kad M. V. sugrįžtų į namus, nes jo bijo. Bute sudaužytų ir sulaužytų daiktų nesimatė. Ant pranešėjos abiejų rankų matė kraujosruvas. Ant kairės kojos šlaunies – kraujosruvos (b. l. 5, 6).

2014-08-12 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją A. A., ant jos rankų ir kairės kojos matyti tamsiai raudonos ir gelsvos spalvos kraujosruvos žymės, galimai atsiradusios įvykio metu ir aplinkybėmis (b. l. 10-13).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. V., suimdamas sugyventinę A. A. už riešų ir rankos dilbių, stumdė ją, dėl ko ji atsitrenkdavo į kambario sieną, bei pargriovęs ant lovos vieną kartą kojos keliu įspyrė į jos kairę koją, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo M. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. V. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), į nustatytą kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. V. praeityje neteistas (b. l. 36), buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 35), dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 40, 41), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 42).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma M. V. vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytam nusikaltimui.

BK 64¹ straipsnis numato prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-08-12 22.05 val. iki 2014-08-13 12.05 val. (1 para) (b. l. 19, 21). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 29, 30).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir lankymusi gydymo įstaigose, nevartoti alkoholio.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės atlikimo metu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apropojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, M. V. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2014-08-12 iki 2014-08-13 įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią M. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam M. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.