Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. B., jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. Z. – M. pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalį uždarosios akcinės bendrovės „K.“ direktoriui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, neteistam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. B. prašė pareiškimą atmesti, nes viską darė pagal galiojančius įstatymus. Pažymėjo, jog pareiškėja su 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 151126 dėl konfidencialios informacijos sąrašo buvo supažindinta 2016 m. balandžio mėnesį. Įsakymas jai buvo perduotas ne tik vienu elektroniniu paštu, bet kitame elektroniniame laiške, siųstame pareiškėjai, taip pat buvo minimas šis įsakymas. Įmonė daro tik metines ataskaitas – balansus ir pelno–nuostolių ataskaitas ir sąrašus pateikinėja registrų centrui. Jokie tarpiniai dokumentai nėra sudarinėjami, nes jų parengimas sudaro papildomas išlaidas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. B. atstovas prašė pareiškėjos prašymą atmesti ir administracinės bylos neiškelti, o jei laikoma, kad byla yra iškelta, ją nutraukti. Pažymėjo, jog pareiškėja prašė pateikti akcijų pirkimo sutartį, kurioje būtų matyti, kad valdomos akcijos pilnai apmokėtos pardavėjui ir nėra įkeistos ar kitaip suvaržytos. Tačiau įmonės vadovas už šio dokumento nepateikimą negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi įstatymas nenumato, jog įmonės (administracijos) vadovas turi pateikti akcininkui tokius duomenis. Ginčas keliamas dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnyje numatytos akcininko balsavimo teisės, todėl mano, kad įmonės vadovo veiksmuose dėl šio dokumento nepateikimo nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismui yra pateikti duomenys, jog akcininkė visą informaciją, kurią priklauso gauti pagal įstatymą, už 2015 metus yra gavusi, visa informacija jai buvo išsiųsta ir pateikta 2016 m. balandžio mėnesį. Jai buvo pranešta ir apie minimą 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymą, kuris jai buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Pareiškėja, gavusi iš administracijos vadovo atsakymą, kad jai nebus pateikta jos norima informacija dėl to, kad prašoma pateikti informacija yra konfidenciali, turėjo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, o neinicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylą. Minimas konfidencialios informacijos sąrašas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl įmonės vadovas, nepateikęs pareiškėjai prašomų dokumentų, pagrįstai rėmėsi tuo sąrašu. O tarpinių dokumentų įmonės vadovas neprivalo pateikti, kadangi jų įmonė nedaro, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas.

Atsisakytina iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė nei švelnina, nei sunkina atsakomybėn traukiamo asmens padėties palyginus su numatyta ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalimi, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, nėra pagrindo K. B. inkriminuojamą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nustatytu laiku nesušaukė Akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesilaikė susirinkimų rengimo tvarkos, kliudė akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, nepateikė įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar pažeidė kitų įstatuose (statutuose) numatytas jų neturtines teises, taip pat pažeidė akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtines teises (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipė į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Kaip matyti iš ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies dispozicijos administracinė atsakomybė akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu, arba 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, arba 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, arba 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams, arba 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad UAB „K.“ direktorius K. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje būtent dėl to, jog jis pareiškėjai, kaip UAB „K.“ akcininkei, pagal 2016 m. lapkričio 2 d. pateiktą prašymą, nepateikė įmonės devynių mėnesių preliminaraus balanso, pelno–nuostolių ataskaitos, kreditorių–debitorių sąrašo, įmonės akcininkų sąrašo bei akcijų pirkimo sutarties, kurioje būtų matyti, ar valdomos įmonės akcijos yra pilnai apmokėtos pardavėjui, nėra įkeistos ar kitaip nesuvaržytos.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. <...>

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. Akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Įvertinus ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies dispoziciją bei ABĮ normas, matyti, jog tik nustačius, kad įmonės vadovas neįvykdė nė vienos alternatyvios pareigos, paminėtos ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai 2016 m. lapkričio 2 d. prašymu kreipusis į UAB „K.“ direktorių K. B. dėl dokumentų – 9 mėnesių preliminaraus balanso, pelno–nuostolių ataskaitos, kreditorių–debitorių sąrašo, įmonės akcininkų sąrašo pateikimo, UAB „K.“ 2016 m. lapkričio 9 d. pranešimu atsisakė pateikti pareiškėjos prašomus dokumentus (preliminarų balansą, pelno–nuostolių ataskaitą, kreditorių–debitorių sąrašus) motyvuojant tuo, jog reikalaujama informacija yra įmonės paslaptis, konfidenciali informacija, o likusi informacija buvo siųsta anksčiau, todėl pakartotinai neteikiama. Paminėtina, jog bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. B. pateikė 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymą dėl konfidencialios informacijos sąrašo patvirtinimo bei patį UAB „K.“ konfidencialios informacijos sąrašą, į kurį patenka ir pareiškėjos reikalauti dokumentai.

Taigi, įvertinus UAB „K.“ direktoriaus K. B. pateiktą atsakymą bei pridėtus šį atsakymą pagrindžiančius dokumentus, teismas neįžvelgia įmonės direktoriaus veiksmuose tyčios ar piktybiškumo pareiškėjai neteikti jos reikalaujamų dokumentų. Priešingai, įmonės direktorius aiškiai nurodė argumentus, dėl kurių jis neteikia pareiškėjos prašomos informacijos (dokumentų), be to, iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjai elektroniniu paštu siųstus dokumentus matyti, jog jai turėjo būti žinomas įmonės konfidencialios informacijos sąrašas, todėl konstatuotina, jog K. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Remiantis išdėstytais argumentais, atsisakytina iškelti K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ABĮ apibrėžia galimybę riboti akcininkui gauti informaciją apie įmonę, priklausomai nuo jo turimų akcijų skaičiaus bei pasižadėjimo neatskleisti konfidencialios informacijos. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 614, 635–637 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti iškelti UAB „K.“ direktoriui K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalį.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.