Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2224-1165/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-27
Bylos Nr.
e1-2224-1165/2022
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01157-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
M. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2224-1165/2022Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01157-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.5.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. rugsėjo 3 d., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu užvaldęs V. K. (V.) AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, 2014 m. rugsėjo 5 d., apie 11.50 val., prisistatant V. K. (V.) duomenimis, iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), esančio interneto svetainėje, adresu: (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „MCB Finance“ dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) kredito gavimo, o gavęs 3 000 Lt (868,86 Eur) dydžio kreditą, pinigus iš V. K. (V.) banko sąskaitos pervedė į A. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 5 d., apie 16.14 val., apgaulės būdu – prašydamas A. D. pasinaudoti jos banko sąskaita skolos iš užsienio grąžinimui, A. D. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus nuėmus 3 000 Lt (868,86 Eur) bei perdavus juos M. Ž., šiuos pinigus užvaldė.

Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Ž., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 metais, galimai rugsėjo mėnesį, jis pasinaudojo pažįstamos A. D. banko sąskaita, per pažįstamą E. C. gavo nukentėjusiosios banko sąskaitos numerį ir prisijungimus prie jos bei paėmė jos vardu greitąjį kreditą. Pinigus, tai yra 3 000 Lt, pasiėmė sau. Daugiau nieko neprisimena, nes tai buvo 2014 metais. Jau aštuoni metai gyvena Anglijoje, ten dirba legalų darbą, turi šeimą, nuo to laiko nedaro jokių nusikalstamų veikų, augina vaikus. Jis atlygins nukentėjusiajai padarytą žalą ir prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka sumokėti jam skirtą baudą, nes tikrai turintis santaupų ir turi galimybę sumokėti baudą. Labai prašo pabaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t. b. l. 104–107).

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. K. (V.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kaimynas E. C. jos paprašė išsiimti AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės kortelę, kadangi teigė, kad jo draugams reikės pervesti pinigus į jos banko sąskaitą, o jai vėliau duos 10 procentų nuo sumos, kurią perves į jos sąskaitą. Ji suprato, kad jo draugai, kurių ji nepažįsta ir nebuvo jų mačiusi, perves kažkokius pinigus į jos banko sąskaitą ir ji, juos išėmusi iš savo kortelės, atiduos E. C., o už tai E. C. jai duos kažkokią pinigų sumą. E. C. bei jos kitas draugas K. K. 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 17.00 val. nuvažiavo E. C. automobiliu į PLC „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Iš ten esančio banko skyriaus ji turėjo pasiimti savo AB „Swedbank“ banko kortelę su elektroninio prisijungimo kodais. Jai vienai nuėjus į banką, ten pasakė, kad už kortelę reikės mokėti 5 Lt. Kadangi ji pinigų neturėjo, todėl išėjo iš banko ir nuėjo į automobilių aikštelę, kurioje jos laukė E. C. Prie jo dar buvo priėję trys draugai, kuriuos ji matė pirmą kartą, jų nepažįsta, jie buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, jų apibūdinti smulkiai negali, nes neįsidėmėjo. Prisimena, kad vienas buvo praplikęs, jie buvo stambesni už kaimyną, atpažinti jų negalėtų. Priėjęs vienas iš E. C. draugų, jai padavė 20 Lt ir pasakė, kad kortelė kainuos 5 Lt, o dar 10 Lt pervestų į savo banko sąskaitą. Ji taip ir padarė, o likusius 5 Lt iš paduotų 20 Lt, ji padavė E. C. Ji vėl sugrįžo į banko skyrių ir išsiėmė elektroninės bankininkystės kodus. Ji, išėjusi iš banko, E. C. padavė AB „Swedbank“ patvirtinimo dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo lapą ir kortelę su elektroninės bankininkystės kodais. E. C. jai išduotą elektroninės bankininkystės kortelę ir minėtą lapą iš banko padavė savo draugams. Po to jie važiavo galimai į Šilainių mikrorajoną, palaukė prie kažkokio daugiabučio, kol jo draugai kalbėjosi kitame automobilyje, kurio valstybinių numerių nurodyti negali. E. C. taip pat buvo nuėjęs kalbėtis su savo draugais į draugų automobilį. Vėliau jai E. C. pasakė, kad kažkas negerai ir vėl turės važiuoti į banko skyrių, kadangi negali padaryti vietinio pinigų pervedimo iš jos banko sąskaitos. Nuvažiavusi į minėtą banko skyrių, ji paklausė banko darbuotojos, išdavusios jai kortelę, kaip galima padaryti vietinį pervedimą. Ji jai pasakė, kad gali padaryti vietinį pervedimą, prisijungusi prie savo internetinės bankininkystės. Vėliau vėl važiavo į tą patį kiemą prie daugiabučių, galimai (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur tiksliai ji neprisimena, galimai Baltų prospekte. Jiems vėl nesigavo padaryti pervedimo iš jos sąskaitos, todėl ją E. C. parvežė savo automobiliu į namus. 2014 m. rugsėjo 5 d. ji pati viena dienos metu nuvyko į AB „Swedbank“, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad negalima daryti vietinio pervedimo iš jos banko sąskaitos. Banko darbuotoja prisijungusi prie jos elektroninės bankininkystės, pasakė jai, kad turės eiti į vietinius mokėjimus ir suvesti duomenis. Ji grįžo namo, o apie 11.30 val. namo kieme ją pamatęs E. C. paprašė jos paduoti jam elektroninės bankininkystės kodų kortelę. Ji jam padavė minėtą kortelę ir tada jis su tais pačiais savo draugais išvažiavo. Šį kartą su jais dar buvo moteris, kurią ji gali atpažinti, nes įsidėmėjo jos veido bruožus – ji buvo šviesių pusilgių plaukų, apvalaus veido, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Jai elektroninės bankininkystės kortelę E. C. grąžino 2014 m. rugsėjo 5 d., apie 21.30 val. Jis jai nieko nesakė ir išvažiavo. Ji iškart nuėjusi prie kompiuterio pas savo kaimynę J., adresu: (duomenys neskelbtini), neprisimena buto, pažiūrėjo savo elektroninės bankininkystės sąskaitą ir pamatė, kad į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 3 000 Lt ir iškart po to minėta pinigų suma buvo pervesta į kitą banko sąskaitą. 2014 m. rugsėjo 5 d., prisijungusi prie savo elektroninio pašto, sužinojo, kad yra paimtas greitasis kreditas, t. y. 3 000 Lt paskola. Po to ji E. C. nematė ir su juo nekalbėjo, jo telefono numerio neturi. Ji ir jos draugas K. K. tikėjosi gauti pinigų iš E. C., tačiau buvo apgauta. Ji apgaulės metu kalbėjo su E. C., su jo draugais ir moterimi nekalbėjo. Ji buvo apgauta, nes jos vardu buvo paimtas 3 000 Lt kreditas ir pervestas kažkam į sąskaitą bei pasinaudota pinigais. Iš viso jai padaryta 3 000 Lt turtinė žala. Papildomai apklausta paaiškino, kad 2022 m. liepos 11 d. jai M. Ž. pilnai atlygino padarytą žalą. Ji jokio civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš, jokių pretenzijų niekam šiame ikiteisminiame tyrime neturi. Ji neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t. b. l. 122, 125–126; 2 t., b. l. 89–92).

Apklaustas kaip specialusis liudytojas E. C. ikiteisminio tyrimu metu parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje susitiko gatvėje iš matymo pažįstamą vyrą, pravarde „Šamas“, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, stamboko kūno sudėjimo, jo vardo ir pavardės nežino. Jis galimai gyvena (duomenys neskelbtini). „Šamas“ (jis buvo vienas) jo paklausė, ar jis turi kokią nors banko kortelę ir elektroninę bankininkystę, nes yra galimybė uždirbti 100 Lt. Tada „Šamas“ pasakė, kad kažkokie jo pažįstami dirba užsienyje ir jie atsiųs pinigų, o dėl to reikalinga banko sąskaita, kurios jis neturi. Tada „Šamas“ paklausinėjo, ar jo pažįstami turi banko sąskaitas. Tuo metu pro juos ėjo kaimynas K. K., lygtai su savo žmona V. V., o gal jis ėjo vienas, to tiksliai neprisimena. Jis paklausė K. K., ar jam reikia pinigų. Jis susidomėjo ir pasakė, kad V. V. turi sąskaitą banke, tačiau kokiame jis nežino. „Šamas“ pasakė, kad jis susisieks su tais draugais ir praneš. Tuo tą dieną viskas ir baigėsi. Pats K. K. vis ateidavo ir klausdavo, kada bus ta galimybė užsidirbti. Jis atsakydavo, kad jei reikės tos sąskaitos, tai susiras juos. Praėjo viena ar dvi savaitės. Galimai 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, jam paskambino „Šamas“ ir paklausė, ar kaimynai dar nori užsidirbti su savo sąskaita. Jam dar kartą paklausus K. K. ir V. V., ar šie sutinka duoti savo sąskaitą, pastarieji džiaugsmingai sutiko. Jis atskambino „Šamui“ ir pasakė, kad sutinka, ir tada jis davė jam telefonu pakalbėti su vyru. Šis prisistatė M. Ž., jį žino iš matymo, gyvena (duomenys neskelbtini). M. Ž. paklausė, ar gali sąskaitos turėtoją atvežti savo automobiliu prie PLC „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis savo automobiliu „Renault Scenic“, valstybinio numerio neprisimena, kartu su K. K. ir V. V. nuvažiavo, tiksliau, jis juos nuvežė prie PLC „(duomenys neskelbtini)“, o ten aikštelėje jų jau laukė M. Ž., „Šamas“ ir dar kažkoks vyras. M. Ž. padavė jam 20 Lt, kuriuos pasakė perduoti V. V., kad ji pasidėtų į savo sąskaitą. Jis nesuprato, ką reikia daryti, ir tada pats M. Ž. kalbėjosi su V. V. ir aiškino, ką reikia padaryti banko skyriuje. K. K. su V. V. nuėjo į banko skyrių, tačiau į kokio banko, jis nežino. Jis užėjo į PLC „(duomenys neskelbtini)“, o M. Ž. su draugu galimai laukė prie prekybos centro. V. V. su K. K., grįžę iš banko, padavė jam elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų kortelę su slaptažodžiais, jis iš karto juos perdavė M. Ž. Po to jis jam su kaimynais liepė važiuoti iš paskos, o M. Ž. su savo draugu, kurio jis nepažįsta, senu „Volkswagen“ markės automobiliu, valstybinių numerių neprisimena, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), galimai į (duomenys neskelbtini). Sustojo prie kažkokio daugiabučio, abu nuėjo į namą ir po pusvalandžio grįžo. M. Ž. pasakė, kad reikia važiuoti atgal į banko skyrių, nes kažkas nesigauna. Jis pasakė, kad neturi degalų ir kad jam reikia namo, tačiau M. Ž. prikalbino ir jie vėl grįžo į PLC „(duomenys neskelbtini)“. V. V. vėl nuėjo į banko skyrių, o po to vėl visi grįžo prie to paties daugiabučio. Jam jau atsibodo ir jis parvežė K. K. su V. V. į namus. Galimai kitą dieną jam paskambino „Šamas“ arba M. Ž. ir pasakė, kad jis paimtų iš V. V. elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir atvežtų prie Varnių gatvėje esančio kiosko. Prie kiosko jo laukė M. Ž. su savo draugu ir tada jis juos M. Ž. prašymu nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten jie išlipo, po to grįžo (ką jie darė, jam neaiškino), po to vėl važiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), iš ten paėmė jam nepažįstamą moterį, važinėjo po (duomenys neskelbtini), buvo sustoję prie PC „Iki“, jis liko automobilyje, o M. Ž. su moterimi nuėjo į „IKI“ prekybos centrą. Jis buvo kaip vairuotojas, M. Ž. jam nieko neaiškino. Jis juos vežiojo, nes K. K. yra jo kaimynas, jis norėjo užsidirbti ir jam prieš jį buvo tiesiog nepatogu, be to, jis norėjo kaimynams grąžinti jų banko prisijungimo kodus. Kad vyksta sukčiavimas, jis tuo metu nesuprato. Jis daugiausia sėdėjo automobilyje, o jie, tai yra M. Ž. su draugu ir moterimi (jos nei vardo, nei pavardės nežino), vis išlipdavo ir įlipdavo. Jis nematė, kai moteris nusiiminėjo pinigus, taip pat nematė, kam ji juos padavė. Po to jis juos pavežė iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono, M. Ž. jam ant galinės sėdynės numetė V. V. prisijungimo kodus ir galimai 50 Lt ar 60 Lt, kiek tiksliai, neprisimena, ir abu išlipo bei kažkur nuėjo. Moteris prieš tai išlipo prie (duomenys neskelbtini). Taigi jis tuo metu nesuprato, kad M. Ž. sukčiauja su jo kaimynės banko prisijungimo kodais. Jis galvojo, kad tikrai kažkas pervedė pinigų iš užsienio. Apie tai, kad buvo neteisėtai paimtas kreditas V. V. vardu, ji jam pati pasakė tik po kurio laiko. Jis jai paaiškino, kad taip pat buvo apgautas. Po to, nesijausdamas kaltas, išvyko padirbėti į Prancūziją. Iš mamos sužinojęs, kad yra ieškomas, iš karto atvyko apklausai. Daugiau jam nieko nežinoma (1 t. b. l. 166–167).

Apklausta kaip specialioji liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimu metu parodė, kad 2014 metais, galimai rugsėjo mėnesio pradžioje, jai į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino M. Ž.. Jis yra apie 30 metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini). Šis asmuo jos paklausė, ar ji turi elektroninę bankininkystę bei sąskaitą kuriame nors banke. Ji pamelavo, kad neturi elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, nes savo kodų niekam neduoda bei pati, nors ir turi, bet jais nesinaudoja. M. Ž. jai pasakė, kad jam turi kažkas iš užsienio grąžinti pinigus, tai yra pervesti į banko sąskaitą, o jis savo sąskaitos neturi. Ji, nieko blogo neįtardama, jam pasakė savo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, numerį, ir viskas. Maždaug po kelių dienų, tikslaus laiko neprisimena, jis galimai dienos metu jai vėl paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti. Jis atvažiavo automobiliu, galimai baltu ar geltonu „Volkswagen Golf“. Kartu buvo jo draugas, pravarde „Šyvas“ (jis buvo už vairo), jo vardo ir pavardės nežino, jis galimai jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo prie jos darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), priešais PC „Oazė“, prie ten esančios kompiuterinės. Ten dar atvažiavo kitas automobilis, tačiau koks, neprisimena, kuriame sėdėjo nepažįstami vyras ir moteris, matė, kad jie abu buvo išgėrę. Ji sėdėjo automobilyje, rūkė. Jie visi keturiese išlipę iš automobilio kažką diskutavo. Jai M. Ž. buvo pasakęs, kad reikia nuimti jam persiųstą skolą iš užsienio ir tam reikalinga jos pagalba. Ji juo patikėjo, tikrai nežinojo ir neįtarė, kad vyksta kažkas neteisėto. Taigi jie keturiese kažką sprendė, matė, kad jie buvo užėję į kompiuterinę. Ar tuo metu dar buvo moteris, ji neprisimena. Po kurio laiko M. Ž. su „Šyvu“ ją nuvežė prie bankomato, esančio PC „IKI“, (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad ji nuo savo sąskaitos nuimtų pinigus, tai yra 3 000 Lt. M. Ž. jos laukė prie durų, pats į vidų parduotuvės, kurioje buvo bankomatas, nėjo. Ji tikėjosi, kad tuo pačiu jis jai atiduos skolą, nes M. Ž. yra jai skolingas. Ji per du kartus išgrynino iš savo sąskaitos po 1 500 Lt, iš viso – 3 000 Lt. Juos iš karto padavė M. Ž., tikėdamasi, kad jis jai grąžins skolą, bet jis stvėrė tuos pinigus ir jai jokios skolos negrąžino. Jai jis pinigų nedavė. Po to ją parvežė į namus. Taigi ji tikrai nežinojo, iš kur tie 3 000 Lt, patikėjo M. Ž. žodžiais, kad tai jam pervesta skola. Kad tai neteisėtai paimtas kreditas, ji nežinojo. Ji pati neskambino į jokią kredito bendrovę, neprisistatinėjo svetima pavarde ar panašiai. Taigi jis apgaudamas pasinaudojo jos sąskaitos numeriu (1 t. b. l. 158).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagal V. K. (V.) pareiškimą apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 17.00 val. pareiškėja V. K. (V.) perdavė savo elektroninės bankininkystės kodus ir prisijungimo slaptažodžius pažįstamam asmeniui, o 2014 m. rugsėjo 5 d. 21.30 val. sužinojo, kad pasinaudojus jos duomenimis buvo paimtas 3 000 Lt kreditas (1 t., b. l. 119).

E. C. 2019 m. vasario 9 d. mirė (1 t., b. l. 162).

Nukentėjusioji V. K. (V.) asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. D. kaip moterį, buvusią su E. C. ir trimis jai nepažįstamais vyrais (1 t., b. l. 129–130).

AB „Swedbank“ gauti duomenys, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. iš V. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 3 000 Lt į A. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną išgryninti bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136–138, 139–141, 144–151).

UAB „MCB Finance“ raštas, kad V. V. vardu buvo kreiptasi 2014 m. rugsėjo 5 d., 11.50 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Bendrovei padaryta 1 380,91 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 169–170).

Gauti duomenys, kad 2014 m. rugsėjo 5 d., apie 11.50 val., prie UAB „MCB Finance“ buvo jungtasi iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), esančio interneto svetainėje, adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154).

Duomenys, kad M. Ž. atlygino UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) padarytą turtinę žalą – 1 380,91 Eur (1 t., b. l. 171–176).

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis M. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją V. K. (V.), jos vardu paėmė kreditą 3 000 Lt (868,86 Eur) sumai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis pasinaudojo pažįstamos A. D. banko sąskaita, taip pat per pažįstamą E. C. gavęs nukentėjusiosios V. K. (V.) banko sąskaitos numerį ir prisijungimus prie minėtos banko sąskaitos, jos vardu paėmė 3 000 Lt dydžio greitąjį kreditą. Taip apgaulės būdu jis neteisėtai užvaldė svetimą turtą – 868,86 Eur, kas atitinka 3 000 Lt. Kaltinamasis M. Ž. neabejotinai suvokė, kad apgaulės būdu įgijo svetimas pinigines lėšas, suvokė, kad tokiu būdu įgydamas svetimą turtą elgiasi neteisėtai, t. y. vykdo sukčiavimą. Kaltinamasis suprato, kad tokiu būdu bus padaryta žala kitam asmeniui ir tokių pasekmių norėjo bei siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl M. Ž. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę M. Ž., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – bauda. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, o padaryta turtinė žala buvo atlyginta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio 2022 m. liepos 11 d. pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (bauda) sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis M. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Ž., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra dirbantis ir gyvenantis Anglijoje, psichiatrijos klinikos stacionare ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, administracine tvarka nebaustas, teisiamas nebe pirmą kartą, tačiau ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, o asmens teistumas šiuo metu yra išnykęs, todėl M. Ž. yra laikomas neteistu, duomenų apie naujas jo teisei priešingas veikas nuo šio nusikaltimo padarymo negauta. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. nurodė, jog sutinka su jam siūloma baudos bausme, kadangi gyvena užsienyje ir ten dirba. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, taigi pajamas gaunantis asmuo, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė bei atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajam baudos dydis nustatomas artimesnis minimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžiui (BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), taikant MGL dydį, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo, o ne šio procesinio sprendimo priėmimo metu, tai yra 1 MGL prilyginant 37,66 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-449/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Ž. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 MGL, tai yra 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Ž. sumažintą bausmę – 20 MGL, tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti, kad M. Ž., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vita Padriezaitė