Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-939/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
1-25-939/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52125-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Nukentėjusysis
E. S.
Kaltinamasis
O. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.N1-25-939/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52125-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.5. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant Linai Kamandulienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei, nukentėjusiajam E. S., teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. A., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d.,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 5 d. apie 23 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto metu, pykčio pasekoje, kumščiu smogė vieną kartą nukentėjusiajam E. S. į galvą, šiam nukritus ant grindų, tyčia gulinčiam E. S. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau tris smūgius į galvą, tokiu būdu padarė galvos smegenų trauminę ligą, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, daugybinius veido sumušimus, kas nukentėjusiajam E. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje E. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui

Kaltinamasis O. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju, kuris yra jo draugas nuo vaikystės, nusipirko po butelį alaus ir ėjo pas jį į namus. Pakeliui nusipirko vieną butelį degtinės, alaus sutiko dar du draugus A. G. ir M. A. ir visi keturi nuėjo į jo seseriai priklausantį butą. Išgėrus nupirktus alkoholinius gėrimus, jis su A. G. nuėję nupirko dar alkoholio. Begeriant M. ir A. pasišaipė iš nukentėjusiojo, kad jis geria su savo motina. Po to ir jis pats prisidėjo prie pašaipų nukentėjusiojo atžvilgiu. Tuomet E. S. atsistojo ir sudavė jam smūgį į veidą. O po to jis atsistojo kirto kumščiu nukentėjusiajam E. S. į veidą, o pastarasis po smūgio nukrito aukštielninkas ant grindų. Gulinčiam ant grindų koja spyrė du kartus į galvos sritį ir vieną kartą sudavė ranka. Po suduotų smūgių jis nukentėjusįjį paliko gulėti. Kai atėjo jo brolis O. paprašė, kad nukentėjusįjį palydėtų namo. Kai sudavė pirmą smūgį matė A. G., o M. A. prie stalo miegojo. Jam nukentėjusysis sudavė smūgį, nes jis iš jo šaipėsi. Nukentėjusysis iki sužalojimo iš buto nebuvo išėjęs ir nebuvo sužalotas. Gailisi dėl to kas atsitiko, elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendrauja, jo neatsiprašė iki šiol, nes jam sunku atsiprašyti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str. nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis E. S. (b.l.17-22) parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. vakare su draugu O. A. susitarę susitiko Balbieriškyje prie seniūnijos pastato, nuėję į parduotuvę, nusipirko po vieną butelį alaus, po to susitiko savo du draugus M. A. ir A., nusipirko 1 litrą degtinės ir 7 butelius alaus, nuėjo į O. A. sesers butą ir virtuvėje gėrė. Jie draugiškai kalbėjosi, konfliktų nebuvo, su nieko jis nesipyko, nieko neįžeidinėjo. Dėl girtumo kas tiksliai vyko neprisimena, jam atrodo, kai jis išėjo iš buto, laiptinėje kažkas sudavė smūgį į galvą ir jis nukrito bei prarado sąmonę. Atgavo sąmonę prie savo namų, O. A. vedė jį į namus. Nuo 2016-11-06 iki 2016-11-14 dėl galvos traumos gydėsi galvos smegenų traumų skyriuje. O. A. jam paskambino ir pasakė, kad jis jį mušė, priežasties nepasakė.

Liudytoja A. S. (b.l.42,43) parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. sūnus E. S. apie 19 valandą išėjo iš namų, apie 00.30 val. jį parvedė O. A., kartu buvo nepažįstama mergina. E. į namus sugrįžo visas sudaužytas, galva ir akys buvo sutinę, iš nosies bėgo kraujas. O. A. jai pasakė, kad rado jau sumuštą E. ir jį parvedė į namus. Ji iškvietė medikus ir sūnus buvo išvežtas į Kauno klinikas ir paguldytas į ligoninę.

Liudytojas M. A. (b.l.47,48) parodė, kad jis 2016 m. lapkričio 5 d. dienos metu su draugu A. G. kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau susitiko O. A. ir E. S., nusipirko alkoholio ir visi keturi nuėjo gerti į O. A. sesers butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto virtuvėje visi keturi gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrus butelį degtinės, jis jau nelabai ką prisiminė, buvo stipriai apgirtęs, prie stalo užmigo. Kas toliau vyko nežino, atsibudo kitos dienos rytą, jis miegojo O. A. sesers bute. Kas tą vakarą vyko jis dėl savo girtumo neprisimena. 2016 m. lapkričio 7 dieną iš O. A. sužinojo, kad E. S. yra Kaune klinikose. Daugiau jis jam nieko nesakė. Kas E. S. sumušė jis nežino.

Liudytojas A. G. (b.l.51-53) parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. ji su draugu M. A. gėrė alų, degtinę, po to abu ėjo į parduotuvę, prie jo priėjo O. A., E. S., jie visi keturiese nuėjo į O. A. sesers butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto virtuvėje visi keturi, sėdėdami prie stalo, gėrė degtinę, alų. Tarpusavyje sėdėdami kažką kalbėjosi apie mašinas, nesipyko. Jiems besėdint, galėjo būti po 22 valandos, su O. dar ėjo į parduotuvė nusipirkti degtinės, nusipirkę grįžo į butą ir toliau visi keturi gėrė. M. A. prie stalo dažnai miegojo, daugiau miegojo prie stalo nei gėrė. Jis ir pats buvo gerokai išgėręs. Prisimena tai, kad jiems besėdint E. S. kažkas užėjo, gal buvo pergėręs, ir pamatė, kad E. S. atsistojo ir virtuvėje koja spyrė vieną kartą O. A. sėdinčiam į galvą. O. A. nuo kėdės atsistojo ir kumščiu smogė E. S. į veidą. Nuo suduoto smūgio E. S. krito iš virtuvės į kambarį. Tuo metu M. A. miegojo. Dėl savo girtumo visų smulkmenų neprisimena. Kas toliau vyko neprisimena. Atsimena tai, kad jis atsipeikėjęs išėjo į namus. Kai jis išėjo į namus, tai M. A. dar miegojo prie stalo. Ar E. S. po O. A. suduoto smūgio prarado sąmonę, nežino, nebuvo priėjęs. Ar O. A. sudavė daugiau smūgių E. S., kai E. S. nukrito kambaryje, nežino. Jam atrodo, kad kai O. A. sudavė smūgį E. S. į galvą ir E. S. nukrito kambaryje ant grindų, jis tuo momentu išėjo į namus. Jis buvo labai girtas ir dėl girtumo smulkmenų neprisimena. Jis pats nė vieno smūgio E. S. nesudavė. Prisimena dar tai, kad kažkuris iš jų E. sakė, kad jis kartu su savo mama geria, mano, kad E. S. galėjo įsižeisti dėl tokio pasakymo.

Liudytojas O. A. (b.l.56-58) parodė, kad jis 2016 m. lapkričio 5 d. kartu su savo drauge G. R. ir savo pussesere K. R. apie 19 valandą nuėjo į jo sesers J. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis sesers butas yra padarytas iš bendrabučio kambario. Bute vienas kambarys yra kartu su virtuve, o į kitą kambarį reikia išeiti į bendrą koridorių-laiptinę ir dar reikia paeiti laiptine. Šis kambarys visiškai yra atskiras. Jis su savo draugais nuėjo į tą atskirą kambarį. Čia jis su drauge ir pussesere klausė muzikos, tarpusavyje kalbėjosi. Jis buvo nuėjęs į kitą sesers buto dalį, t. y. į kitą kambarį kuris yra kartu su virtuve. Jam atėjus, čia virtuvėje buvo brolis O. A., A. G., M. ir E. S., jie virtuvėje prie stalo gėrė degtinę. Brolis su savo draugais nesipyko, jie draugiškai tarpusavyje kalbėjosi. Jis pats prie jų nebuvo prisijungęs. Po to jis grįžo į kitą kambarį kur buvo jo draugė ir pusseserė. Apie 00 val. jis iš kambario nuėjo į tą kitą kambarį kuris yra su virtuve, nes norėjo į tualetą. Ir jam atėjus į šią buto dalį jis pamatė kaip kambaryje ant grindų gulėjo E. S.. Kambaryje buvo tamsu, šviesa nebuvo uždegta. Virtuvėje tuo metu prie stalo sėdėjo ir gėrė degtinę jo brolis O. A. su A. G.. Matė, kad M. prie stalo sėdėdamas miegojo. Kambaryje ant grindų rado gulintį E. S.. Jis buvo su sąmone ir parašė, kad jis jį palydėtų iki jo namų. Jis uždegė kambaryje šviesą ir pamatė, kad E. S. veidas buvo sumuštas. E. S. jam pats nepasisakė kas jam nutiko. Kambaryje E. S. pats nuo grindų visai neatsistojo, jis jį pats vienas pakėlė. Jis vienas E. išsivedė į koridorių. Jis su broliu savo nieko nesikalbėjo. Koridoriuje, vesdamas E. S., pasikvietė iš kito kambario savo draugę G. R.. Kartu su G. R. palydėjo E. S. iki jo namų. Jis vienas E. S. vedė iki jo namų, nes jis pats negalėjo paeiti. Einant E. S. jo klausinėjo kas jį sumušė. Bet jis nieko nesakė, nes tuo metu dar jis nežinojo kas bute vyko. Jis E. S. parvedė į namus. E. S. tėvai pamatę sumuštą sūnų, skambino į pagalbos centrą. Grįžus, virtuvėje buvo M. su O.. A. G. nebuvo. Kai jis atėjo M. virtuvėje prie stalo dar miegojo. Jis savo brolio pasiteiravo kas sumušė E. S., ir O. A. jam pasakė, kad jis sumušė E. S.. Dėl ko O. mušė E., nežino, jam nesakė. Po to jis nuėjo į kitą kambarį, ir nuėjo miegoti. Kaip buvo sumuštas E. S. jis nematė. Jis su drauge ir pussesere buvo kitame kambaryje, klausė muziką, ir triukšmo jokio negirdėjo. Kambaryje pakėlus E. S. nuo grindų, ant grindų pamatė kraujo.

Liudytoja G. R. (b.l.620-62) parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. kartu su savo draugu O. A. ir jo pussesere K. R. apie 19 valandą nuėjo į draugo sesers J. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini) klausė muzikos, kalbėjosi. Ji pati nebuvo nuėjusi į kitą buto dalį, kuri yra su virtuve ir kambariu. O. A. buvo išėjęs iš kambario. Jau buvo vėlu, O. A. nuėjo į kitą buto dalį, kuris yra su virtuve ir kambariu, ir neužilgo grįžęs jos paprašė, kad ji su juo eitų palydėti iki namų E. S.. Ji pamatė, kad E. S. veidas, akis buvo sutinę, atrodė, kad būtų sumuštas. E. S. buvo visiškai girtas. E. S. pats net nepaėjo, jį vedė O. A.. Ji su O. E. S. parvedė iki pat jo namų, E. S. tėvai pamatę sumuštą E., jie skambino į greitąją pagalbą. E. S. tėvai jų teiravosi, kas nutiko, tačiau jie tik jiems pasakė, kad E. parvedė į namus ir nežino jo sužalojimo aplinkybių. Kai jie E. S. lydėjo į namus, tai E. jų teiravosi kas jį sumušė. Einant ji girdėjo kaip E. S. minėjo, kad jį sumušė O. A., tačiau jo kalbą buvo sunku suprasti, nes neaiškiai kalbėjo. Kas sumušė E. S. ji nežino, nes nematė. Kambaryje jai būnant su draugu ir jo pussesre jie klausė muziką, triukšmo negirdėjo.

Liudytoja K. R. (b.l.65,66) parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. vakare, ji su pusbroliu O. A., susitarė jo sesers bute, (duomenys neskelbtini), susitikti. Bute buvo dar O. A. drauge G. R.. Jie klausė muziką, žaidė, tarpusavyje kalbėjosi. Jai būnant šiame kambaryje, galėjo būti po 22 val., o gal ir vėliau, tikslaus laiko nežino, ji išgirdo iš kito buto dalies sklindantį triukšmą ir suprato, kad kažkas pykstasi. Bet kas toje buto dalyje vyko nežino, ji į ją nėjo pažiūrėti. Išgirdusi trukšmą ji viena išėjo į namus. Kitą dieną sužinojo, kad E. S. sumuštas. O. A. kitą dieną jai papasakojo, kad jo brolis O. A. sumušė E. S..

Protokolu – pareiškimu (b.l.12-14) E. S. pranešė, kad 2016-11-05 jis buvo sumuštas.

Specialisto išvadoje (b.l.34,35) konstatuota, kad E. S. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, daugybiniai veido sumušimai galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.l.97-107) užfiksuota, kaip įtariamasis O. A. (duomenys neskelbtini) parodė daugiabutį namą Nr.23, trečiame aukšte parodė laiptinę, laiptinėje parodė kambarį, kuris priklauso jo seseriai J. Č., kuriame 2016-11-05 vakare buvo brolis O. A. su savo drauge, parodė virtuvėje stalą prie kurio jis su draugais gėrė degtinę, vietą prie stalo kur jis sėdėjo, kur sėdėjo E. S., kur sėdėjo A. G., M. A., virtuvėje vietą kur jam sėdinčiam ant kėdės E. S. kumščiu sudavė į veidą, kur jis virtuvėje kumščiu kirto E. S. į galvą, kur nukentėjusysis ant nugaros krito ant grindų, parodė kambaryje vietą kur gulėjo E. S. ir jis gulinčiam jam koja spyrė du kartus į galvą ir vieną smūgį sudavė gulinčiam kumščiu į galvą.

Šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodoma, kad kaltinamasis O. A. tyčia nukentėjusiajam kirto kumščiu į veido sritį, o nukritusiam ant grindų, sudavė smūgius kojomis ir ranka, dėl to padarydamas nukentėjusiajam E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. O. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamasis O. A. kaltu prisipažino, ir parodė, kad nukentėjusiajam kirto į veido sritį bei sudavė smūgius rankomis ir kojomis gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į galvos sritį. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojo A. G. parodymai, kad jis matė, kad smūgį E. S. į veidą sudavė O. A. ir po suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant grindų. Liudytojas O. A. matė sužalotą nukentėjusįjį gulinį ant grindų, o vėliau pats kaltinamasis O. A. patvirtino, kad būtent jis sumušė E. S.. Liudytoja G. R. taip pat matė nukentėjusįjį E. S. sužalotu veidu. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas - galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, daugybiniai veido sumušimai. Teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimas galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam kojomis ir rankomis į galvos sritį, jį sužalos. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies požymiai.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam O. A. atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Nors kaltinamasis pilnai prisipažino kaltę, tačiau teismas nenustatė, kad O. A. nuoširdžiai gailėtųsi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl prisipažinimas nelaikytinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad baustas administracine tvarka, o Balbieriškio seniūnijoje dėl jo elgesio raštiškų nusiskundimų negauta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė - laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

nusprendė:

O. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – ir nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme. Įpareigoti šiuo laikotarpiu:

- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

- neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64–1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo. Įpareigoti šiuo laikotarpiu:

- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

- neatlygintinai išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti O. A., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teismui.

Teisėja Laima Lubauskienė